Sutuoktinių Bendro Turto Pažyma: Kaip Teisingai Pasidalinti Turtą Skyrybų Atveju

Santuokos nutraukimas, plačiai žinomas kaip skyrybos, yra teisinis procesas, kuriuo siekiama oficialiai pabaigti sutuoktinių ryšius. Ši teisinė procedūra dažnai kelia ne tik praktinius, bet ir emocinius iššūkius visiems įtrauktiems asmenims. Be abejo, kai sudaroma dviejų žmonių santuoka, niekas neplanuoja skirtis. Tačiau kai susiduriame su neišvengiamu tokiu sprendimo priėmimu, mums prireikia skyrybų advokato pagalbos. Šiame straipsnyje pateikiama esminė informacija apie santuokos nutraukimo pagrindus ir sąlygas, turto padalinimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su skyrybomis Lietuvoje.

Santuokos Nutraukimo Būdai ir Sąlygos

Sutuoktinių santuoką, jei jie turi nepilnamečių vaikų, visais atvejais nutraukia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukiama sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo, ar ginčo tvarka. Pagal įstatymą, jeigu sutuoktiniai mažiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir turi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoką Lietuvos Respublikoje nutraukia tik teismas. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis).

Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismai skirtis apsisprendusius sutuoktinius skatina nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo tikslu valstybė taiko lengvatą - atleidžia bendru sutikimu besiskiriančius sutuoktinius nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio už teismui paduodamą prašymą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, procesas teisme vyksta operatyviai ir dažniausiai santuokos nutraukiamos rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, kad sutuoktiniai nekviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja, dėl to jie nepatiria papildomo streso bei papildomų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant teismo posėdyje.

Santuokos Nutraukimas Abiejų Sutuoktinių Bendru Sutikimu

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš įstatyme įtvirtintų santuokos nutraukimo pagrindų. Siekiant nutraukti santuoką šiuo pagrindu būtinos visos įstatyme įtvirtintos ir sąlygos.

Pagrindinės sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, norint nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, yra šios:

  • Praėjęs laikas: Santuoka gali būti nutraukiama, jeigu nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai.
  • Sutartis dėl nutraukimo pasekmių: Abiem sutuoktiniams turi būti sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimas, nepilnamečių vaikų išlaikymas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų ir kt. klausimai).
  • Veiksnūs sutuoktiniai: Abi sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs šioje srityje.

Kai šios sąlygos yra atitinkamos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Svarbu yra tai, kad santuoką nutraukiant abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nereikia mokėti žyminio mokesčio.

Mūsų skyrybų teisininkai paruoš visu reikiamus dokumentus. Jeigu pasirinksite santuoką nutraukti bendru sutarimu, mes visus skyrybų dokumentus parengsime per vieną dieną. Kas reiškia, jog Jums nereikės skaityti teisinių tekstų ar pildyti ilgas bei nesuprantamas teisines anketas. Viską Jums paaiškinsime žmogiška, suprantama kalba, kad nekiltų jokių klausimų ar neaiškumų.

Privaloma Mediacija

Pažymėtina, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi šeimos ginčai, tarp jų - ir dėl santuokos nutraukimo (kada patiems sutuoktiniams nepavyksta susitarti taikiai), Lietuvos teismuose gali būti sprendžiami tik po to, jei sutuoktiniams nepavyksta išspręsti šeimos ginčo privalomosios ikiteisminės mediacijos būdu ir tai patvirtina išduota mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, kuri turi būti pridedama prie ieškinio teismui.

Kita vertus, galbūt mediatoriui privalomosios ikiteisminės mediacijos proceso metu pavyktų įtikinti skaitytojos sutuoktinį santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu. Skaitytojai nutraukiant santuoką ginčo tvarka, be mediatoriaus pažymos apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, bus reikalingi tie patys, aukščiau jau išvardinti dokumentai, kurie turės būti pridedami prie ieškinio teismui.

Privalomosios mediacijos procesas tarnybai priėmus sprendimą

Turto Padalinimas Nutraukiant Santuoką

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

  1. Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
  2. Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
  3. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
  4. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
  5. Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

  1. Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
  2. Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe.
  3. Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
  4. Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
  5. Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
  6. Tokios ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
  7. Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Įrodinėjimas Teismo Procese

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto Padalinimo Ypatumai Santuokos Nutraukimo Procese

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.


Turto rūšis Priklausomybė
Turtas įgytas iki santuokos Asmeninė nuosavybė
Turtas dovanotas arba paveldėtas po santuokos Asmeninė nuosavybė (išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip)
Turtas įgytas po santuokos Bendroji jungtinė nuosavybė
Pajamos iš darbinės veiklos po santuokos Bendroji jungtinė nuosavybė
Asmeninio naudojimo daiktai Asmeninė nuosavybė

Kiti Svarbūs Aspektai

Alimentų Priteisimo Procesas

Vaiko išlaikymo priteisimas nėra sudėtingas procesas. Svarbu žinoti, kad vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimas galimas ne tik tuomet, jei esate susituokę, bet ir jei esate išsiskyrę ar nebuvote susituokę. Jeigu su sutuoktiniu ar vaiko tėvu sutariate dėl alimentų dydžio, mes padedame parengti bendrą susitarimą. Tačiau susitarti dėl alimentų priteisimo ar alimentų padidinimo vaiko tėvui verta vien dėl to, kad tokia jo pareiga yra numatyta įstatyme.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt.

Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga.

Skyrybų Kaina

Jeigu pasirinksite santuoką nutraukti bendru sutarimu, mes visus skyrybų dokumentus parengsime per vieną dieną. Viena iš priežasčių, kodėl verta rinktis mūsų paslaugas, yra ta, kad mes ieškinio rengimui naudojame automatizuotus technologinius sprendimus, kas leidžia mums sutaupyti be galo daug teisininko laiko ir išvengti galimų žmogiškų klaidų. Todėl ieškinio parengimas mūsų sistemoje, priklausomai nuo situacijos kompleksiškumo, kainuoja nuo 500 eurų, kas yra perpus pigiau nei bet kurioje kitoje profesionalioje kontoroje.

Profesionalių dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu parengimo kaina yra nuo 79 EUR.

tags: #sutuokti #bendro #nekilnojamojo #turto #pazyma