Visuomenėje pakankamai plačiai paplitusi nuomonė, jog vienas iš santuokai būdingų bruožų yra tai, kad nuo santuokos sudarymo dienos viskas tampa bendra.
Tačiau ar tikrai? Ar, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių gali pirkti nekilnojamąjį turtą be kito žinios? Šie klausimai galimai kyla dėl to, kad jie nėra konkrečiai išskirti teisės aktuose.
Iš tiesų, susituokus sumažėja galimybės laisvai elgtis su savo turtu - daug kam reikia vyro ar žmonos sutikimo.
Kiekvienu atveju iškilus neaiškumams dėl santuokos metu įgyto turto (įskaitant nekilnojamojo) priklausomybės, reikia išsiaiškinti, koks yra sutuoktinių turtui taikomas teisinis režimas.
Būtent nustačius režimą, galima judėti toliau aiškinantis, kam vis dėlto priklauso konkretus turtas ir kodėl.
Sutuoktinių turto teisinis režimas - tai įstatymų ir sutarčių nustatytų taisyklių visuma, reglamentuojanti sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju.
Įstatyme numatyta, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti dvejopas: pagal įstatymus ir pagal sutartis.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Įstatyminis režimas reiškia, kad sutuoktinių įsigytas turtas po santuokos sudarymo priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Tačiau vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, yra niekinės ir negalioja.
Pasirinkus sutartinį teisinį režimą, t. y. pasirašius vedybų sutartį, sutuoktiniai gali laisvai, kiek tai neprieštarauja imperatyviems reikalavimams, susitarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei turto teisinį režimą.
Tai reiškia, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai gali susitarti, kad santuokos metu jų turtas netaptų bendra jungtine nuosavybe.
Kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė?
Dauguma susituokusių žmonių turto yra laikoma bendru. Tai apima net turtą, kurį uždirbo ar išlošė tik vienas iš sutuoktinių.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Kas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė?
Tačiau visgi yra išimčių. Pirma, derėtų žinoti, kad įstatyme yra numatytas sąrašas, koks turtas santuokos metu pripažįstamas asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe.
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
Į asmeninio turto sudėtį įeina:
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinė nuosavybė.
- Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktai, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Svarbu suprasti, kad šis straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Kada reikalingas sutuoktinio sutikimas?
Bet kokiam bendro turto naudojimui ar pardavimui reikia sutuoktinio sutikimo. Tačiau daugeliu atveju nieko rašyti nereikia - pakanka neprieštarauti.
Tačiau kai kuriais atvejais sutikimas turi būti parašytas raštu, arba sutuoktiniai turi kartu pasirašyti atitinkamą sutartį. Tam, kad nereikėtų nuolat pasirašinėti abiems sutuoktiniams, vienas sutuoktinis gali kitam išrašyti įgaliojimą.
Notarine tvarka forminant nekilnojamojo turto pardavimą, rašytinis sutuoktinio sutikimas neprivalomas, jei perleidžiamas vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas, taip pat jei turtas neturi šeimos turto statuso - jame negyvena šeima.
Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso nuostatas.
Sutuoktinio rašytinis sutikimas yra reikalingas, kai norima sudaryti sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ar bendra įmone.
Taip užtikrinama sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Tokius sandorius sutuoktiniai sudaro bendrai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Civiliniame kodekse numatyta, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra.
Pagal įstatymą, sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui (gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena) savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Kas yra šeimos turtas?
Turtas, kuriuo neišvengiamai naudojasi visa šeima, vadinamas “šeimos turtu“. Tai - gyvenamoji vieta (butas), baldai, indai ir pan. Tokio turto galima atsisakyti (pvz. parduoti ar nustoti nuomotis butą) tik su kito sutuoktinio rašytiniu sutikimu (jei yra vaikų - gyvenamosios vietos galima atsisakyti tik su teismo leidimu).
Šito negalima pakeisti net vedybų sutartimi.
Jei Jūs turite žemės sklypą su namu, arba namą, kuriame faktiškai gyvena jūsų šeima, tai laikoma, kad šie daiktai yra šeimos turtu. Tokio turto pardavimui būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas bei teismo leidimas.
Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės, bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso.
Kas yra vedybų sutartis?
Pasirinkus sutartinį teisinį režimą, t. y. pasirašius vedybų sutartį, sutuoktiniai gali laisvai, kiek tai neprieštarauja imperatyviems reikalavimams, susitarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei turto teisinį režimą.
Tai reiškia, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai gali susitarti, kad santuokos metu jų turtas netaptų bendra jungtine nuosavybe.
CK numatyta, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai turi teisę numatyti, kad:
- turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
- turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
- turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Kada sudaryti vedybų sutartį - iki santuokos ar jau susituokus? | Teisinėkonsultacija.lt
Jei nepavyksta sutarti su vyru ar žmona, kaip naudoti bendrą turtą, galima kreiptis į teismą:
- Nušalinti kitą sutuoktinį nuo turto valdymo ar apriboti jo turtines teises (jei jis negali tvarkyti turto, tvarko turtą nuostolingai, pažeidžia santuokines pareigas).
- Nuginčyti kito sutuoktinio sudarytą sandorį (jei tas sandoris sudarytas be sutikimo).
- Leisti sudaryti sandorį be sutuoktinio sutikimo (jeigu sutuoktinis sutikimo negali duoti, arba iš principo neduoda sutikimo tam, kas yra būtina šeimai ar bendram verslui).
Praktiniai patarimai
Prieš sudarant sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, rekomenduojama:
- Pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos ir reikalingų dokumentų.
- Išsiaiškinti, kokia nuosavybės forma priklauso turtas (asmeninė ar bendroji jungtinė).
- Jei turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gauti rašytinį sutuoktinio sutikimą.
- Jei turtas yra šeimos turtas, gauti teismo leidimą parduoti būstą.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Santuokos nutraukimo procese, be kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas.
Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą.
Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Paveldėto turto dalybos nutraukiant santuoką negalimos, tokio turto perleidimas galėtų vykti tik kito sandorio pagrindu. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams svarbu nepamiršti valstybės įstaigose ar kituose juridiniuose asmenyse perregistruoti nuosavybės teises.
Vien šio turto sutikrinimas ir tikslus aprašymas, tikslių jo dalių nurodymas vienam ir kitam sutuoktiniui reikalauja ne tik kruoštumo bet ir gerų teisės žinių bei teisinės praktikos patirties. Tokiu pačiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir teisės principais reikia vadovautis dalijantis turtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri tvirtinama notarine tvarka.
Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama.
Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.
Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.
Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.
Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.
tags: #sutuoktiniu #turto #valdymo #rezimo #sutartis