Perkant būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai tenka sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Oficialiai, hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas tinkamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
„Paprastai kalbant, hipotekos sutartis - tai besiskolinančiojo pasižadėjimas, tarsi „garantija“ kreditoriui, vykdyti visas kredito sutartyje sulygtas sąlygas. Hipotekos sutartis sudaroma tik nekilnojamojo turto įkeitimo atveju ir yra registruojama viešame registre.
Jis anksčiau vadinosi Hipotekos registru, o dabar - Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, kurį valdo Registrų centras. Registrų centro savitarnoje yra galimybė rasti informaciją apie sudarytas ir įregistruotas hipotekos ar įkeitimo sutartis.
Iš esmės tai yra teisės aktais įtvirtinta skolinimosi užtikrinimo sistema, kuri supaprastina konfliktų tarp skolininko ir kreditoriaus sprendimą, nes dėl skolos grąžinimo nereikia kreiptis į teismą - pakanka notaro išduodamo vykdomojo įrašo, kuris turi vykdomojo dokumento galią. Be to, ši sistema saugo ir besiskolinančius žmones.
Apskritai, hipoteka neatima ar nepakeičia teisės įkeičiamo turto savininkui tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises - šį turtą savininkas gali perleisti kito asmens nuosavybėn, pakartotinai įkeisti, išnuomoti ar dovanoti.
Dar vienas patogus niuansas - hipotekos objektu gali būti ir nekilnojamojo turto dalis, pvz., automobilio stovėjimo vieta ar dalis žemės sklypo, jei turto vertės pakanka įsipareigojimams užtikrinti.
Labai svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas. Ne mažiau dėmesio reikia skirti pačios hipotekos sudarymo sąlygoms: kokius veiksmus su įkeistu turtu galės atlikti jo savininkas, kaip ir kada galės išregistruoti hipoteką ir kas nutiks, jei realizuosis blogiausias scenarijus: kokiais atvejais ir kokia tvarka kreditorius gali pradėti išieškojimą.
Ji akcentuoja, kad turto pirkėjas, ir turto hipotekos ar kitokio įkeitimo atveju, yra jo šeimininkas ir su tuo, kaip minėta, susijusios ne tik teisės, bet ir pareigos. Kaip ir nuo kredito ar hipotekos sutarčių: pranešimų ignoravimas, adreso pakeitimas ar išvykimas į užsienį problemos neišspręs, tik ją pagilins - privers kreditorių imtis kraštutinių išieškojimo veiksmų.
Susidūrus su sunkumais vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus - laiku mokėti paskolos įmokas - galimi skirtingi sprendimai.
Gyvename skubėjimo laikais, kai dažnai neturime pakankamai laiko ir galimybių susitaupyti visos dideliam pirkiniui reikalingos sumos. Tačiau tai - ir didelių galimybių laikai, kai tikrai galime pasiskolinti ir įgyvendinti svajones. Tą ir darykime, tik atidžiai susipažinkime ir žinokime savo įsipareigojimus, jų laikykimės bei atsakingai spręskime besikeičiančias situacijas“, - linki „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.
Hipotekos istorija ir reglamentavimas Lietuvoje
Hipoteka atsirado senovės romėnų teisėje kaip kredito garantavimo forma, skolininkui suteikianti galimybę įkeistąjį daiktą valdyti iki skolos grąžinimo. Skolininkas likdavo daikto savininku, valdytoju, galėjo daiktu naudotis, jį tvarkyti ir gauti iš jo pajamų, bet galiojo susitarimas, kad neatgavęs skolos kreditorius turės teisę patenkinti savo reikalavimą parduodamas įkeistąjį daiktą.
1938 Hipotekos įstatymas (priimtas 1936) įsigaliojo visoje Lietuvoje. Jame buvo numatytos 3 hipotekos rūšys: apsauginė, lakštinė, rentinė. Sovietinės okupacijos metais hipoteka negaliojo, nes didžiausia nekilnojamojo turto dalis priklausė valstybei.
Atkūrus nepriklausomybę, pagal 1992 Hipotekos įstatymą, galėjo būti įkeičiamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, bet realiai hipoteka negaliojo iki 1997, kol pradėjo veikti Lietuvos Respublikos hipotekos registras.
Nuo 2001 hipoteką reguliuoja Civilinis kodeksas, kuriame numatyta hipoteka. Kodeksas nustato nekilnojamojo turto (daiktų ir kitų objektų - žemės, pastatų, laivų, orlaivių ir kitų), t. p. kilnojamojo turto ir turtinių teisių, jei šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais, įkeitimą hipotekos būdu.
Įkeisto turto valdymas ir disponavimas
Galimas įkeistojo daikto paskesnis įkeitimas, jeigu hipotekos sandoris to nedraudžia. Įkeistojo daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daikto ar kitaip sumažinti jo vertės, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą jį naudojant ar vertės sumažėjimą naudojant teisėto reikalavimo atveju.
Kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, įkeičiami ir jo priklausiniai, pvz., gyvenamasis namas ir su juo susiję statiniai, degalinės pastatas ir jos kuro talpyklos. Jeigu įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, jie t. p. Dažniausiai gali būti įkeičiamas tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę.
Nekilnojamojo daikto hipoteka apima ir šio daikto draudimo atlyginimą, tai yra draudimą gauna tas, kuriam įkeista. Įkeičiant statinius kartu dažniausiai turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio statiniai stovi, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.
Savininkas gali įkeisti visą daiktą ar dalį jam vienam priklausančio daikto. Norint įkeisti tokią dalį, ji turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešajame registre kaip atskiras objektas, pvz., suformuotas žemės sklypas, atribota pastato dalis. Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visiems bendraturčiams sutikus.
Daikto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn - parduoti, dovanoti, išmainyti ir kita. Nuosavybės teisei į įkeistą daiktą pereinant kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Hipoteka išlieka padalijus įkeistą daiktą arba įkeistus nekilnojamuosius daiktus sujungus.
Hipotekos rūšys
Pagal atsiradimo prigimtį hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu garantuoti reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, t. p. susijusiems su statinių statyba ar rekonstrukcija arba teismo pripažintiems tenkintinais turtiniams reikalavimams įvykdyti ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais atvejais.
Sutartinė hipoteka atsiranda hipotekos sandorio ar įkeičiamojo daikto savininko vienašalio pareiškimo pagrindu (pareikštinė hipoteka). Ji gali būti įmonės, paprastoji, jungtinė, svetimo daikto, maksimalioji, bendroji ir sąlyginė.
Hipotekos sandoris turi būti notarinės formos. Jis sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl hipotekos įtraukiamas į sutartį, iš kurios atsiranda pagrindinė prievolė. Hipotekos sandorio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas.
Hipoteka baigiasi, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė baigiasi kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais, hipoteka panaikinama teismo sprendimu ar kitu pagrindu, hipotekos kreditorius arba jo buvimo vieta nežinoma 10 metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos, žuvus hipotekos objektui.
Hipotekos rūšių palyginimas
| Hipotekos rūšis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Įmonės hipoteka | Įmonės kaip nekilnojamojo turto įkeitimas. |
| Paprastoji hipoteka | Vieno konkretaus nuosavybės teise priklausomo nekilnojamojo daikto įkeitimas norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. |
| Jungtinė hipoteka | Kelių nuosavybės teise priklausomų nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. |
| Svetimo daikto hipoteka | Nuosavybės teise priklausomo nekilnojamojo daikto įkeitimas norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. |
| Maksimalioji hipoteka | Nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai susitariama tik dėl maksimalios įkeičiamu daiktu apsaugomų įsipareigojimų sumos. |
| Bendroji hipoteka | Kelių atskiriems savininkams priklausomų nekilnojamųjų daiktų įkeitimas norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. |
| Sąlyginė hipoteka | Kai susitariama, kad hipoteka įsigalios nuo sutartyje numatytos sąlygos įvykdymo momento arba kad ji galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta sąlyga. |
Įkeisto nekilnojamojo turto nuoma
Vienas tokių netipiškų variantų - tai įkeisto nekilnojamojo turto pirkimas. Nors sužinojus, kad parduodamas turtas yra įkeistas daugelį pirkėjų apima bloga nuojauta, tačiau neretai dabartinėmis, itin jautriomis kainoms, rinkos sąlygomis toks sandoris gali padėti sutaupyti ne tik pirkėjui, bet ir pardavėjui.
Tam tikrais atvejais, aiškėjant, kad turto savininkas nebesugebės grąžinti skolos, kuri užtikrinta įkeitimu, pardavėjui tenka rinktis tarp dviejų galimybių: parduoti įkeistą turtą pačiam arba toliau ignoruoti kreditoriaus reikalavimus, toliau didinti skolos sumą ir leisti turtą parduoti priverstinai, iš varžytinių.
Pardavėjo nauda parduodant įkeistą turtą
Pirkėjas derėdamasis dėl įkeisto turto kainos turėtų žinoti tris pagrindines priežastis dėl kurių pardavėjui gerokai naudingesnė pirmoji alternatyva ir dėl kurių, natūralu, galima tikėtis nuolaidų:
- Pirma, parduodamas įkeistą turtą pirkėjas pats gali kontroliuoti pardavimo procesą, nustatyti kainą ir derėtis dėl jo pardavimo sąlygų. Pardavimo iš varžytinių atveju kainą nustato ir visą procesą kontroliuoja antstolis.
- Antra, varžytinėse parduodamo įkeisto turto pradinė kaina bus tik 80% rinkos vertės ir tik vėliau, priklausomai nuo varžytinių dalyvių valios, ji galbūt bus priartinta iki tikrosios.
- Ir galiausiai, svarbu nepamiršti, kad pardavus turtą iš varžytinių pirmiausia bus kompensuojamos varžytinių organizavimo ir kitos antstolio išlaidos, ir tik po to bus sugrąžinama skola bei likusi suma perduota buvusiam savininkui.
Svarbūs aspektai perkant įkeistą turtą
Perkant įkeistą nekilnojamąjį turtą svarbu ne tik nustatyti palankią kainą, bet ir labai apdairiai patikrinti ir parengti visus pirkimo dokumentus. Be to patartina tokį pirkimą aptarti su kreditoriumi, kuriam įkeistas turtas. Tam tikrais atvejais be kreditoriaus sutikimo įkeistą turtą parduoti draudžiama.
Egzistuoja nemažai būdų, kaip suderinti įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo sutarties sąlygas. Taikyti šį modelį reikėtų tik labai atsargiai - negalima pamiršti, kad avansas šiuo atveju bus sumokamas pardavėjui, kurio turtas jau įkeistas kitiems kreditoriams, todėl apgaulės atveju avanso susigrąžinimas gali būti labai sudėtingas.
Dažniausiai naudojama schema įkeistam nekilnojamam turtui pirkti - trišalė sutartis, sudaroma su pardavėju, pirkėju ir kreditoriumi, kuriam įkeistas turtas. Šiuo atveju tokia sutartis laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, tik pinigai (arba jų dalis) pervedami tiesiogiai kreditoriui, kuris įsipareigoja tuojau po jų gavimo išregistruoti įkeitimą. Nors tokia sutartis tvirtinama notariškai, pirkėjas turėtų įvertinti ir kreditoriaus patikimumą.
Suprantama, kad šiuo atveju pirkėjas pardavėjui sumokės tik skirtumą tarp kreditoriaus reikalaujamos sumos ir turto rinkos vertės. Toks būdas pirkėjui gali būti patogus tuo, kad perkėlus įkeitimu užtikrinto skolos grąžinimą pirkėjui, tam tikrais atvejais nebereikia rūpintis paskola iš banko.
Jeigu dokumentai bus atidžiai išnagrinėti specialistų ir pirkimo procese pirkėjas bus pakankamai apdairus, šį turto trūkumą galima paversti galimybe sutaupyti.
Kreditoriaus sutikimas nuomojant įkeistą turtą
Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
Taigi, jei norite nuomoti nekilnojamąjį turtą su būsto paskola, turėtumėte susisiekti su banku ir informuoti apie savo ketinimus. Nekilnojamasis turtas su būsto paskola yra įkeistas bankui, todėl bankas turi žinoti, kaip šis turtas yra naudojamas.
Tam, kad kylančias problemas būtų galima spręsti lengviau, pravartu pasirašyti sutartį. Kitos galimos apsaugos priemonės - užstatas, išankstinis mokėjimas ir pan. Pasirūpinkite, kad raštu išdėstyta sutartis būtų kuo išsamesnė ir detalesnė. Registruokite mokėjimus ir atlikite juos banko pavedimu.
Nuomojamas nekilnojamasis turtas taip pat gali būti draudžiamas. Nuomos sutartis turi būti ilgalaikė, ne trumpesnė nei 1 mėn. Su mūsų draudimu Jūsų nuomojamas turtas bus apdraustas nuo bet kokio netikėto ir staigaus įvykio, neįtraukto į išimčių sąrašą.
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai.
Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.
Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre.
Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau rekomenduojama apibrėžti nuomos laikotarpį.
Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Nurodyti nuomos kainą. Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje. Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija.
Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.
Kapitalinis ir einamasis remontas
Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.
Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai? Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.
Kreditoriaus Sutikimas
Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
Turto Draudimas ir Nuomininko Patikimumas
Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.
Pagrindinės kredito suteikimo sąlygos
Kreditai teikiami pilnamečiams Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gaunantiems tokias nuolatines pajamas: darbo užmokestį, pagal autorines sutartis, iš verslo veiklos, nuomos ir kitaip gaunamas reguliariąsias pajamas, patvirtintas dokumentais.
Bendra mėnesio įmokų, Jūsų mokamų kredito įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc. visų per mėnesį Jūsų gaunamų grynųjų pajamų. Jūs nuosavais (ne skolintais) pinigais turite sumokėti mažiausiai 15 proc. finansuojamam projektui įgyvendinti reikalingos sumos.
Suma ir terminas
Kredito suma ir terminas priklauso nuo to, ar šis būstas bus Jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta, ar ne.
Jei skolinatės būstui, kuris yra pagrindinė gyvenamoji vieta:
- Kredito suma gali siekti iki 85 proc. būsto rinkos vertės ar kainos (atsižvelgiama į mažesnę sumą) šį būstą įkeitus.
- Kredito grąžinimo terminas iki 30 metų (remontui iki 20 metų).
Jei skolinatės būstui, kuris nėra pagrindinė gyvenamoji vieta, taip pat sodybai, sodo namui ar kitoms panašioms patalpoms:
- Kredito suma gali siekti iki 60 proc. būsto rinkos vertės ar kainos (atsižvelgiama į mažesnę sumą) šį būstą įkeitus.
- Kredito grąžinimo terminas iki 25 metų (remontui iki 20 metų).
Kredito suma taip pat priklauso nuo šeimos finansinių galimybių grąžinti kreditą įvertinimo. Kreditai teikiami eurais.
Palūkanos
Sudarydami kredito sutartį, galite pasirinkti palūkanų rūšį - kintamąsias, fiksuotąsias arba jų derinį.
Kintamosios palūkanos - tai palūkanos, kurias sudaro marža ir kintamoji palūkanų dalis. Jas sudaro individualiai Jums nustatyta banko marža ir Jūsų pasirinkta 3, 6 ar 12 mėnesių tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR. Kintamoji palūkanų dalis EURIBOR pirmą kartą nustatoma pirmos kredito dalies išmokėjimo dieną ir galioja iki kitos palūkanų keitimo dienos.
Fiksuotosios palūkanos - tai palūkanos, kai individualiai Jums nustatytas konkretus fiksuotas palūkanų normos dydis sutartam kredito laikotarpiui. Fiksuotoji palūkanų norma gali būti nustatoma visam kredito laikotarpiui, jei kredito laikotarpis yra iki 10 metų, arba daliniam, Jūsų pasirinktam 2, 3, 5 ar 10 metų, kredito laikotarpiui.
Palūkanas apskaičiuosime nuo negrąžintos kredito sumos ir jas apskaičiuodami laikysime, kad metuose yra 360 dienų.
Kintamųjų ir fiksuotųjų palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į situaciją paskolų rinkoje, kredito sumą, terminą, Jūsų finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į tai, kiek ir kokių paslaugų Jums teikia SEB bankas.
Užtikrinimo priemonės
Būsto kredito grąžinimas paprastai yra užtikrinamas įkeičiant įsigyjamą, remontuojamą, statomą ar rekonstruojamą būstą: įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę turi nustatyti turto vertintojai, įkeistas nekilnojamasis turtas (išskyrus žemės sklypus) turi būti apdraustas turto draudimo bendrovėje.
Kredito grąžinimas
Bankui išmokėjus kredito lėšas, sutartomis mokėjimo dienomis įmokos automatiškai nurašomos iš Jūsų pasirinktos sąskaitos. Pirmą įmoką sudaro tik palūkanos.
Kredito grąžinimo metodai:
- Linijinis metodas
- Anuiteto metodas
Jei iš pradžių galite mokėti didesnes įmokas, Jums naudingiau pasirinkti linijinį kredito grąžinimo metodą - per visą laikotarpį sumokėtų palūkanų suma bus mažesnė.
Esant nenumatytoms aplinkybėms, galite kreiptis į mus su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino.