Advokatė Diana Višinskienė yra žinoma dėl savo profesionalumo ir sėkmingo atstovavimo klientams įvairiose teisės srityse. Jos kontora pasiekė reikšmingų pergalių bylose, susijusiose su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, šeimos teise, darbo teise ir net Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius jos veiklos aspektus ir įžvalgas.
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas: nauja teismų praktika
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (LR CPK) 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Pagal šią nuostatą, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Iki 2024 m. balandžio 19 d. galiojusi teismų praktika reikalavo, kad bylinėjimosi išlaidos būtų realiai patirtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai kėlė problemų klientams, kurie turėjo padengti skolos likutį advokatui, bet negalėdavo šių lėšų išsiieškoti iš pralaimėjusios šalies.
2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) performavo iki tol galiojusią teismų praktiką. Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti advokatą nepriklausomai nuo finansinės padėties. LAT nustatė, jog teismai turi teisę priteisti ir dar nepatirtas, tačiau būtinai ateityje patirsiančias bylinėjimosi išlaidas.
LAT konstatavo, jog LR CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai turės būti apmokėtos.
Taigi, jeigu tarp advokato ir kliento yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kuriame nurodoma, kokiais terminais yra išdėstomas nepamokėto honoraro dydis, atitinkamai, jeigu teismui yra pateikiama ir detalizuota suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, teismai turėtų priteisti visas išlaidas.
Advokatė Diana Višinskienė pažymi, jog jos kontora, esant sudėtingai kliento finansinei situacijai, sėkmingai remiasi aukščiau nurodyta naujausia teismų praktika.
Šeimos teisė: išlaikymo prievolės ir bendravimo su vaiku tvarka
Advokatė Diana Višinskienė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įstatymus vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus tėvus. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti. Anot Dianos Višinskienės, jeigu nedarbingi tėvai turi pakankamai lėšų gyventi, teisės į išlaikymą neturi.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo advokatės Dianos Višinskienės atstovaujama ieškovė D.B. buvo pripažinta savivaldybės būsto pagrindinės nuomininkės G.S. šeimos nare - sugyventine. Ginčas kilo po pagrindinės nuomininkės mirties, kai D.B. kreipėsi į savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo. Teismas konstatavo, kad D.B. ir G.S. siejo dvasiniai ir emociniai ryšiai, moterys kartu pirkdavo maistą, tvarkydavosi namuose, dirbo ir kartu mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas.
Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog dviejų tos pašios lyties asmenų, laikančių save partneriais, partnerystė gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį yra laikoma šeima, o tokie asmenys gali būti laikomi šeimos nariais, dėl ko neegzistuoja teisinės kliūtys ieškovę pripažinti G.S. sugyventine.
Advokatė Diana Višinskienė primena, kad mirus pagrindiniam savivaldybės būsto nuomininkui, asmuo privalo per du mėnesius nuo pagrindinio nuomininko mirties pranešti savivaldybės administracijai apie tai ir pateikti prašymą pakeisti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos ir pagrindiniam nuomininkui.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo civilinę bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir tenkino ieškovo E.P. ieškinį dalyje dėl tėvo teisės su nepilnamečiu vaiku bendrauti tiek pat laiko, kiek ir motina. Teismas nusprendė, kad E. P. su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val.
Advokatė Diana Višinskienė pažymi, kad tarptautiniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais ir teise maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, jau keletą metų formuoja praktiką dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku vienodą laiko tarpą. Sveikintina, kad tokią teisinę praktiką ima įgyvendinti ir Lietuvoje veikiantys teismai. Vis dėlto, advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu yra galimybė reikalauti nustatyti tokią bendravimo tvarką - viena jų - yra svarbi paties nepilnamečio vaiko nuomonė.
Advokatė pažymi, kad nustačius bendravimo grafiką „50:50“, akivaizdžiai kyla ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole, t. y. klausimu, ar išlaikymas turi būti teikiamas ir jeigu taip, nuo ko priklauso jo dydis. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, taigi, kasdienių poreikių patenkinimui išlaidos kitam iš tėvų nėra priteisiamos.
Akivaizdu, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui, net ir nustačius bendravimo tvarką „50:50“ privalo būti priteisiamas, tačiau jo dydis yra žymiai mažesnis, nei tuo atveju, kai yra nustatoma įprasta bendravimo tvarka.
Darbo teisė: darbo funkcijos atlikimo vietos pakeitimas
2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje kilo ginčas, ar darbdavys turi teisę pateikti darbuotojui naują grafiką su kita, nei įprasta, darbo funkcijų atlikimo vieta, jeigu darbo sutartyje šalys susitarė, jog konkreti darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nenumatyta.
Vis dėlto, Kauno apygardos teismas sprendime konstatavo, ir, iš esmės, atsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, jog šalys darbo sutartimi gali susitarti, jog darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta yra nenuolatinė, darbuotojas dirba keliose vietose, taigi, šioje situacijoje advokatės Dianos Višinskienės atstovaujamas darbdavys turėjo teisę pateikti darbuotojui pranešimą, jog keičiasi darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta.
Akcentuotina, kad jau ginčui pasiekus apeliacinę instanciją, kitoje civilinėje byloje 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naujausią praktiką tokio pobūdžio ginčuose, nurodydamas, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos - vietovės - pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia vietove.
Pergalė Europos Žmogaus Teisių Teisme
Advokatės Dianos Višinskienės pergalė Europos Žmogaus Teisių Teisme: dėl Kauno policininkų smurto iš Lietuvos priteisė 15 tūkst. eurų. Lietuvoje gyvenantis ukrainietis Strasbūro teisme iš valstybės prisiteisė 15 tūkst. eurų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad prieš vaikiną policijos pareigūnai panaudojo neproporcingą jėgą.
Teisėsauga vaikiną dėl pasipriešinimo policijai nubaudė 150 litų (43 eurų) bauda, o tyrimą dėl galimo pareigūnų smurto nutraukė, paskelbusi, kad jėga buvo panaudota teisėtai ir proporcingai. Tačiau septyni Strasbūro teismo teisėjai su tokia Kauno teisėsaugininkų išvada nesutiko.
Ukrainiečio advokatė Diana Višinskienė šį sprendimą BNS pavadino „svariu laimėjimu prieš policijos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei valstybės atitinkamų institucijų pasyvumą neužtikrinant pamatinių demokratinės valstybės vertybių“.
Būsto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise dėl savivaldybės veiksmų, jos teisė turi būti apginta.
tags: #taupkase #kredito #unija #parduodamas #turtas