Kaimynijų Formavimas Daugiabučiuose Namuose: Iniciatyvos ir Galimybės

Didžiųjų miestų gyventojai susiduria su įvairiais iššūkiais, tarp kurių - automobilių parkavimo vietų trūkumas. Visgi, gyventojai gali imtis iniciatyvos ir patys įsirengti norimą infrastruktūrą prie savo gyvenamųjų namų. Aptarkime, kokios galimybės atsiveria formuojant kaimynijas ir gerinant gyvenamąją aplinką.

Parkavimo Vietų Iššūkiai ir Sprendimai

Parkavimo vietų trūkumas yra nuolatinė problema didmiesčiuose. Vairuotojai gaišta laiką ieškodami vietos automobiliui, o tai apkrauna eismą. Kai kuriais atvejais numatoma didinti automobilių stovėjimo kainas, siekiant reguliuoti automobilių srautą.

V. V. teigė: „Dabar galbūt visa gatvė tvarkoma ir nuo sovietinių laikų likusios neracionaliai plačios gatvės šiek tiek siaurinamos ir numatomos parkavimo vietos.“

Tačiau svarbu rasti efektyvesnius sprendimus, ypač senų daugiabučių kiemuose, kurie nebuvo projektuoti tokiam dideliam automobilių skaičiui, kaip dabar.

Efektyvesnis Erdvės Išnaudojimas

V. V. pastebėjo: „Dabar galbūt vienas kitas kiemas yra praplatinamas, kokia nors juostelė 50 metrų yra platinama. Duok, Dieve, jei ten anksčiau stovėjo automobiliai išilgai, tai gal dabar skersai gali stovėti, tas vietų padidėjimas yra 15-20 proc.“

Taip pat svarbu išnaudoti esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, požemines stovėjimo aikšteles arba garažus. Viršuje galima įrengti antžemines parkavimo aikšteles, kad gyventojams nereikėtų rūpintis žolės pjovimu. Tai nėra masinis dalykas, bet vienas kitas pavyzdys yra.

V. kalbėjo: „Žmonės vis tiek prekybos centrams pelną nori nenori duoda, tai tokią grąžą galėtų [suteikti], galbūt tas mokestis galėtų būti gerokai mažesnis, masiškai parkuojant susirinktų suma.“

Svarbu neaukoti žaliųjų zonų, vaikų aikštelių ar parkų, pasivaikščiojimo vietų, bet kad naktį išasfaltuota zona prie prekybos centro nestovėtų tuščia, tai galima, labai teisingas, racionalus, tvarus sprendimas.

V. teigė: „Kad būtų ne vieno, o gal dviejų aukštų aikštelė, viena dalis viršuje, galbūt į viršų statyti du aukštus.“

A. teigė: „Atnaujindami aikšteles visada stengiamės maksimaliai išnaudoti erdves ir įrengti papildomų vietų."

Pavyzdžiui, atnaujinant pėsčiųjų ir dviračių taką Taikos prospekte, prie gatvės buvo įrengta 170 vietų automobiliams, kurios pasitarnauja ir šalia esančių daugiabučių gyventojams.

Savivaldybių Iniciatyvos ir Parama

Savivaldybės kiekvienais metais remontuoja įvažiavimus į švietimo įstaigas bei daugiabučių kiemus. Tačiau tvarkomi tik įvažiavimai ar pravažiavimai.

A. pabrėžė: „Miestas suteikia galimybę pigiau įsirengti automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikšteles, šaligatvius, pėsčiųjų takus, įvažų ir kiemų dangas, lietaus nuotekų sistemas, teritorijos apšvietimą, dviračių stogines ar net elektromobilių įkrovimo stoteles. Savivaldybė finansuoja ir medžių sodinimo darbus.“

Kauniečiai, renovuojantys daugiaukščius namus bei planuojantys kompleksinius aplinkos tvarkymo darbus, gali tikėtis net iki 90 proc. siekiančios finansinės paramos. Tačiau labai svarbu laikytis eiliškumo - kad būtų galima įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę ar kitus patogumus, būtina suformuoti sklypą ir parengti techninį projektą.

A. kalbėjo: „Finansinė parama priklauso nuo to, kokio dydžio projektas įgyvendinamas. Parama gali siekti ir 50 tūkst., ir 100 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, iki šiol didžiausios finansinės paramos sulaukė daugiabučiai Kovo 11-osios gatvėje apie 60 tūkst. eurų ir Taikos prospekte apie 70 tūkst. eurų.“

Miestas prie projektų įgyvendinimo prisidėjo daugiau kaip 750 tūkst. eurų. Šiais metais gyventojams numatyta dar 200 tūkst. eurų siekianti parama.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė komentavo, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės vykdomą programą savo kiemą gali atsinaujinti visi gyventojai, įsikūrę ne vėliau nei 2002 m.

E. kalbėjo: „Kaimynijų programa numato galimybę teritoriją atnaujinti tiek kosmetiškai, tiek iš esmės. Pirmuoju atveju suremontuojama esama infrastruktūra, antruoju - atnaujinimo darbai atliekami pagal projektą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar suderinimas.“

Taigi kaimynijų programa yra naudinga tuo, kad gyventojams atsiranda galimybė atsinaujinti savo kiemus iš esmės ir įgyvendinti jiems patiems labiausiai patinkančias idėjas. Taip bendruomenės nariams atsiranda daugiau teisių ir atsakomybių rūpinantis savo gyvenamąja erdve.

Vilniaus Saulėtekio al. 53, 55, 57 kaimynijos iniciatorius Paulius Paulionis pasakojo, jog pirmiausia gavo žinią apie programą iš bendrijos nario.

P. vardijo: „Buvo aptverta teritorija tvora, įrengta stovėjimo aikštelė automobiliams, pakeltas nuo žemės sluoksnis ir suformuota vaikų žaidimo aikštelė. Erdvė, kuri anksčiau buvo tik praeinama vieta visokiems šuniukų gamtiniams reikalams atlikti, dabar tapo puikiu traukos centru, kur ir tėvams yra kur atsisėsti, ir nuo saulės, lietaus pasislėpti, ir pasižiūrėti, ką vaikai daro. Žodžiu, buvo įveiklinta teritorija.“

Kaimynijų Projektai: Sėkmės Pavyzdžiai

Kaimynijų projektų K. Donelaičio ir M. K. Čiurlionio g. bendrijos įgyvendinimas parodė, kad bendradarbiavimas ir aktyvus dalyvavimas gali duoti puikių rezultatų.

E. sakė: „Mūsų bendrija yra labai didelė - septyni namai, yra keturios kaimynijos. Iš tų keturių kaimynijų dvi yra įgyvendintos, viena „pakibo“, o kita dar nepradėjo, nes tik renovuojamas namas. (...) Įgyvendinome projektus ir pasirinkome būdą, kur bendrija pati ir perka, ir viską užsako, ir yra administratorius. Turbūt tai ir buvo mūsų kaimynijos sklandaus darbo garantas.“

Anot jos, buvo sutvarkyti ir šaligatviai, ir laiptai, ir sporto aikštynas, kuris atviras visiems gyventojams.

Pasak E. Kasperūnienės, mažesniajam projektui M. K. Čiurlionio g. 35 bendrijai tereikėjo prisidėti 400 eurų, o didesniajam K. Donelaičio gatvėje - apie 1,5 tūkst.

E. Randytė tikslino, jog dėl vieno sustojusio projekto du kartus buvo vykdyti viešieji pirkimai, tačiau nebuvo pateikta pasiūlymų už tą kainą, kokia maksimaliai nustatyta. Anot jos, bendrija papildomai prisidėti nenori, o pilnam paketui, kurį norėtų įvykdyti, trūksta 20 tūkst.

Vadovės teigimu, bendra kaimynijų programų įgyvendintų darbų kaina yra 280 tūkst. eurų. Bendras atnaujintas plotas - apie 26 tūkst. kvadratinių metrų.

E. pabrėžė: „Programos atliktų darbų naudą pajautė daugiau nei 600 vilniečių. Be jau įgyvendintų projektų, pasirašytos dar 23 bendradarbiavimo sutartys su kaimynijų atstovais dėl dalyvavimo šioje programoje. Didžiausias aktyvumas yra Naujamiesčio, Antakalnio, Šnipiškių, Verkių ir Fabijoniškių seniūnijoje. Šiais metais planuojama atnaujinti dar 7 kaimynijų teritorijas už beveik pusę milijono eurų.“

Apibendrinant, kaimynijų formavimas ir aktyvus dalyvavimas gerinant gyvenamąją aplinką yra svarbus žingsnis kuriant patogesnę ir jaukesnę aplinką daugiabučiuose namuose. Savivaldybių parama ir sėkmingi projektų pavyzdžiai įkvepia gyventojus imtis iniciatyvos ir kartu spręsti iškylančius iššūkius.

tags: #formuojamos #kaiminijos #daugiabuciuose