Visaginas - vienas iš labiausiai į Lietuvos rytus nutolusių miestų, esantis Utenos apskrities teritorijoje, tai Visagino savivaldybės centras. Visagino plotas - 896 ha. Visaginas - jauniausias Lietuvos miestas, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1975 m. ir labiausiai žinomas dėl netoli esančios Ignalinos atominės jėgainės, pradėtos statyti 1978 m.
Kitų Lietuvos miestų kontekste Visaginas išsiskiria savo daugiatautiškumu (mieste gyvena daugiau 43 tautybių žmonės: lietuviai, rusai, latviai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai, armėnai, totoriai ir kt.). Visagine gyvena dauguma viso Ignalinos AE regiono (Ignalinos, Zarasų rajonų ir Visagino savivaldybės) tautinių mažumų atstovų, todėl Visaginas laikomas šio regiono tautinių mažumų traukos centru.
Šiame straipsnyje aptarsime Visagino tautinių bendrijų namų istoriją, veiklą ir indėlį į tautinių mažumų kultūros puoselėjimą.

Visagino panorama. Šaltinis: Vikipedija
Tautinių mažumų kultūrinė veikla Visagine
Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka, tautinėms mažumoms suteikta teisė steigti įvairias kultūrinės veiklos organizacijas. Daugelis bendruomenių rengia kasmetinius - tradicinius festivalius, konkursus ir kitus renginius. Tautinių mažumų kultūrinės veiklos projektus remia valstybė. Svarbiausias lėšų skyrimo kriterijus - veiklos aktualumas.
Visaginas laikomas šio regiono tautinių mažumų traukos centru. Tai grindžia ir miesto tautinių mažumų visuomeninių organizacijų veiklą, kurios didžiulį dėmesį skiria etninės istorijos, kultūros, tradicijų, tautinių švenčių puoselėjimui ir išsaugojimui, tautinio taikomojo meno populiarinimui (tarp jų Visagino armėnų, ukrainiečių draugijos, totorių, vokiečių, rusų bendrijos, baltarusių kultūros centras „Krok“, lenkų sąjungos Visagino skyrius, mėgėjų meno kolektyvai).
Kasmet vyksta nemažai tautinių švenčių: totorių „Sabantuj“, uzbekų plovo šventė, rusų, ukrainiečių, baltarusių kultūros dienos ir kt. Ryšius su etninėmis tėvynėmis skatina Tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“. Mėgsta visaginiečiai paminėti ir Jonines, Kalėdas, Užgavėnes, Velykas, Sėkmines. Šioms šventėms skirtuose renginiuose susipynė įvairių mieste gyvenančių tautų kultūrinės tradicijos, papročiai. Kai kurias kalendorines šventes visaginiečiai švenčia kelis kartus: pagal katalikų kalendorių, kiek vėliau - pagal stačiatikių tradiciją ir pan.
Svarbiausi kultūriniai renginiai Visagine:
- Tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“
- Totorių „Sabantuj“
- Uzbekų plovo šventė
- Rusų kultūros dienos
- Ukrainiečių kultūros dienos
- Baltarusių kultūros dienos
- Joninės
- Kalėdos
- Užgavėnės
- Velykos
- Sėkminės
Visagine formuojasi ir kitos kultūrinės tradicijos: rugpjūčio pradžioje vyksta miesto šventė, kurios metu miestelėnai ir svečiai turi galimybę pristatyti savo rankdarbius, kitus meno dirbinius, kūrybą. Be savų kūrėjų, saviveiklininkų, į miestą su malonumu atvyksta ir šalies muzikos žvaigždės.
Jau seniai tradiciniu tapo ir vasaros pabaigoje vykstantis Tarptautinis kantri muzikos festivalis „Visagino country“.

Tarptautinis kantri muzikos festivalis „Visagino country“. Šaltinis: Visaginas.lt
Nuo 2006 m. spalio mėn. kasmet rganizuojamas Tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“, kuriame noriai dalyvauja garsūs ne tik šalies, bet ir užsienio aktoriai (Rusijos, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, Makedonijos, Izraelio, Prancūzijos, Vokietijos, Meksikos ir kitų). Festivalis tapo ypač populiarus tarp miestiečių bei regiono gyventojų.
Visagino savivaldos istorija
Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje vietos savivaldos pirmoji kadencija prasidėjo 1990 m. balandžio pradžioje. Tuo metu Sniečkaus energetikų gyvenvietė priklausė Ignalinos rajonui ir savo atstovus rinko į Ignalinos rajono savivaldybės tarybą.
1992 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, atsižvelgiant į Ignalinos rajono tarybos pasiūlymą dėl Visagino kaimo pavadinimo grąžinimo, pakeistas Sniečkaus gyvenvietės pavadinimas į Visagino gyvenvietę. Visaginiečiai ir jiems atstovaujantis Seimo narys Petras Papovas aktyviai siekė įteisinti Visagino savarankiškumą.
Po ilgų diskusijų 1994 m. liepos 19 d. Visagino gyvenvietei buvo suteiktas miesto statusas. Tiesioginis Vyriausybės valdymas tęsėsi iki 1995 metų pavasario, kada įvyko nauji savivaldybių tarybų rinkimai.
Pirmoji Visagino miesto savivaldybės taryba į posėdį susirinko 1995 m. balandžio 12 d., kuriame Visagino miesto meru išrinktas Vladimiras Ščiurovas. Pradėta formuoti savivaldybės administracija, administratoriumi tapo Andžejus Pupinis.
Visagino švietimo sistema
Visagino švietimo sistema aprėpia beveik visus Lietuvos švietimo sistemos komponentus (išskyrus aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas). Visagino švietimo įstaigos atspindi jo kalbinę sudėtį. Mieste veikia 2 gimnazijos (1 rusų ir 1 lietuvių mokomąja kalba), 2 progimnazijos (rusų mokomąja kalba) ir viena pagrindinė mokykla (lietuvių mokomąja kalba), 5 vaikų lopšeliai-darželiai (du iš jų lietuvių ugdomąja kalba), 2 dvikalbės neformaliojo švietimo įstaigos (Česlovo Sasnausko menų mokykla ir Kūrybos namai), Technologijos ir verslo profesinio mokymo centras. Sportininkus ugdo Visagino sporto centras.
Išvados
Visaginas yra unikalus Lietuvos miestas, išsiskiriantis savo daugiatautiškumu ir kultūrine įvairove. Tautinių bendrijų namai atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant tautinių mažumų kultūrą, tradicijas ir papročius. Mieste vykstantys kultūriniai renginiai, festivaliai ir šventės skatina tarpkultūrinį dialogą ir toleranciją.