Kas yra kadastriniai matavimai?

Kuomet kalbame apie mūsų laukiančius pasirinkimus, produktus ar paslaugas, nesunku pastebėti, kad vieni iš jų mums yra puikiai patįstami, nes naudojami kone kasdien, tuo tarpu kiti pasirinkimai - produktai ar paslaugos, naudojami kur kas rečiau. Taigi, prireikus rečiau naudojamų produktų ar paslaugų, tenka susidurti su daugybė įvairių klausimų. Jų bus kur kas mažiau, jei iš anksto būsite sukaupę tam tikrą kiekį informacijos. Ne išimtis ir kadastriniai matavimai.

Atsakant į klausimą, kas yra kadastriniai matavimai, reikėtų akcentuoti, jog tai yra tam tikri profesionalų atliekami veiksmai. Jie reikalingi tam, kad būtų nustatyta nekilnojamo daikto tapatybė, o taip pat ir apibrėžiami ir kiti svarbūs parametrai bei rodikliai: žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės.

Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje). Be to nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.

Taip pat kadastriniai matavimai gali būti reikalingi siekiant parengti žemės sklypo planą; kartografuoti žemės naudmenų kontūrus; norint atlikti statinių kampų žymėjimo darbus; pažymėti žemės naudojimo apribojimus ir t.t.

Šie matavimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Kadastriniai ir geodeziniai matavimai: skirtumai ir panašumai

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai yra svarbūs procesai, užtikrinantys tikslų žemės sklypų ir nekilnojamojo turto duomenų valdymą. Nors kasdienėje kalboje geodeziniai ir kadastriniai matavimai dažnai vartojami kaip sinonimai, praktikoje tai skirtingi procesai, kurių taikymas priklauso nuo užsakymo tikslo, teisinio konteksto ir galutinio rezultato paskirties. Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.

Geodeziniai matavimai plačiąja ir dažniausiai tarp žmonių naudojam prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje , naudojant įvairius metodus ir technologijas. Tai iš esmės visi matavimai, kurie atlikti ypatingai tiksliais matavimų prietaisais kuriais tikslumas dažnai galimas mm tikslumu.

Geodeziniai matavimai (metodikų ir matavimų prietaisų visuma) plačiai naudojama statybų aikštelėje, kadastrinių žemės sklypų matavimų metu, pastatų kadastrinių matavimų metu ir netgi kai kurių pažengusių vartotojų ar meistrų buityje ir smulkiuose darbuose. Be geodezinių matavimų šiuo metu nebūtų įmanomi jokių planų ir žemėlapių sudarymas.

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje.

Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas. Geodezinius matavimus gali atlikti tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas. Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas. Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Kada reikia atlikti kadastrinius matavimus?

Kadastrinius matavimus (žemės sklypo matavimus) reikia atlikti dėl įvairių priežasčių.

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai.

• nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai;
• Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz.
• Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
• Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.
• Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų).
• Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.
• Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Jei ieškote patikimų ir profesionalių geodezinių ar kadastrinių matavimų paslaugų, kreipkitės į Topografinenuotrauka.lt.

Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams.

Kaip vyksta kadastriniai matavimai?

Atsakantį į šį klausimą, verta pastebėti, kad kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus.

1. Pirmasis etapas - žemės ar statinių matavimo darbai, kurie nereikalauja daug laiko ir paprastai gali būti atliekami per kelias dienas (žinoma, įtakos turi ir profesionalo užimtumas bei darbo atlikimo greitis).
2. Kitas etapas - Nacionalinės žemės tarnybos patikra. Šis etapas pareikalaus šiek tiek daugiau laiko. paprastai patikra atliekama per 20 - 30 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei matavimo darbai buvo atlikti nepriekaištingai. Na, o, jei bus pastebėta netikslumų, teks juos šalinti, tad ir laiko sąnaudos bus didesnės.
3. Dar vienas etapas - dokumentų registravimas Registrų centre, šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų.

Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.

Kadastrinius matavimus atlieka kadastrų specialistai - matininkai. Matininkai turi specialias žinias ir įgūdžius, reikalingus žemės sklypų matavimui.

Kontaktas su matininku. Susitarimas ir tyrimas. Matininkas susitinka su klientu ir aptaria matavimų poreikį, apibrėžia sklypo apimtį, sklypo ribas ir kitus reikiamus duomenis. Matavimų planavimas. Matavimų atlikimas. Duomenų apdorojimas. Surinkti matavimo duomenys yra apdorojami ir panaudoti sklypo ribų ir matmenų nustatymui. Kadastrinio plano sudarymas. Protokolo ir teisinių dokumentų paruošimas. Dokumentų pateikimas.

Atlikti kadastrinius matavimus dažniausiai trunka iki 1 mėnesio, tačiau gali užtrukti ilgiau - iki 3 mėnesių. Tai priklauso dažniausiai nuo to, ar atvyko gretimų sklypų savininkai, kad patvirtintų, ar sutinka su pažymėtomis ribomis.

Atlikus kadastrinius matavimus, jūs gaunate suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Kiek kainuoja kadastriniai matavimai?

Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam, besidominčiam kadastriniais matavimais, aktuali yra ir šių paslaugų kaina. Vis dėlto, pageidaujantiems sužinoti tikslų atsakymą, gali tekti šiek tiek nusivilti, kadangi kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių.

Sklypo specifika - tai vienas svarbiausių veiksnių. Įvertinamas ir sklypo plotas, o taip pat jame esančių pastatų skaičius ir paskirtis. Sezoniškumas - dar vienas veiksnys.

Norėdami pateikti jums tikslų pasiūlymą, maloniai prašome susisiekti su mūsų komanda.

Kokius dokumentus reikia pateikti matininkui?

Nors ką tik akcentavimo, kad kiekvienas šios paslaugos teikėjas įvertins jūsų individualią situaciją bei praneš, kokie dokumentai yra reikalingi darbams atlikti, vistik reikia akcentuoti, kad apie kuriuos iš jų verta žinoti iš anksto.

Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.

Žemės paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį.

Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti. Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''.

Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Daugelis žmonių galvoja, kad kadastriniai matavimai - išskirtinė paslauga, turinti daugiau klausimų nei atsakymų. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad tokia nuomonė neretai susiformuoja dėl labai aprastos priežasties - informacijos trūkumo. Dabar jau žinote visą svarbiausią informaciją apie šiuos matavimus, tad galite būti tikri - priimti tinkamiausius sprendimus tikrai nebus sunku.

Susidūrus su kadastriniais matavimais, statybomis ar kitais nekilnojamojo turto tvarkymo klausimais, tikrai gali kilti daug neaiškumų. Terminų, dokumentų ir privalomų atlikti darbų gausa gali trikdyti, tačiau nerimauti neverta - profesionalai, dirbantys su kadastrinių (geodezinių) matavimų, teritorijų planavimo, žemėtvarkos ir kt.

Vienas iš klausimų - kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai? Ar jie išvis skiriasi, ar apibrėžia tuos pačius matininkų ir geodezininkų atliekamus veiksmus. Ieškant informacijos, atsakymo į šį klausimą, galima pastebėti, kad vienur vartojamas terminas „kadastriniai matavimai“, o kitur - „geodeziniai“ matavimai. Vienur ši sąvoka traktuojama kaip sinonimas, kitur - kaip sąvokos, skirtos skirtingiems veiksmams apibrėžti.

Kadastriniai matavimai - tai platesnė sąvoka, apimanti tiek žemės sklypo matavimus, tiek tiek pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų matavimus. Kadastriniai matavimai yra žemės sklypų ribų ir plotų matavimas. Kadastrinius matavimus atlieka atestuoti matininkai.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra matavimai, kuriais nustatoma žemės sklypo riba, sustatomi arba atkuriami riboženkliai, nustatomas tikslus sklypo plotas, parengiamas žemės sklypo planas, surenkami kadastro duomenys apie žemės sklypą ir formuojama nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla. Kadastriniai matavimai atliekami atestuotų matininkų, ir dažnai tai vyksta, kai yra poreikis nustatyti žemės sklypų ribas, išspręsti nuosavybės ginčus arba sukurti tikslų žemėlapį žemės valdymo ir apmokestinimo tikslais. Kadastriniai matavimai nuo geodezinių matavimų niekuo nesiskiria.

Kadastrinių matavimo byla yra dokumentas, kuriame yra pateikiami kadastrinių matavimų rezultatai. Kadastrinių matavimo byloje yra pateikiama žemės sklypo vieta, plotas, forma, konfigūracija, ribų koordinatės, kadastriniai duomenys ir kiti duomenys.

Žemės sklypo kadastro numeris yra unikalus žemės sklypo identifikatorius, kuris suteikiama jam suformavus ir įregistravus viešame registre. Žemės sklypo unikalus numeris, kuris pakeitė žemės sklypo kadastro numerį. Tai yra unikalus žemės sklypo identifikatorius, kuris suteikiama jam suformavus ir įregistravus viešame registre.

Žemės sklypo planas (kadastrinis planas) yra techninis dokumentas arba žemėlapis, kuriame yra pavaizduota žemės sklypo išdėstymo schema, ribos, matmenys ir kitos svarbios detalės.

Kadastriniai matavimai yra atliekami pagal specifinius protokolus ir procedūras, kurių laikomasi siekiant užtikrinti tikslų ir patikimą matavimų rezultatą bei teisinių dokumentų pateikimą.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.

• Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

• Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.

Pagrindiniai skirtumai tarp geodezinių ir kadastrinių matavimų:

tags: #susipazinimas #su #kadastriniu #matavimu #byla