Asmeninis finansų valdymas yra viena iš pagrindinių sėkmingo finansinio gyvenimo užtikrinimo priemonių. Neabejotina asmeninio finansų valdymo svarba buvo galima įsitikinti ekonominio nuosmukio metu, kai dalis šalies gyventojų nebuvo pasiruošę pajamų ir išlaidų santykio pasikeitimui, darbo netekimui, įsipareigojimų padidėjimui. Sistemingas finansų valdymas, remiantis iš anksto numatytu veiksmų planu, padės siekti užsibrėžtų tikslų.
Strategija būtina, nes tai yra priemonė, sujungianti dažniausiai atskirai nagrinėjamas sritis: taupymą, investavimą, pajamų ir išlaidų kontrolę, įsipareigojimų valdymą ir kt. Tyrimo problema: kokie veiksniai lemia sėkmingą asmeninį finansų valdymą? Šis sklandus asmeninis finansų valdymas. Darbo struktūra: darbas sudarytas iš trijų dalių.
Pirmoje dalyje aptariamos asmeninių finansų sampratos, finansų valdymo ir planavimo ypatumai teoriniai aspektai, analizuojamos skirtingos autorių nuomonės. Antroje dalyje pateikiama strategijos samprata, pateikiamos asmeninių finansų valdymo teorijos ir išanalizuojami galimi asmeninių finansų valdymo strategijų pavyzdžiai. Šioje dalyje pateikiama situacijos Lietuvoje analizė, remiantis statistiniais duomenimis ir atlikta anketine apklausa.
Asmeninio finansų tema ir šios finansų srities suvokimas nėra vienareikšmis. Ši ažiotažinė tema atsiranda tada, kai reikia apibrėžti sritį, kurią apima asmeniniai finansai ir tai, kas iš tiesų yra valdoma. Čia vyrauja dvi nuomonės. Viena 2007), Černius (2011) ir kiti). Viena, 2010). Šis požiūris ydingas, nes remiantis juo, asmeniniu finansų valdymu galėtų užsiimti tik asmenys, turintys finansinį išsilavinimą arba ekonominį - finansinį išmanymą.
Viena (2010) teigia, kad pastarąjį dešimtmetį asmeniniais finansais domėjosi įmonės, susijusios su finansine veikla, todėl įsivyravo bendra nuostata, kad asmeninis finansų valdymas yra tapatus laisvų finansinių lėšų investavimui (p. 104). Ši nuomonė svarbi ne tiek moksliniu aspektu, kiek kaip visuomenės ugdymo ir finansinio apsišvietimo atskaitos taškas. Jei asmeninius finansus analizuotume kaip laisvų lėšų valdymo sistemą, ši finansų mokslo sritis apimtų šiuos elementus: taupymą (lėšos sąskaitose, indėliai) ir investavimą (akcijų rinkos, obligacijos, išvestinės finansinės priemonės, Vyriausybės vertybiniai popieriai ir t.t.).
Pastaroji nuomonė, kai asmeniniai finansai siejami tik su laisvų lėšų valdymu, gali būti naudojama kaip pagrindas informuojant visuomenę apie asmeninis finansų valdymą apskritai ir jo svarbą tiek kiekvienam visuomenės nariui ar namų ūkiui atskirai, tiek visai visuomenei. Tai, kad valdant laisvas lėšas - taupant ir investuojant - dirbama su labai svarbia asmeninis finansų valdymo proceso sudedamąja dalimi dar nereiškia, kad to pakanka ir kad kiti procesai tampa nesvarbūs.
Šiuo tinkamai tvarkytis finansus: pajamų ir išlaidų valdymo, planavimo ir kt. Šiuo minėtos nuomonės, Lietuvos ir pasaulio žodynai asmeninius finansus apibrėžia kaip visuotinai svarbaus finansų mokslo potipį. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2004), pateikiamas toks apibrėžimas: finansai (pranc. Finance - piniginės lėšos) - ekonominis santykis, susijęs su piniginių lėšų įvairių fondų sudarymu, naudojimu, paskirstymu ir perskirstymu, visuma (p. 102). Visuomenėje dažnai cituojama enciklopedija Wikipedia asmeninius finansus apibrėžia kaip asmens ar namų ūkio finansinių principų taikymą.
Čia išskiriami būdai, kuriais asmenys ar namų ūkiai gauna, planuoja, saugo ir leidžia pinigus atsižvelgiant į riziką ir galimus įvykius ateityje. Asmeniniai finansai apima šiuos finansinius produktus: einamąsias ir kaupiamąsias sąskaitas, kreditines korteles, vartojamąsias paskolas, investicijas į akcijų rinką, pensijos planavimą, draudimą ir pajamų mokestį bei visų šios produktų valdymą. Ši nuomonė pakartojama finansų žodyne, kuriame aiškinama, kad asmeniniai finansai yra finansinių principų taikymas individualiai arba šeimoje, priimant piniginius sprendimus.
Juose aptariami būdai, kuriais asmenys gauna, saugo ir išleidžia piniginius išteklius per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į finansinę riziką ir galimus ateities įvykius (The free dictionary). finansinis šaltinis diversifikavimo metoduose. Svarbiausias tikslas - finansinis saugumas ir nepriklausomybė, kad asmuo ar šeima turėtų galimybę susitvarkyti su planuotomis ir neplanuotomis finansinėmis situacijomis. is, pensijos ir turto planavimas.
Susiejus šiuos teiginius galima pastebėti, kad asmeniniai (ar namų ūkio) finansai jungia būdus ir išreiškia pagrindinius principus, kaip finansai yra gaunami, kaupiami, planuojami ir leidžiami, atsižvelgiant į galimus išorės veiksnius (numatytus ir nenumatytus įvykius, galimybes, iškilusias grėsmes ir riziką), siekiant esminis užsibrėžts tiksls. Dauguma autorių taip pat išreiškia platų požiūrį į asmeninius finansus, taip paneigdami sampratos apie laisvų lėšų valdymą teisingumą ir priimtinumą.
Garman ir Forgue (2007) asmeninius finansus apibūdina kaip mokslą apie asmens ir šeimos išteklius, kurie yra svarbūs siekiant finansinės sėkmės. ius. is valdymas, rizikos įvertinimas, skolinimasis bei pensijos planavimas ir turto valdymas (p. 4). Asmeniniai finansai gali būti siejami su piniginiais ištekliais įgijimu, kaupimu, kontroliavimu, naudojimu ir rizikos minimizavimu. ienė 2007). Černius (2011) finansams apibrėžti naudoja apibendrintą (asmeninis, įmonės, valstybės) finansų sampratą - tai pinigų gavimo, paskirstymo, kaupimo, investavimo ir kontrolės sistema (p. 13).
Viena (2008) teigia, kad asmeniniai finansai susiję su asmens nustatytais tikslų siekimu. Todėl būtina nustatyti, įvardinti tuos siektinus tikslus (p. 34). Čia išreiškiama kita labai svarbi asmeninis finansų valdymo idėja: visa į valdymo procesą įdedamos pastangos prasmę - tikslai, kuriuos norima įgyvendinti. Šį požiūrį patvirtina Sungaila (2008), teigdamas, kad asmeninis finansų tikslas - perkelti tam tikrą vartojimo lygį per įvairius gyvenimo etapus visame gyvenimo cikle (p. 3).
Viena (2008) pateikia sampratą, kad asmeniniai finansai yra visų šios trijų kintamųjų - pajamos, išlaidos ir laisvos lėšos (jas galima taupyti arba investuoti) - visuma. Čia apjungiamos abi prieš tai minėtos pozicijos, nes atskirai išskiriamas pajamų ir išlaidų planavimas, bei atskirai pateikiama laisvų lėšų kategorija.
Viena ir Taujanskaitė (2010) įsikalo asmeninius finansus apibrėžti šia fundamentalia lygtimi (p. 105). Ši lygtis (2 paveikslas) parodo, kad kalbant apie asmeninius finansus, turime kalbėti apie visas tris sudedamąsias dalis: pajamas, išlaidas ir tai, ką galima vadinti pirmąsias sudedamąsias dalis rezultatu, - laisvąsias lėšas. Didėjant pajamų kiekio laisvų lėšų suma taip pat išauga (p. 105).
Viena ir Gausienė (2010) asmeninius finansus sieja su pinigų srautais, kuriais disponuoja asmuo (p. 223). Šiuo asmeniniai finansai analizuoja ne tik vieno asmens pinigų srautus, bet ir namų ūkio pajamas ir išlaidas. Pasak Ramanausko ir Jakaitienės (2007), namų ūkio finansai, jų pajamos ir išlaidos yra išskirtinai svarbūs ekonomikai. Pasak autorių, tai rodikliai, parodantys: esamą bendrą gerovės lygį, ekonominę pažangą ir gerovę. Šiuolaikinėje visuomenėje sąvoka namų ūkis tampa sunkiai apibrėžiama. is asmens, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Giminystės ar vedybiniai ryšiai tarp namų ūkio naris nebūtini. Taigi, kalbant apie asmeninius finansus negalima apsiriboti asmeniu kaip individu. ius kiekvieną jų.
Apibendrinant galima teigti, kad laisvų lėšų valdymas negali būti tapatinamas su asmeninis finansų valdymu. 3 paveiksle matyti, kad laisvos lėšos ir jų valdymas yra sudedamoji asmeninis finansų valdymo dalis. Asmeniniai finansai aktualūs visais gyvenimo etapais, kuriais būtina suvaldyti pinigų srautus (kiek lėšų reikės skirtingais laikotarpiais asmeniui ar namų ūkiui), jų gavimo šaltinius (skolinimasis, taupymas, investicijos), apsidraudimą nuo galimos rizikos faktorių (mirtis, liga, turto praradimas).
Taigi, būtina atsieti asmeninis finansų sampratos suvokimą nuo tų vertinimsų, kuriuose tai apibrėžiama tik kaip veiksmai su laisvomis finansinėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, sukuriamas platus ir atviras požiūris į šią finansų mokslo sritį. Apibendrinant galima apibrėžti, kad kalbant apie asmeninius finansus bus analizuojami esami ir būsimi piniginiai lėšų ir turto valdymo ypatumai: pajamų gavimas (šaltinis diversifikacija), išlaidų valdymas ir kontrolė (vartojimas, taupymas, investavimas).
Finansų valdymas gali būti apibrėžiamas kaip finansinis sprendimų procesas (Gaidienė, 1998, p. 7). Pasak šios autorės finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas taip pat kaip ir kiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmsų koregavimas ir kontroliavimas, atsiskaitymas. Šia samprata. ius (2006) finansų valdymo tikslu įvardina siekį maksimizuoti naudą (ją tiksliausiai galima įvertinti išreiškiant turtu, pinigais) (p. 114).
Šio įgyvendinti savo interesus, kryptingas poveikis tam tikram objektui (p. 8). Panašią nuomonę išreiškia Martin ir kt. (1982) - autoriai teigia, kad apdairus finansų valdymas gali būti efektyviausia asmens ar šeimos naudojama priemonė, siekiant kaip įmanoma padidinti gaunamą naudą (p. 4). Viena ir Gausienė (2010) teigia, kad asmeninis finansų valdymas gali būti apibrėžiamas kaip finansinio turto valdymo procesas, vykdomas remiantis tam tikrais principais (p. 223).
Konkretesnę sampratą pateikia Augutienė (2009). Ji asmeninis finansų valdymą apibrėžia kaip efektyvų asmeninis pajamų ir išlaidų valdymą (registravimą, taupymą, investavimą), siekiant įgyvendinti trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus. Svarbiausia finansų valdymo paskirtimi autorė įvardina galimybę visada turėti pinigų (p. 2). Dictionary of business (2004) finansų valdymas apibrėžiamas kaip visų processų, susijusių su efektyviu trumpalaikis ir ilgalaikis finansinis išteklių įsigijimu ir diegimu, valdymas (p. 175).
Varanauskienė (2009) asmeninis finansų valdymą apibrėžia kaip kasdienius piniginius atsiskaitymus ir jų tvarkymą, trumpalaikis ir ilgalaikis finansinis plansų sudarymą ir jų įgyvendinimą, apsidraudimą nuo galimos neplanuots išlaidsų ar nuostolisų, racionalų turimo ar sukaupto finansinio turto paskirstymą (p. 12). Černius (2011) valdymą apibrėžia kaip procesą, kurio metu siekiama konkretaus, iš anksto numatyto tikslo (p. 16). Martin ir kt. (1982) teigia, kad finansų valdymo funkcijos turi sieti planavimą, kontrolę, veiksmsų rengimą ir sprendimų priėmimą. Sudedamoji dalis planavimas apima tikslų nustatymą ir apibrėžimą, kaip jie bus pasiekta (p.
Kalbant apie asmeninis finansų valdymo procesą, susiduriama su kelis skirtingų sampratų tapatinamų. Tai daro neigiamą poveikį siekiant susieti ir lyginti skirtingų autorių nuomones analizuojama tema. Dažniausia problema - finansų valdymo ir finansų planavimo sampratų tapatinimas. Pavyzdžiui, Nissenbaum ir kt. (2004) finansų planavimą pateikia kaip septynis žingsnius sistemą, kuri neabejotinai gali būti pavadinta finansų valdymo sistema : tai finansinės situacijos nustatymas, tikslų nustatymas, plano sukūrimas, finansinės informacijos kaupimas, biudžeto sudarymas, darbas su skolomis, trūkumais ir kreditiniais įsiskolinimais, progreso stebėsena (p. 10).
Panašią nuomonę išreiškia ir Bložienė (2011), teigdama, kad finansinis planavimas turi tris svarbiausius etapus: tikslo numatymas, jo įkainojimas, tikslo sumos paskirstymas laike (p. 12). Šiuo analizuotiems autorių teiginiams apie finansų valdymą ir gali būti laikomos jo dalimi. Viena ir Gausienė (2010), Kapoor (2008), Martin ir kt. Svarbu gebėti atskirti norus ir poreikius, keliant tikslus prioritetu reikia laikyti tą laikotarpį ateityje, kai pajamos gali būti mažesnės už poreikius.
Esama finansinė situacija yra esminė prielaida nustatant finansinį tikslą, todėl įvertinimas padeda užtikrinti realaus finansinio tikslo numatymą. Esamos situacijos nustatymas vertinamas kaip atskaitos taškas, nuo kurio bus stebimas progresas (regresas) asmens finansinėje situacijoje. Svarbiausias plano aspektas - būtinybė nuosekliai jo laikytis. Šiam asmeniui ar namų ūkiui. Analizuodami asmeninis finansų valdymo elementus, autoriai išskiria skirtingas svarbiausias jų sudedamąsias dalis.
is valdymas (jų lengvatos), turto valdymas (investavimas ir kt.), pajamų didinimas (p. 224). Kapoor (2008) finansų valdymo procese apjungia aštuonis skirtingus komponentus, kurisų suderinimas užtikrina sėkmingą finan... Lietuvių sukauptas grynasis finansinis turtas per penkerius metus padvigubėjo, tačiau tik nedidelė dalis gyventojų žino, kaip išsaugoti sukaupto turto vertę, kad galėtų juo džiaugtis patys senatvėje ar perduoti savo ateities kartoms.
Nors apie investavimą Lietuvoje kalbama daug, kol kas tik 3 iš 10 Lietuvos gyventojų renkasi savo santaupas investuoti. Dauguma sukauptas lėšas laiko atskirose sąskaitose. „Nors visos investicijos turi tam tikrą rizikos laipsnį, tinkamai parinkta ir reguliariai taikoma investavimo strategija gali padėti ne tik apsaugoti turto vertę nuo infliacijos lemiamo nuvertėjimo, bet ir įdarbinti pinigus, kad turimo turto vertė ilgainiui augtų“, - sako T.
Investicijos gali būti įvairios - nuo nekilnojamojo turto (NT), akcijų, obligacijų iki fondų, meno, investavimo į sutelktinio finansavimo platformas, verslus ir t. „Kiekviena turto klasė turi savo privalumų ir trūkumų, tad svarbu pasirinkti ją atsižvelgiant į savo situaciją, turimas žinias, galimą skirti laiką.
Svarbiausia investuoti į tą sritį, kurią gerai išmanote arba pasitelkti ekspertų rekomendacijas. Taip lengviau išvengsite impulsyvių sprendimų dėl rinkos svyravimų, būsite tikresni dėl savo pasirinkimų bei turėsite galimybę prireikus adaptuoti investavimo strategiją“, - sako T.
Siekiant apsaugoti turto vertę yra itin svarbu jį paskirstyti po kelias investicijų rūšis. „Taip pat svarbu turėti ir skirtingų likvidumo lygių turto rūšių. Labiau likvidus turtas suteikia lankstumo planuojant finansus, tai yra, leidžia prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Tarkim, staiga pasikeitus jūsų pajamoms ar ištikus nelaimei, biržoje kotiruojamas akcijas galėsite lengvai ir greitai parduoti.
Jei esate sutaupę dideles sumas, turite savo verslą, nekilnojamojo turto, svarbu suplanuoti viso šio turto perdavimą po mirties. „Net patyrę verslininkai dažnai atidėlioja turto perdavimo klausimą, nes nėra tikri, nuo ko pradėti. Be to, neretas baiminasi artimųjų reakcijų ar net jų lūkesčių arba interesų.
Vis dėlto svarbiausia, kad jūsų šeima suprastų paveldėjimo planą ir žinotų apie tai, kas vyks tuomet, kai jūsų jau nebus šalia. Pirmiausia sudarykite viso savo turto sąrašą, pataria specialistas. Nustatykite apytikslę turto vertę ir nuspręskite, kaip bei kam jį paskirstysite.
T. Ratkevičiaus teigimu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad skirtingose šalyse galioja skirtingi paveldėjimo mokesčiai ir teisės aktai. „Be to, norėdami, kad jūsų vaikams perduotas turtas neštų kuo daugiau vertės, svarbu pasirūpinti vaikų finansiniu raštingumu. Turėdami reikiamų žinių vaikai su turtu elgsis apdairiau, galės toliau auginti jo vertę ir gauti iš jo kuo daugiau naudos“, - sako T.
Pačiam žmogui investuoti, pasirūpinti diversifikacija, mokesčių planavimu, turto perdavimu yra dažnai nelengva, nes visa tai reikalauja daug laiko ir specifinių žinių. Dėl to, pataria T. „Asmeninių finansų valdymo specialistai bei teisininkai visada pakonsultuos, atsižvelgdami į individualius jūsų tikslus ir poreikius.
Taip pat, kurdami savo turto valdymo strategiją su ekspertu, jausitės ramesni, kadangi atsakomybe už savo finansinę ateitį dalinsitės su patikimu savo srities žinovu“, - sako T. Ekspertas priduria, kad finansų specialistai įvertinę kliento žinias, patirtį ir investavimo tikslus gali ir patarti naudotis specializuotomis priemonėmis, ištekliais ir investavimo strategijomis, kurių naudos investuotojai nebuvo apsvarstę.
Infliacija Lietuvoje 2022 m.
Investavimo strategijos
Portalo lrytas.lt lankytojai domėjosi, kaip esant dabartinei situacijai geriausia būtų sutaupyti?„Swedbank“ Finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus sako, kad sutaupyti visuomet galima neišleidžiant pinigų mažiausiai būtinoms prekėms.
Investuojant į akcijų rinką svarbu yra tai, kad reikia nusiteikti ilgesniam investiciniam periodui. Tai nėra įrankis, padėsiantis greitai praturtėti. Nereikia ir išradinėti naujo dviračio. Investuotojui reikia pasirinkti populiariausius JAV, Europos ar technologijų sektoriaus bendrovių akcijų indeksus atkartojančius investicinius fondus. Tokiu atveju Jūsų investicijų vertė svyruos kartu su pasaulio akcijų rinkomis.
Investuojama į pasaulinius indeksus sekančius investicinius fondus. Aplinkos ir socialiniai ypatumai yra reguliariai stebimi pagal bendrovėje nustatytus vidinius procesus. Aplinkos, socialiniai ir valdymo (ESG) duomenys gaunami iš išorės duomenų tiekėjų - šiuo metu naudojami ISS ir „Sustainalytics“ (,,Morningstar“ grupės įmonė). Kai kurios įmonės neskelbia tvarumo duomenų. Dėl šios priežasties duomenų šaltiniai gali turėti tam tikrų apribojimų, tačiau tai neturi įtakos pagrindinio turto portfelio valdymui.
Auksinė taisyklė - skirti bent dešimt procentų nuo kas mėnesį gaunamų pajamų investicijoms.
Periodinis investavimas
Kaip Išsirinkti Akcijas Teisingai Ir Pradėti Investuoti
Turto areštavimas ir bendradarbiavimas su kreditoriais
„Ar gali antstolis areštuoti bankui įkeistą turtą?“- domėjosi portalo lrytas.lt lankytojas Vilius, „Swedbank“ Verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus vadovas Rokas Vielavičius pažymėjo, kad bankui įkeistas turtas gali būti areštuotas kitų kreditorių naudai, tačiau išieškojimas iš turto įprastai vykdomas tik gavus banko, kaip įkaito turėtojo, sutikimą.
Patarimai verslui
„Rotary akademijos“ mentoriai ir jų globotiniai pasakojo apie savo verslo sėkmes ir nesėkmes. Patarimais, kaip suvaldyti jauno verslo finansus, pasiruošti pokalbiui dėl finansavimo ir kaip banke susibūrusios bendruomenės gali padėti augti, dalinosi „Swedbank“ banko ekspertai.
banko atstovai atsako ir primena, kad individuali verslo situacija reikalauja individualių savalaikių sprendimų, tad svarbu - kalbėtis.
„Dėl šios priežasties dažniausiai finansuojami patyrę, bent kelis projektus jau sėkmingai įgyvendinę, finansinį rezervą sukaupę vystytojai, tačiau detaliai analizuojame visus gautus paklausimus ir jų finansavimo galimybes“, - teigė R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
tags: #taupymas #finansinio #turto #issaugojimas