Taikos sutartis iškeldinimo bylose: pavyzdžiai ir teisinis reglamentavimas

Taikos sutartis - tai vienas iš būdų, kaip šalys gali išspręsti ginčus civilinėse bylose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip taikos sutartys veikia iškeldinimo bylose, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės aktais.

Teisinė ginčo kvalifikacija

Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas - identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

Teisinės kvalifikacijos tikslas - nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.

Pavyzdys iš teismų praktikos

Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį dėl draudimo atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, kilo šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas.

Kadangi atsakovė nebuvo ankstesnių ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytų sutarčių dalyvė ir su ieškove nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių, byloje turi būti nustatyta, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę, o šiam faktui išsiaiškinti turi būti teisingai nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudarytomis sutartimis bei ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją siejusiais teisiniais santykiais.

Tik teisingai nustačius, kokie teisiniai santykiai perleidžiant patalpas atsakovei siejo ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją, galima spręsti dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių ir jų atsiradimo pagrindų (ar tai tęstiniai ankstesnių šalių teisiniai santykiai, ar savarankišku teisiniu pagrindu susiformavę teisiniai santykiai).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad ją su atsakove sieja tęstiniai panaudos teisiniai santykiai, kylantys iš ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2010 m. sudarytos panaudos sutarties.

Ieškovė teigė, kad 2013 m. balandžio 30 d. sudaryta nuomos sutartis neįsigaliojo dėl UAB Lietuvos kino studijos nustatytų ir jos neįvykdytų sąlygų.

Atsakovė įrodinėjo, jog panaudos sutartis buvo pakeista nuomos sutartimi, todėl, jai įsigijus patalpas, ieškovės ir atsakovės panaudos teisiniai santykiai nesiejo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovę ir UAB Lietuvos kino studiją sieję panaudos teisiniai santykiai bei panaudos sutartis nebuvo pakeisti nuomos teisiniais santykiais, nes nuomos sutartis nebuvo suderinta su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir nebuvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta, t. y. galioja šios bylos atsakovei kartu su 2010 m. panaudos sutarties 1.6 punkte nustatytu terminu, kad patalpos panaudos gavėjui perduodamos naudoti iki 2035 m. birželio 30 d.

Atsakovės teigimu, tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas novacijos institutą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas.

Atsakovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas ignoravo bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog panaudos sutartis novacijos būdu buvo pakeista nuomos sutartimi; neįvertino, jog šią aplinkybę patvirtina ieškovės veiksmai: ieškovė pateikė prašymą UAB Lietuvos kino studijai sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal UAB Lietuvos kino studijos ieškinį dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir mokėti nuomos mokestį.

Be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinį, pareikštą UAB Lietuvos kino studijai dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą novacijos sampratą, prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija).

Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo.

Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo.

Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.

CK 6.141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta.

Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė (CK 6.141 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo.

Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis).

Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole.

Vienos šalių sudarytos sutarties pakeitimas kita sutartimi taip pat reiškia novaciją.

Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuomos sutarties sampratą, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).

Nuomos sutarties neįregistravimas viešame registre nedaro jos negaliojančios.

Tokiu atveju ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes, pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai.

Teismų nustatyta, kad 2010 m. sausio 25 d. tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria ieškovei iki 2035 m. buvo perleista 1981,36 kv. m ploto neįrengtų patalpų projektinėms veikloms vykdyti.

Spręsdamas dėl ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos panaudos sutarties pakeitimo 2013 m. nuomos sutartimi, apeliacinės instancijos teismas nevertino 2013 m. balandžio 30 d. ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos iki 2022 m. balandžio 30 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties, kuri pasirašyta šalių atstovų ir suderinta su patalpų įkaito turėtoju.

Teismas taip pat neįvertino 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovės rašto, adresuoto UAB Lietuvos kino studijai, kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5770-619/2015, kurioje UAB Lietuvos kino studija pareiškė ieškinį ieškovei dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo, sutikdama sumokėti 1000 Eur ir nuo 2016 m. sausio 1 d. mokėti 200 Eur nuomos mokestį.

Teismas netyrė ir nevertino bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikšto ieškinio dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2-1066-560/2017 atsiėmimu.

Taigi teismas neįvertino nei ieškovės, nei UAB Lietuvos kino studijos veiksmų, susijusių su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi, t. y. kad sutartis pasirašyta šalių atstovų, kad pagal šią sutartį UAB Lietuvos kino studija kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo; kad ieškovė kreipėsi į UAB Lietuvos kino studiją dėl taikos sutarties sudarymo nurodytoje byloje; kad ieškovė atsiėmė UAB Lietuvos kino studijai pareikštą ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovės ir atsakovės 2018 m. derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi.

Be to, apeliacinės instancijos teismas UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratoriaus atliktą panaudos sutarties išregistravimą vertino kritiškai ir nusprendė, jog panaudos sutartis laikytina nenutraukta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinių faktų registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, todėl aplinkybė, kad UAB Lietuvos kino studijos bankroto administratorius išregistravo 2010 m. panaudos sutartį, negali būti vertinama kaip įrodanti, jog nuomos sutartis negaliojo, o panaudos sutartis buvo nutraukta tik 2015 m.

Bankroto administratoriaus įrašo apie 2010 m. sudarytą panaudos sutartį išregistravimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant panaudos sutarties pakeitimą nuomos sutartimi.

Pagal įrodymų vertinimo taisykles ir šiuo klausimu formuojamą anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, išvados dėl tam tikrų byloje esančių aplinkybių konstatavimo turi būti padarytos išsamiai ištyrus ir įvertinus su įrodinėjama aplinkybe susijusius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta, neįvertino atsakovės nurodytų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, todėl išvadą dėl panaudos sutarties nepakeitimo nuomos teisiniais santykiais padarė pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi ir sutarties šalių veiksmais dėl minėtos sutarties.

Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurios šiuo atveju buvo nustatytos pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų išsamiai ištirti ir įvertinti su ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2013 m. sudaryta nuomos sutartimi susijusius įrodymus ir spręsti dėl novacijos instituto šioje byloje taikymo pagrindų buvimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į sutarčių teisėje galiojantį sutarties uždarumo principą, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis.

Atsakovė nėra pasirašiusi su ieškove rašytinės sutarties, bylos šalys vedė derybas dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl nesuderėtų esminių sutarties sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad panaudos sutartis laikytina nenutraukta ir galioja šios bylos atsakovei, tačiau netaikė CK normų, reglamentuojančių ankstesnių sutarčių galiojimą naujajam daikto savininkui (panaudos ar nuomos atveju), ir netyrė jose nustatytų sąlygų.

Tiek nuomą, tiek panaudą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant sutarties uždarumo principas nėra taikomas ir naujajam savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą sutartį.

CK 6.494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis galioja naujajam savininkui, jeigu ji buvo įregistruota iki nuosavybės teisės perėjimo momentas.

Taikos sutarties patvirtinimas teisme

Taikos sutartis pridedama prie bylos.

Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes.

Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą.

Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šiame straipsnyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas.

Teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms.

Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to jis priima motyvuotą nutartį.

Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Regionų administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Regionų administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Antstolio veiksmai vykdymo procese

Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią sudarius raštu reikia pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui.

Ją gavęs antstolis bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis.

Teisėjo nutartimi patvirtintą taikos sutartį galima skųsti atskiruoju skundu.

Jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, išieškotojo rašytiniu pareiškimu teismas priima nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.

Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas.

Patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo nuorašas išsiunčiamas išieškotojui ir skolininkui.

Vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko.

Civilinio proceso kodekso nuostatos

LR CPK 140 str. 3 d. įtvirtina šalių teisę (kylanti iš civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi.

Šios teisės normos turi būti taikomos sistemiškai jas aiškinant kartu su bendrosiomis sandorių galiojimo sąlygomis.

Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinus dokumentus.

Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo patvirtintos taikos sutartys (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.).

Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento …

Svarbu atsiminti

  • Taikos sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus.
  • Teismas turi teisę netvirtinti taikos sutarties, jei ji prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui.
  • Patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra privaloma vykdyti.

tags: #taikos #sutartis #iskeldinimo #bylose