Registruota nuosavybė Lietuvoje: Kas tai yra ir kaip tai veikia

Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės registravimo procesus Lietuvoje, įskaitant nacionalizaciją, privatizaciją ir notaro funkcijas. Taip pat panagrinėsime nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir paveldėjimo ypatumus.

Nacionalizacija ir privatizacija

Nacionalizãcija - tai privačios nuosavybės objektų paėmimas valstybės nuosavybėn ar žemesnių valstybingumo lygmenų turto pavertimas aukštesnio - valstybinio lygmens nuosavybe viešojo intereso labui.

Nacionalizacija taikoma kaip ūkio socializacijos, t. y. perėjimo iš privataus į socialistinį ūkį, arba kaip intervencinė ekonominės politikos priemonė, kurios valstybė imasi siekdama tam tikros ūkio šakos ar įmonės kontrolės. Nacionalizacijos motyvai gali būti ir politiniai, ir ekonominiai.

Valstybė, įvykdžiusi kurios nors ūkio šakos nacionalizaciją, tampa atsakinga už jos finansinius įsipareigojimus. Nacionalizacija vykdoma atitinkamai valstybės institucijai priimant specialų teisės aktą.

Nacionalizuojama gali būti žemė, pramonės, prekybos ir paslaugų teikimo įmonės, transporto, ryšių priemonių, kredito, mokslo, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigos, pastatai, meno vertybės ir kitas turtas. Daugelyje valstybių yra nacionalizuoti geležinkeliai, paštas, kasyklos, bankai ir kiti ūkio objektai, kur trūksta privačių investicijų dėl jų nepelningumo arba siekiant užtikrinti valstybės saugumą.

Dažniausiai nacionalizuojama užsienio monopolijų nuosavybė ir gamybos šakos, susijusios su vietinių gamtos išteklių naudojimu (pvz., naftos). Bankų nacionalizacija padeda besivystančioms šalims sukurti savo kredito sistemą, sumažinti užsienio kapitalo įtaką. Žemės nacionalizacija sudaro sąlygas greitai įgyvendinti agrarinę reformą.

Priešingas nacionalizacijai procesas vadinamas privatizacija. Nacionalizacija, vykdoma po privatizacijos, vadinama renacionalizacija, nacionalizuoto turto perdavimas privačion nuosavybėn - reprivatizacija, arba denacionalizacija.

Pasaulyje nacionalizacija plačiai pradėta vykdyti 20 a., ypač po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. 1918 Rusijoje, 1945-89 SSRS ir Rytų Europos šalių valstybėse, kurios priklausė nuo SSRS, buvo neatlyginamai nacionalizuotos (eksproprijuotos) visos privačios įmonės.

SSRS okupavus Lietuvą, 1940 07 22 Liaudies seimas priėmė Žemės nacionalizavimo deklaraciją, pagal kurią visa žemė, jos gelmės, miškai, vandenys paskelbti visuomenine nuosavybe. Ūkininkai tapo žemės naudotojais. Vienam valstiečiui leista naudotis 30 ha, visa kita žemė konfiskuota.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėtos vykdyti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros. Valstybės nacionalizuotas fizinių ir juridinių asmenų turėtas nekilnojamasis turtas buvo grąžinamas natūra arba kompensuojama to turto vertė pinigais ar kitu turtu.

Nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje

Nacionalizacijos procedūras Lietuvoje reglamentuoja Konstitucija (1992), Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Žemės įstatymas (1994, nauja redakcija 2004), Vyriausybės nutarimas Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (2005), kiti teisės aktai.

Šiuose teisės aktuose nustatyta galimybė riboti asmens nuosavybę paimant ją visuomeniniams poreikiams. Nuosavybės paėmimas visuomeniniams poreikiams, kaip ir bet koks nuosavybės teisės ribojimas, vykdomas laikantis tam tikrų reikalavimų.

Piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Asmenys, pateikę prašymus gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, jeigu šie prašymai po 2007 m. liepos 10 d. negali būti tenkinami, turėjo teisę iki 2010 m. sausio 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūniją, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą.

Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti sprendimus priimančioms institucijoms.

Notaro vaidmuo registruojant nuosavybę

Notaras atlieka svarbų vaidmenį registruojant nuosavybę ir tvirtinant įvairius sandorius. Štai keletas pagrindinių notaro funkcijų:

• Sandorių tvirtinimas: Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.
• Registrų informacijos perdavimas: Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
• Hipotekos sutarčių registravimas: Jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui.
• Įgaliojimų ir vedybų sutarčių registravimas: Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo bylos

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas: Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais: 1) Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale; 2) Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Kitos notaro funkcijos

• Nuosavybės teisės liudijimai: Notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
• Dokumentų nuorašai ir išrašai: Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį.
• Parašo tikrumo liudijimas: Notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą.
• Testamentų tvirtinimas: Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui.
• Dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas: Notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
• Pareiškimų perdavimas: Notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
• Piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą: Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas.
• Jūrinių protestų priėmimas: Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.
• Vekselių ir čekių protestavimas: Notaras protestuoja vekselius ir čekius.
• Vykdomųjų įrašų atlikimas: Notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko.
• Duomenų apie juridinius asmenis tvirtinimas: Notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
• Steigimo dokumentų atitikties tvirtinimas: Notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
• Kitų notarinių veiksmų atlikimas: Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius notaro veiksmus:

Šis straipsnis suteikia išsamų supratimą apie nuosavybės registravimo procesus Lietuvoje, įskaitant nacionalizaciją, privatizaciją, nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir notaro funkcijas.

tags: #sutinku #registruotu #nuosavybe