Lietuvoje vokiečiai apsigyveno dar XIII a. Šiuo metu šalyje gyvena apie 2,5 tūkst. vokiečių.
Etninis Lietuvos žemėlapis 1939 m.
Istoriniai ryšiai
Pirmųjų vokiečių gyvenviečių atsiradimas Lietuvos istorinėse žemėse siejamas su kryžiuočių ordino ekspansija XIII a. į Rytų Prūsiją ir Klaipėdos kraštą (senieji Klaipėdos krašto gyventojai - memelenderiai). Nuo XIV a. į Lietuvą ėmė keltis vokiečių amatininkai ir pirkliai. Vokiečiai tarnavo didžiojo kunigaikščio rūmuose ir kanceliarijoje, buvo kunigaikščių patarėjais, raštininkais, sekretoriais.
Lietuvos labui dirbo daug vokiečių kilmės iškilių asmenybių: mokslininkas Teodoras Grotusas, rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas, rašytojas Johanesas Bobrovskis, poetas Simonas Dachas, poliglotas Jurgis Zauerveinas ir kt.
Visuomeninės organizacijos
1988 m. Lietuvos vokiečiai susibūrė į visuomeninę kultūros organizaciją prie Lietuvos kultūros fondo. 1988 m. susikūrė pirmoji Lietuvos vokiečių visuomeninė kultūrinė organizacija, besirūpinanti vokiečių kilmės Lietuvos gyventojų kultūros, švietimo, tikybos klausimais. Nuo 1996 m. veikia vokiečių kultūros centras Šilutėje ir Klaipėdos vokiečių bendrijos centras - Simono Dacho namai.
Šiuo metu šalyje veikia apie 16 vokiečių organizacijų: Vilniaus vokiečių bendruomenė, Klaipėdos vokiečių bendrija, Kauno vokiečių kultūros bendrija „Kulturverband“, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“, Marijampolės vokiečių bendrija, vokiečių bendrija „Edelweiss-Volfskinder“, jungianti iš Rytų Prūsijos kilusius žmones, kurie pokariu atklydo į Lietuvą ir čia rado prieglobstį, ir kt.
Aktyviai dirba Vokiečių bendruomenė Vilniuje, Klaipėdos vokiečių bendruomenė, Kauno vokiečių kultūros bendrija „Kulturverband“, Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“.
Centruose vykdoma veikla, kuria siekiama išlaikyti vokiečių tautinę tapatybę, puoselėti vokiečių tautos tradicijas ir papročius, plėtoti lietuvių ir vokiečių tarpusavio supratimą. Nuo 1991 m. Lietuvos vokiečių bendrijos rengia įvairius kultūrinius renginius, pristatančius vokiečių kultūrą, tradicijas, papročius, organizuoja dalykinius susitikimus, vakarones su įvairių mūsų šalies tautų atstovais, prižiūri vokiečių karių kapus, palaiko glaudžius ryšius su vokiečiais.
Visuomeninės organizacijos įgyvendina kultūrines programas, rengia kraštiečių susitikimus, seminarus, draugystės vakarus, pristato vokiečių kultūrą, plėtoja kultūrų dialogą. Tradicija tapo Klaipėdoje kasmet rengiamos Vokiečių kultūros dienos.
Vietovėse, kuriose įsikūrusios gausesnės vokiečių organizacijos, religinės bendruomenės, veikia vokiečių meno saviveiklos kolektyvai, daugiausiai chorai. Nuo 2008 m. rengiami Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorų festivaliai. Lietuvos vokiečių meno kolektyvai dalyvauja šalies tautinių mažumų kultūros dienų renginiuose. Klaipėdos krašto vokiečių bendrijų chorai vyksta į Vokietijoje organizuojamus kraštiečių (buvusių Rytprūsių gyventojų) susitikimus ir šventes.
Visuomeninę veiklą plėtoja ir šalies evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų religinės bendruomenės.
Švietimas
Lietuvoje veikia 3 sekmadieninės vokiečių mokyklos, kuriose vaikams ir jaunuoliams suteikiama galimybė mokytis vokiečių kalbos, pažinti ir puoselėti vokiečių tradicijas ir kultūrą. Tai Vokiečių kultūros ir švietimo centro vaikų sekmadieninė mokykla, Kauno vokiečių kultūros draugijos vaikų sekmadieninė mokykla ir Visagino tautinių bendrijų centro „Gimtoji mokykla“ vokiečių klasė.
Vokiečiai Lietuvoje turi galimybes mokytis gimtąja kalba, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje mokymo procesas vykdomas ir vokiečių kalba.
Religija
Dauguma Lietuvos vokiečių priklauso evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religinėms bendruomenėms. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenės laikomos tradicinėmis ir pripažįstamos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalis.
Kultūros paveldo išsaugojimas
Vokiečių kultūrą Lietuvoje mena ne vienas paminklinis akmuo ar muziejus. Kuršių Nerijoje, Nidoje, name, kur 1930-1942 m. gyveno vokiečių rašytojas Tomas Manas, nuo 1968 m. veikia memorialinė ekspozicija, supažindinanti su rašytojo gyvenimu ir kūryba. Šiame name 1995 m. įkurtas Tomo Mano kultūrinis centras.
Šilutės rajone, Macikų kaime, kur gimė ir gyveno žymus vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas, įrengta rašytojo memorialinė ekspozicija. 1996 m. buvo restauruoti ir įrengti vokiečių kultūros centrai Šilutėje ir Simono Dacho namai Klaipėdoje.
Palaikyti vokiečių tautinės bendrijos kultūrą padeda meno saviveiklos kolektyvai. Meno saviveiklos kolektyvai (daugiausia chorai) paprastai veikia ten, kur įsikūrusios gausesnės vokiečių visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės.
Nuo 1995 m. Vokiečių švietimą ir kultūrą papildo spauda gimtąja kalba. 1989 m. pradėtas leisti mėnraštis „Deutsche Nachrichten in Litauen“ („Vokiečių žinios Lietuvoje“) lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Lietuva – 10 kultūrinių sukrėtimų, patirtų apsilankius Lietuvoje
Vokietijos vienybės dienos minėjimas
Spalio 7 dieną kartu paminėti Vokietijos vienybės dieną savo narius ir svečius į Tautinių bendrijų namuose rengiamą koncertą pakvietė Vilniaus vokiečių bendruomenė. Spalio 3 dieną Vokietijoje minima Vienybės diena, primenanti Vokietijos susijungimą, palyginti nauja šventė. Šiemet sukako 33 metai, kai į pasaulio žemėlapį sugrįžo susivienijusi Vokietija.
Teisinis susijungimas užtruko kelis mėnesius. Buvo pasirašyta ekonominė ir valiutų sąjunga, atkuriamos penkios rytinės federacinės žemės, kurios buvo panaikintos komunistiniais laikais, pasirašyta oficiali susijungimo sutartis, pagal kurią Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai atsisakė visų teisių ir pareigų Vokietijoje. 1990 m. spalio 3 dienos vidurnaktį Vokietija pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo tapo visiškai suverenia valstybė.
Vilniaus vokiečių bendrija šią šventę paminėjo bendruomenės ansamblio koncertu, kuriame skambėjo populiarios vokiškos dainos.
tags: #tautiniu #bendriju #namuose #ivyko #vokieciu #bendruomenes