Gelžbetonio konstrukcijos namų Lietuvoje yra nemažai, tačiau dažniausiai tai - daugiaaukščiai pastatai. Vis dėlto, individualus gelžbetoninis namas - tai ne sumažinta daugiabučio kopija. Tokių namų statyboje išnaudojamos visos naudingosios medžiagos savybės, o apdailos sprendimai nenusileidžia mūriniams ar kitų tipų namams.
Šiame straipsnyje aptarsime surenkamų gelžbetoninių individualių namų statybos ypatumus, privalumus ir trūkumus, ekspertų nuomones bei atsiliepimus, kurie padės jums apsispręsti, ar toks būstas - tinkamas pasirinkimas.
Surenkamų gelžbetoninių namų statybos ypatumai
Gelžbetoniniai individualūs namai statomi naudojant specialias, gamykloje pagamintas plokštes. Daugelis surenkamas gelžbetonines plokštes gaminančių įmonių siūlo dviejų tipų produkciją:
- Paprastas, viensluoksnes, gryno gelžbetonio plokštes
- Trisluoksnes, kuriose tarp dviejų gelžbetonio plokščių, įtaisytas ir šilumos izoliacinis sluoksnis. Dažniausiai apšiltinimui naudojama akmens vata ar polistireninis putplastis.
Sienų storis, priklausomai nuo gamintojo ir projekto, yra nuo 210 mm iki 530 mm išorinėms sienoms ir iki 200 mm vidinėms pertvaroms.
Darius Jakševičius, statybos ir remonto bendrovės „Alsa“ gamybos vadovas, teigia, kad gyvenamojo namo statybai reikėtų rinktis tik trisluoksnes sienas:
„Naudoti vieno sluoksnio plokštes geriausia nebent statant pertvaras, ant kurių laikosi perdangos. Išorinių sienų tikrai nerekomenduočiau daryti iš vieno sluoksnio plokščių. Tuomet dingsta tokios technologijos privalumai - procesai pailgėja, darbas vyksta taip, tarsi siena būtų mūrinė.“
Juozas Valivonis, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr., mato ir daugiau tokių plokščių panaudojimo individualiojo namo statyboje galimybių:
„Egzistuoja įvairių panaudojimo variantų. Tarkime, statote namą su rūsiu - rūsio sienų įrengimui puikiai tinka trisluoksnės surenkamos gelžbetoninės plokštės. Šiuo atveju rūsio sienos gali būti su šilumos izoliacija ir su hidroizoliacija. Taip pat jeigu jūsų namas suprojektuotas su plokščiu, nedidelį pasvirimo kampą turinčiu vienšlaičiu stogu, tokio stogo pagrindu gali tapti sluoksniuota gelžbetonio plokštė.“
Privalumai ir trūkumai
Vieni iš didžiausių tokių namų privalumų - kaina ir greitis. D. Jakševičius teigia:
„Tokio namo statyba atsieina šiek tiek pigiau - iš karto gaunamas apšiltintas pastatas, nereikia klijuoti izoliacijos, todėl aikštelėje reikia nudirbti mažiau darbų. Tikslų skaičių, kiek galima sutaupyti, pasakyti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Taip pat vienas iš privalumų yra statybos greitis.“
J. Valivonis taip pat mano, kad namų statyba naudojant surenkamas gelžbetonio plokštes turi savų privalumų:
„Apšiltintos gelžbetonio sienos šilumos laidumo koeficientas yra mažas, ji gerai izoliuoja šilumą. Tokio namo statyba labai greita, galima statyti ir žiemą, ir vasarą, kadangi „šlapių“ procesų praktiškai nėra. Sienose jau gamykloje išvedžiojama elektros instaliacija, kitos inžinerinės sistemos - taip statybos metu nereikia daryti griovelių sienoje ir jos tinkuoti. Sieninių plokščių fasadinei pusei gali būti padaryta norima plokštės paviršiaus faktūra. Tuo atveju reikia pastatą tik nudažyti , nereikalingas joks tinkavimas. Sieniniai elementai yra gaminami pagal individualų projektą.“
Pagrindiniai surenkamų gelžbetoninių namų privalumai:
- Greita gamyba ir montavimas
- Mažesnės statybvietės išlaidos
- Apsauga nuo drėgmės
- Architektūrinės galimybės
- Ilgesnis pastato eksploatavimo laikas
- Mažos energijos sąnaudos
- Gera garso izoliacija
- Ugniaatsparumas
- Komfortiškas mikroklimatas
Siekiantys ekonomiškumo renkasi namus su nesudėtingo perimetro, tradicinių architektūrinių sprendimų namus - taip pagreitėja ir montavimas. Priklausomai nuo gamybinio užimtumo ir namo projekto, tokias plokštes galima pagaminti per 4-6 savaites.
Svarbu atkreipti dėmesį į išlaidas:
Sudarydami tokios namo statybos kainą ir lygindami ją su kitais variantais, nepamirškite, kad kainuoja ne vien gelžbetoninės plokštės. Į darbų sąmatą dar įeina plokščių transportavimo ir, svarbiausia, montavimo kaina. Gelžbetoninių namų plokštės yra pakankamai sunkios, jas montuojant reikalinga didelė keliamoji galia - tai reiškia, kad neišvengiamai teks nuomotis kraną. Todėl nenorint tam išleisti per daug pinigų, geriausia viską tinkamai suplanuoti - rinktis atsakingus ir patyrusius statybininkus-montuotojus. Montavimas, neskaičiuojant sienų kainos, yra didžiausia išlaidų dalis.
„Dar prisideda ir montažinių medžiagų kaina, tačiau ši dalis bendrose išlaidose yra labai nežymi. Kartais pats gamintojas gali padaryti gamybinius brėžinius - kaip reikia sienas išdalinti į elementus, numatyti jų jungimus ir panašiai. Jie irgi kainuoja, tačiau dažniausiai būna įtraukti į sąmatą. Tai priklauso nuo gamintojo - vieni įtraukia, kiti nurodo konstruktorius“, - teigia D.
Statant šiuolaikinius gelžbetoninių plokščių namus jungimas vyksta vidiniame betono sluoksnyje per specialias gaminyje įbetonuotas detales. Jas sujungus, jungimo vieta užbetonuojama, išorinis betono sluoksnis ir šilumos izoliacijos sluoksniai prileidžiami vienas prie kito, tuomet siūlės užsandarinamos. Plokštės prie pamato jungiamos per armatūrą ją suvirinant ir jungimo vietą užbetonuojant. Jungimas vyksta tik iš statinio vidaus, todėl siūlių pastato fasade nesimato.
Statant tokio tipo namus svarbiausia, jog gelžbetoninės sienos būtų namo išorinės sienos ir laikančiosios vidinės sienos.
„Ar pasirinkus tokį sprendimą būtų sutaupoma, pasakyti negaliu, tačiau tokia statyba tikrai yra galimas variantas. Vidinės pertvaros gali būti viensluoksnės gelžbetonio plokštės arba statomos įprastiniu būdu, tarkime, iš blokelių arba iš gipso kartono. Vis dėlto manau, kad tokiu atveju geriausias variantas yra vieno tipo sienų komplektas, kadangi tai palengvintų sienų sujungimą, užtikrintų jų pastovumą. Vienaaukštėje statyboje galima naudoti įvairius variantus, nors logiškai atrodytų, kad geriau yra naudoti vieno tipo konstrukcijas. Tai palengvintų statybos procesą ir garantuotų pastato aukštesnę kokybę ir didesnį patikimumą“, - teigia J.
Apdaila: nors dauguma Lietuvoje esančių senos statybos gelžbetoninių daugiabučių yra pilki ar blankių spalvų, ši tendencija nėra priežastis nesirinkti individualių gelžbetoninių namų - pastariesiems atlikti apdailą yra kur kas lengviau nei daugiabučiams, o apdailos variantai niekuo nesiskiria lyginant su įprastais namais. J. Valivonis pabrėžia dar vieną gelžbetonio plokščių privalumą - lygų sienų paviršių.
„Šiuolaikiniai metodai leidžia paviršių padaryti pakankamai lygų, jis netgi primena stiklą. Tam naudojamas specialus, savaime susitankinantis betonas, kuriam parinkus tinkamą sudėtį, paviršiuje nebus porų, kaip senos technologijos gelžbetonyje.“
Pamatų įrengimas
Medinių namelių iš sienojų surenkamų pamatų darymas - svarbus žingsnis, užtikrinantis tvirtą, stabilų ir ilgalaikį namelio pagrindą. Šie pamatai dažnai naudojami lengvoms medinėms konstrukcijoms, tokioms kaip sodo nameliai, vasarnamiai, sandėliukai ir kitos lengvos statybos.
Pagrindiniai pamatų tipai:
- Vainiko sistema su plokščia betonine konstrukcija: užtikrina papildomą stabilumą dėl didesnio pastato svorio.
- Poliniai pamatai: užtikrina tvirtą pagrindą net ir nestabiliuose dirvožemiuose.
- Betoninis pagrindas su mediniais rėmais: sukuria itin tvirtą ir stabilų pagrindą, atsparų drėgmei.
- Reguliuojamos atramos ir pjedestalai: užtikrina gerą stabilumą ir patikimumą, net jei pagrindas nėra visiškai lygus.
- Gręžtiniai poliai: idealiai tinka situacijoms, kai namelis statomas ant nesubalansuoto grunto arba kai nėra poreikio grindims.
- Lygus paviršius su vainiko sistema: užtikrina puikų stabilumą ir ilgaamžiškumą.
Kiekvienas iš šių metodų gali būti pritaikytas pagal skirtingas sąlygas ir poreikius, nuo paprastų mažų namelių iki didesnių konstrukcijų.
Atsiliepimai ir nuomonės
Forumuose ir diskusijose internete galima rasti įvairių nuomonių apie surenkamus gelžbetoninius namus. Dažnai pabrėžiami šie aspektai:
- Kaina: teigiama, kad tai - vienas pigiausių statybos būdų.
- Greitis: statyba iš tiesų greita, namą galima pastatyti per kelias savaites.
- Šiluma: nuomonės skiriasi, tačiau dauguma sutinka, kad tinkamai apšiltinus namą, šilumos izoliacija yra gera.
Vienas iš forumo dalyvių rašė:
„Pigu, greita, dėl šilumos visi kalba skirtingai: kas papildomai apsišildę - giria, kas ne taip apsišildę, keikia...“
Kitas forumo dalyvis pasidalino savo patirtimi:
„Mes tokį nusipirkome jau pastatytą (statytas buvo prieš 7 metus). Ir nesiskundė dėl šilumos. Gal išplanavimas ... ne visai ko noriu, bet ten galima nedaryti pertvarų kažkurių - šiek tiek modifikuoti... tai 1,5 aukšto namas.“
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad senos statybos gelžbetoniniai namai gali neatitikti šiuolaikinių šilumos izoliacijos reikalavimų. Todėl būtina pasirūpinti tinkamu apšiltinimu.
Energetinis efektyvumas ir reikalavimai
Pagal dabar galiojantį STR 02.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, gyvenamiesiems pastatams sienų šilumos varža turi būti ne mažiau 5 m2W/K, o atitvarų, besiribojančių su gruntu - ne mažiau 4 m2W/K.
Įmonių siūlomos sienų šiluminės varžos:
| Įmonė | Sienų šiluminė varža (m2K/W) |
|---|---|
| Markučiai | 4,8 |
| Aksa | ~5 |
| Betonika | ~6 |
Kadangi naujiems pastatams gali reikėti atlikti pastato energetinį įvertinimą, namai, kurių sienų varža neatitinka reikalavimų, gali būti problematiški tiek pridavimo, tiek pardavimo atveju.
Verta pabrėžti, jog Europos tarybos direktyvoje 2010/31/ES 2010 m. gegužės 19 d pateiktas reikalavimas, kad nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai turi būti „beveik nulinės energijos pastatai“ (kitaip tariant, A++ kategorija).
tags: #surenkami #gelzbetoniniai #individualus #namai