Viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai - Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ne pelno organizacija, veikianti kultūros, švietimo ir mokslo srityse ir teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams, siekdama padėti išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir tautinį savitumą, joms visokeriopai integruojantis į šalies gyvenimą.
Tautinių bendrijų namai atidaryti 1991 m. gegužės mėnesį Vilniuje, Raugyklos g.
Savo veikla Tautinių bendrijų namai skatina tarpkultūrinį dialogą įvairiatautėje Lietuvos visuomenėje, supažindina mūsų valstybės piliečius su įvairių tautų tradicijomis bei papročiais, skatina bendrapiliečių tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą, plėtoja kultūrinę edukaciją.
Tautinių bendrijų namai Vilniuje
Tautinių bendrijų namų patalpose savo nuolatinę veiklą organizuoja ir vysto Lietuvos armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, estų, graikų, karaimų, kazachų, kirgizų, latvių, moldavų, rumunų, romų, rusų, tadžikų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vokiečių bendruomenių nevyriausybinės organizacijos.
Tautinių mažumų atstovai Lietuvoje
TBN siekia:
- per įvairiapusę praktinę metodinę paramą sudaryti galimybes tautinių mažumų organizacijoms, jų lyderiams įgyti reikiamų žinių, įgūdžių bei kvalifikaciją, ieškoti naujų veiklos formų bei jų įgyvendinimo metodų;
- padėti formuoti šių nevyriausybinių organizacijų ateities veiklos viziją, siejant ją su demokratijos bei pilietinės visuomenės raidos procesais Lietuvoje ir Europoje.
Tautinių bendrijų namai, vystydami savo veiklą, pagrindinį dėmesį skiria Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimui, skatina ir remia tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomeninį gyvenimą procesus.
Vystydami šią veiklą, Tautinių bendrijų namai rengia ir įgyvendina šias pagrindines programas:
I. Lietuvos tautinių mažumų tapatumo puoselėjimas
Tikslai:
- telkia įvairių tautybių Lietuvos gyventojus, tautinių mažumų visuomenines organizacijas nacionalinių papročių bei tradicijų atgaivai, jų sklaidai, kalbos, religijos ir tautinės buities plėtrai;
- organizuoja įvairius susitikimus, paskaitas, konferencijas, seminarus, diskusijas tautinių mažumų istorijos, kultūros, tradicijų ir pan. klausimais;
- padeda tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms palaikyti ryšius su istorinėmis Tėvynėmis, organizauoja tarptautines konferencijas, seminarus bei kitus renginius, skirtus Lietuvos tautinių mažumų istorijos, kultūros, tradicijų klausimams analizuoti ir spręsti.
Tolerancija ir įvairovė - Tautinių bendrijų namų pagrindas
II. Parama Lietuvos tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms jų visavertės integracijos į šalies visuomeninį gyvenimą procese.
Veikla:
- tiria tautų, tautinių bendrijų visuomeninių organizacijų socialines, ekonomines, kultūrines problemas, organizuoja ir vykdo Lietuvoje gyvenančių tautų istorinius, demografinius, sociologinius tyrimus;
- analizuoja Lietuvos gyventojų visuomenines, nacionalines, socialines problemas, organizuoja ir vykdo viešosios nuomonės apklausas;
- apibendrina ir sistemina surinktą informaciją;
- organizuoja vadovėlių, kitų mokymo priemonių, norintiems išmokti lietuvių kalbą, ruošimą spaudai bei leidybą;
- organizuoja valstybinės lietuvių kalbos kursus;
- teikia metodinę-praktinę paramą tautinių mažumų visuomeninėms organizacijoms, realizuojant pastarųjų tikslus bei siekius;
III. Skatina Lietuvos piliečių tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Respubliką, tautinių mažumų problemos buvo pradėtos spręsti valstybiniu mastu ir nemažai nuveikta, kad būtų sudarytos sąlygos jų savimonei bei kultūrai ugdyti.
Daugiau kaip dešimtmetį gyvuojantys Tautinių bendrijų namai tapo Vilniaus tautinių mažumų (sudarančių daugiau kaip 40 procentų sostinės gyventojų) kultūros centru.
Gildija veikia prie Tautinių bendrijų namų.
Gildijos sukūrimo tikslas - padėti literatams, taip pat rašytojams, menininkams per bendravimą, literatūrinius skaitymus, kūrinių parodas kelti savo meninį meistriškumą, rengti ir leisti autorines knygas, megzti ryšius su kitomis kūrybinėmis organizacijomis.
Gildija vienintelis kūrybinis sambūris Lietuvoje, į kurį susibūrę įvairaus amžiaus, profesijų, meninių kūrybinių pasiekimų žmonės, taip pat nesvarbu, kokia kalba rašo - lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir t. t. Todėl per gildijos renginius eilėraščiai, proza, scenos vaizdeliai, solistų ir ansamblių dainos skamba daugiausia jų atlikėjų gimtąja kalba.
Gildijoje visada jaučiamas draugiškumas, tarpusavio supratimas, geranoriškumas, tolerancija, pagarba kitaip mąstantiems, Lietuvoje gimusiems, dirbantiems ar iš kitų valstybių pas mus atsikėlusiems.
Beveik visi gildijos nariai - ne humanitarai, ne plunksna pelnę duoną ir pripažinimą, o dirba darbą, nesusietą su menine kūryba - tai mokslininkai, gydytojai, sporto veikėjai, ryšių specialistai, pedagogai, administraciniai darbuotojai.
Štai Aleksejus Kutkinas (Алексей Куткинас, ne Куткин). Šimtaprocentinė lietuviška pavardė, tačiau lygi 14 metų jis nė žodžio lietuviškai nemokėjo. Namuose kalbėjo rusiškai ir... udmurtiškai.
Periodinėje spaudoje, almanachuose paskelbta per 700 Aleksejaus Kutkino poezijos bei prozos kūrinių.
Kitas gildijos narys - Edmundas Žižys, socialinių mokslų daktaras, keliautojas, bardas.
