Pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai apie gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atveju: ar tikrai turėsime kur slėptis, kilus pavojui, ar priedangų užteks visiems ir ar jos iš tiesų užtikrins apsaugą? Ant įvairių pastatų vis dažniau pasirodantys priedangas žymintys ženklai rodo augantį dėmesį šiai temai.

Vis dėlto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia vos 6 453 priedangos, kurios galėtų sutalpinti apie 1,5 mln. žmonių.
Kas yra priedanga?
Kaip aiškina V. Varnaitė, priedanga yra statinys, patalpa ar kitas objektas, galintis apsaugoti žmones oro pavojaus atveju: netiesioginio apšaudymo, sprogimo bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atakų iš oro. „Dauguma priedangų mūsų šalyje - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, rūsiai, neturintys elektros, vandens tiekimo ar vėdinimo sistemų. Tokiose patalpose žmonės galėtų išbūti tik trumpą laiką, todėl jos realiai neužtikrina gyventojų saugumo ilgesnio pavojaus atveju“, - teigia teisininkė V. Varnaitė.
Nauji Reikalavimai Priedangoms
Nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams (išskyrus religinius), kuriuose vienu metu gali būti daugiau nei 100 žmonių, bei daugiabučiams, turintiems daugiau nei penkis aukštus, tapo privaloma projektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias priedangas. Taip pat priedangos turi atitikti 2024 m. vasario 28 d. priimto statybos techninio reglamento dėl slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų įrengimo reikalavimus.
Dokumente numatyta, kad priedangose privalo būti įrengti atskiri įėjimai ir avariniai išėjimai, konstrukcijos, skirtos atlaikyti sprogimo bangos apkrovas, o evakuacijos keliai - nusidriekti už griūties zonos ribų.

„Nors įstatymai neįpareigoja pritaikyti jau pastatytų pastatų, praktikoje pasitaiko situacijų, kai statytojams tenka keisti techninius projektus, kad šie atitiktų įsigaliojusius reikalavimus. Tokie pakeitimai neišvengiamai padidina projektavimo kainą, o rangovai perskaičiuoja ir darbų sąmatas. Pavyzdžiui, jei evakuacijos kelyje buvo numatyta lifto vieta, kuri kerta priedangos kelią, projektą gali tekti perbraižyti iš naujo, keisti lifto ir jo sistemų vietą“, - akcentuoja V.
Finansiniai Aspektai ir Išlaidos
Teisininkės vertinimu dėl priedangų įrengimo statytojai susiduria su ženkliai išaugusiais projektavimo ir statybos kaštais. Papildomos išlaidos dėl priedangų įrengimo kelia riziką ir konfliktus tarp statytojų, projektuotojų bei nuomininkų. Pasak jos, dažnu atveju statytojai siekia šias išlaidas perkelti patalpų nuomininkui ar galutiniam būsto pirkėjui.
Pažvelkite į „The Bunker Lowes Sells“
„Priedangų įrengimo prievolė ilgainiui gali turėti tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto kainų augimui. Statybos biudžeto padidėjimas reiškia aukštesnes būsto kainas ir didesnius komercinių patalpų nuomos mokesčius.
Šiandieninėje geopolitinėje realybėje investicijos į saugumą yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Tokia daugiafunkcė paskirtis - automobilių stovėjimo vietos ir priedangos - leidžia racionaliau naudoti erdves ir optimizuoti projekto kaštus. Vis dėlto saugumas nėra nemokamas - priedangos įrengimas padidina projekto biudžetą. Tad neišvengiamai šie kaštai galiausiai tenka galutiniam pirkėjui ar, komercinio turto atveju, nuomininkui“, - pabrėžia M. Žibūda.