Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) įsigijo termovakuuminę kamerą, kuri leidžia testuoti ir kvalifikuoti aukštųjų technologijų sprendimus.
Antstolio Statusas ir Atsakomybė
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Paskirtasis antstolis prisiekia Lietuvos valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija.
Drausminė Atsakomybė
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.

Vykdymo Procesas ir Turto Paieška
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką. Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai.
Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Teismų Praktika: Turto Vertinimo Ginčai
Civilinė byla Nr. e2S-1161-513/2020 iliustruoja ginčą dėl antstolės veiksmų, susijusių su areštuoto turto įkainojimu. Pareiškėjai prašė panaikinti antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir paskirti pakartotinę žemės sklypo apžiūrą ir vertinimą. Teismas atmetė pareiškėjų skundą, nurodydamas, jog antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, žemės sklypą įkainojo rinkos kainomis. Teismas pažymėjo, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertintojo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.
Apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, konstatavo, jog pareiškėjų argumentai dėl neobjektyvaus žemės sklypo įvertinimo ir netinkamos jo vertės nustatymo yra nepagrįsti. Teismas nustatė, jog pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vertinimą atliko UAB „Aireda“ turto vertintoja, ekspertizės akte aprašyta žemės sklypo charakteristika, nurodyta, jog vertinamo žemės sklypo ploto dalį sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo yra raistas. Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, kad atliekant žemės sklypo vertinimą nebuvo atsižvelgta į vertinamo žemės sklypo savybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 27 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę ginčyti vykdomojoje byloje antstolio paskirtos ekspertizės aktą, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ekspertizės aktai surašyti antstoliui vykdomojoje byloje paskyrus turto ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, šią atliko teismo ekspertas, be to, ieškovė prašė skirti antrą pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau antstolis patvarkymu atsisakė tai padaryti. Kasacinis teismas pasisakė, kad sprendžiant dėl galimybės inicijuoti atskirą procesą ginčijant turto vertinimo rezultatą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu ir kokia forma turto vertinimo rezultatas sukurtas, t. y.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Ginčai dėl turto vertinimo yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 510 straipsnio tvarka apskundus antstolio veiksmą civilinėje byloje eksperto išvada laikytina įrodymu ir teismo vertinama laikantis CPK 218 straipsnyje nustatytų kriterijų. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Laikytina, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (TVVPĮ). Tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks įrodymas - eksperto išvada - gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto vertinimo ataskaitos dalyku, nes tyrimo metu remiamasi tais pačiais turto rinkos vertės nustatymo metodais bei šaltiniais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė negali būti tapatinama su turto vertinimo ataskaita ir tai reiškia, jog vykdymo proceso metu paskirtai turto vertinimo ekspertizei tiesiogiai TVVPĮ dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos netaikomas.
Civilinė byla Nr. e2-930-407/2022 taip pat iliustruoja ginčus, susijusius su finansinių reikalavimų tvirtinimu bankroto byloje. Teismas sprendė dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo pagal paskolos sutartį ir vekselį, atsižvelgdamas į reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatas ir laidavimo prievoles.
Šios bylos analize parodo, kaip svarbu tinkamai įvertinti turto vertę, laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir atsižvelgti į teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl turto vertinimo vykdomosiose bylose.
Kilnojamojo Turto Vertinimas
Kilnojamojo turto vertinimas profesionaliai ir nešališkai, atliekamas ilgametę patirtį turinčių turto vertinimo specialistų. Garantuojame aukštą vertintojų kompetenciją ir užtikriname teikiamų vertinimo paslaugų skaidrumą. Kilnojamasis turtas apima visą turtą, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą, iš esmės nesumažinus jo vertės, nepakeitus turinio ir nesukeliant žalos jo paskirčiai. Kilnojamojo turto vertinimo paslaugos teikiamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tai plačiausia turto vertinimo sritis, kurią sudaro įvairūs įrenginiai, technika, inžineriniai tinklai ir kitas materialusis turtas, todėl vertinimas gali skirtis priklausomai nuo turto paskirties, gamybos metų, būklės ir kt.
Skolos Išieškojimo Išlaidos
Skolos išieškojimo vykdomojoje byloje išlaidas sudaro būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje.
Būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos susijusios su vykdomosios bylos administravimu ir turi būti apmokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą išieškojimui. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma priklauso nuo išieškojimui teikiamo reikalavimo dydžio.
Kreditorių Reikalavimų Eilė
Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
- Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
- Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
- Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.
Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia žinoti apie priverstinį vykdymą:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Priverstinis vykdymas | Valstybės prievartinės galios naudojimas teisiniams reikalavimams įgyvendinti. |
| Vykdomasis dokumentas | Dokumentas, kurio pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą (pvz., teismo sprendimas). |
| Vykdymo proceso pradžia | Antstolio siunčiamas raginimas susimokėti skolą geruoju (yra išimčių). |
| Priverstinio vykdymo priemonės | Išieškojimas iš lėšų, turto, pajamų; turto administravimas; įpareigojimas atlikti veiksmus ir kt. |
Svarbu: Skolininkui gavus dokumentus iš antstolių kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes.