Šuns Laikymo Taisyklės Sodyboje: Praktiniai Patarimai Ir Reikalavimai

Šuns laikymas sodyboje reikalauja atsakomybės ir tinkamos priežiūros. Svarbu užtikrinti, kad gyvūnas būtų sveikas, saugus ir jaustųsi patogiai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šuns laikymo sodyboje aspektus, įskaitant reikalavimus, inventorių, priežiūrą ir kitus svarbius patarimus.

Šuns Laikymo Būdai Lauke

Laikyti šunį lauke galima keliais būdais:

  • Palaidas kieme: Jei sodyba aptverta gera aukšta tvora su betoniniais pamatais, tokiame kieme šuo gali bėgioti palaidas. Būtina sąlyga - rakinami ir naktį apšviesti vartai.
  • Pririštas prie būdos: Tai labai įprastas šuns laikymo būdas. Būda turi būti medinė, pagaminta iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu ir apkalta skarda.
  • Prie lyno: Tarp dviejų medžių ar pastatų, stulpų ištempiamas lynas ar stora viela. Lyno ilgis negali būti ilgesnis kaip 80 metrų, nes jo svoris būna labai didelis.
  • Voljere: Dvi gretimos voljero sienos daromos iš medžio ar mūro, o priešingos - iš metalinio tinklo ar armatūros strypų. Būdą dedame uždarų sienų kampe taip, kad šuo laisvai galėtų apibėgti apie būdą. Voljerą geriausia gaminti su stogu ir medinėmis grindimis.

Sodininkų bendrijose ir individualiose atvirose valdose leidžiama laikyti šunis, tik pririštus arba uždarytus voljere. Kai šuo laikomas nepririštas uždaroje valdoje, iš kurios negali pabėgti, ar pririštas ant tako, prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodo šuns galvos profilis.

Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, traukinių, vagonų, įvairios paskirties vagonėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos gali būti be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose.

Būdos Įrengimas

Būda turi būti medinė, pagaminta iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu ir apkalta skarda. Vidutinio dydžio šuniui daroma ovalo formos, 50x30 cm dydžio, 20 cm pakelta nuo grindų lygio landa. Vokiečių aviganio dydžio šuns būdos ilgis - apie 120 cm, plotis - 80 cm, aukštis - 90 cm. Būdos stogas daromas dvišlaitis ar vienšlaitis, apkalamas skarda. Žiemą į būdą reikia dėti šiaudų ar šieno, kad šuneliui būtų šilčiau.

Voljero Įrengimas

Dvi gretimos voljero sienos daromos iš medžio ar mūro (tokiu būdu šuniui padaroma užuovėja), o priešingos - iš metalinio tinklo ar armatūros strypų. Būdą dedame uždarų sienų kampe taip, kad šuo laisvai galėtų apibėgti apie būdą. Žiemą, kai labai šalta, šuo šitaip bėgiodamas sušyla. Voljerą geriausia gaminti su stogu ir medinėmis grindimis. Jei grindys cementinės, tai prie būdos reikia padėti medinį skydą, kad šuo negulėtų ant betono. Jei voljere gyvena patinas, reiktų parinkti vietą stulpui, prie kurio šuo galėtų pakelti koją - atlikti savo gamtinį reikalą.

Šuns Priežiūrai Reikalingas Inventorius

Laikant šunį, reikia turėti jo priežiūrai reikalingą inventorių:

  • Antkaklio dirželį
  • Antsnukį
  • Ilgą ir trumpą pavadėlius
  • Grandinę
  • Šepetį
  • Grandiklį šepečiui išvalyti
  • Kempinę ar švarius skudurėlius
  • Šukas

Antkaklis turi būti stiprus (odos, odos pakaitalų ar brezento). Jei šuo yra agresyvus, reikia stipraus antsnukio iš odos ir metalinio tinklelio. Žiemą rekomenduojamas odinis antsnukis, o vasarą - metalinis.

Šuns Priežiūra

Patariama šunį šukuoti ir valyti kasdieną. Šukuojant ir valant šuns kailį, iš jo pašalinamos dulkės ir pleiskanos, pagerinama kraujo apytaka. Jei šuo pasivaikščiojimo ar darbo metu labai išsitepa, šukuojamas ir valomas dar kartą. Stipriai reaguojantys, agresyvūs šunys prie valymo ir šukavimo pripratinami palaipsniui.

Šuns Maudymas

Šukuojant ir valant šunį, neįmanoma visiškai pašalinti dulkių ir pleiskanų, todėl jį reikia maudyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad negalima per dažnai maudyti šuns su cheminėmis priemonėmis, nes išsiplauna riebalai, kurie tepa odą ir plaukus (oda tampa sausa, o plaukai pradeda lūžinėti). Todėl maudyti šunį su šampūnu ar vaikišku muilu galima ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Lauke laikomus šunis maudome tik šiltu oru, kai vandens temperatūra pasiekia 13 laipsnių. Ką benaudotume, muilą ar šampūną, reikia švariai nuplauti putas, kad cheminės medžiagos nesuerzintų odos. Jauną šuniuką su cheminėmis priemonėmis pradedame maudyti nuo šešių mėnesių amžiaus.

Bute ar voljere laikomus šunis reikia ne mažiau kaip du kartus per dieną išvesti pabėgioti ir išsituštinti. Šunį paleisti pabėgioti galima tik tada, kai jis po pirmos komandos „Pas mane!“ tuoj pat ateina pas šeimininką. Jei šuo sunkiai prisišaukiamas, tokį šunį vedžiojame su ilgu (10-12metrų) pavadėliu. Žmonių susibūrimo vietose šuo turi būti su antsnukiu.

Svarbūs Aspektai Gyvūnų Laikymui

Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.

Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos.

Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Jos turi būti sandarios ir pripildytos ne daugiau kaip 2/3 tūrio, valomos ir dezinfekuojamos. Surinktą mėšlą galima kaupti uždarose patalpose iki1 m3 tūrio, būtina jį išvežti ir dezinfekuoti patalpas.

Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, įrengimai, loviai, ėdžios ir kt. turi būti švarūs ir dezinfekuoti. Mėšlas, srutos, nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad neliktų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses ar graužikus.

Gyvūnų Registracija Ir Vakcinacija

Vyresnius kaip 4 mėn. šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose. Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.

Jei šuo ar katė apkandžiojo žmones, gyvulius, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Valstybinei veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju šuniui ar katei būtina taikyti 10 parų karantiną.

Draudimai

  • Draudžiama šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, kapinėse, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais.
  • Draudžiama parduoti šunis ir kates tam nenumatytose vietose.

Agresyvūs Šunys

Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.

Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą.

Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį.

Asmuo, sulaikąs bepriežiūrį ar pasiklydusį agresyvų šunį, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį.

Jeigu per dvi savaites nuo agresyvaus šuns perdavimo išlaikyti dienos Savininkas paaiškėja, agresyvus šuo grąžinamas Savininkui.

Jeigu per nurodytą laiką Savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į šunį.

Oro Įtaka Šuns Organizmui

Didelę įtaką šuns organizmui turi oras. Jei žiemos ilgos ir šaltos, tos pačios veislės šuns kailis bus ilgesnis, su tankia pavilne, o karšto ir sauso klimato zonoje - trumpesnis, kartais net be pavilnės. Atsiminkime, kad šaltu ir drėgnu oru šuo netenka daug šilumos. Saulėtą dieną šuo gali gauti saulės smūgį, o karštyje, jei nejudės - šiluminį.

Gyvūnų Laikymo Taisyklių Apibendrinimas

Panevėžio rajono savivaldybė patvirtino naujas gyvūnų laikymo taisykles, kurias privalo pakeisti visos šalies savivaldybės. Pasak gyvūnų globos draugijos vadovės, šunų ir kačių nebereikės registruoti. Pavyzdžiui, šunis rajone bus galima vedžioti tik su pavadėliu, bet be antsnukio. Mieste tik socializuoti šunys galės būti be antsnukio.

Sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere. Uždaroje savininko valdoje, iš kurios šunys negali pabėgti, jie gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas.

Keliaudamas su šunimi arba jį vedžiodamas viešoje vietoje, savininkas arba kitas įpareigotas asmuo privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą (sertifikatą), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.

Šuniui ar katei priteršus koridorių, laiptinę, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat bendrą kiemą, gatvę, jų savininkai privalo nedelsiant išvalyti.

Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Vaistus nuo kirmėlių suaugusiems šunims ir katėms reikia skirti du kartus per metus, prieaugliui iki pusės metų - vieną kartą per mėnesį.

Jei šuo ar katė apkandžiojo žmones, gyvulius, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Valstybinei veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju šuniui ar katei būtina taikyti 10 parų karantiną.

Vyresnius kaip 4 mėn. šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose. Seniūnijos sudaro sutartis su įmone ar tarnyba, turinčia teisę, užsiimti benamių gyvūnų gaudymu. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą, nuodus, kuokas ir kitus brutalius įrankius.

Laikant naminius gyvulius ir paukščius, tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės.

Asmens duomenys, nurodyti taisyklėse, yra saugomi pagal įstatymus.

Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą.

Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) ar dingimo (pabėgimo ar vagystės) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Agresyvaus šuns savininkas, atgavęs šunį, per 3 kalendorines dienas apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį.

Seniūnija, gavusi pranešimą apie gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pažeidimus, organizuoja informacijos patikrinimą ir priima sprendimą sustabdyti Savininkui išduoto Leidimo galiojimą bei nustato terminą pažeidimams pašalinti.

Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus, Savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo.

Dėl šuns paėmimo surašomas paėmimo ir perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimamas agresyvus šuo, vieta, laikas, šuns požymiai bei šuns patalpinimo vieta.

Asmuo, sulaikąs bepriežiūrį ar pasiklydusį agresyvų šunį, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį. Policija ar seniūnija imasi priemonių agresyvaus šuns savininkui surasti. Ieškojimo laiku perduoda šunį išlaikyti Gyvūnų priežiūros įmonei.

Jeigu per dvi savaites nuo agresyvaus šuns perdavimo išlaikyti dienos Savininkas paaiškėja, agresyvus šuo grąžinamas Savininkui. Jeigu per nurodytą laiką Savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į šunį.

Savivaldybės policijos pareigūnai, seniūnijos, UAB "Krekenavos komunalinis ūkis", Savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus darbuotojai, vyr. specialistai vykdo gyvūnų laikymo taisyklių kontrolę.

Šunų Laikymas Daugiabučiuose

Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose svarbu žinoti esmines taisykles, susijusias su Jūsų augintiniu. Šiame straipsnyje pateikiami svarbiausi aspektai, susiję su gyvūnų laikymu daugiabučiuose namuose Lietuvoje.

Pagrindiniai Reikalavimai Gyvūnų Savininkams Daugiabučiuose

Iš įvairių įsakymų atrinkta tai, kas svarbiausia laikant gyvūnus daugiabučiuose:

  • Registracija ir vakcinacija: Šuns ar katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
  • Identifikavimas: Gyvūno savininkas privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.
  • Gyvūnų skaičius: Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
  • Vedžiojimas: Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
  • Liftas: Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
  • Informacija apie gyvūnus: Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates.
  • Kaimynų sutikimas: Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
  • Švara: Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
  • Triukšmas: Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

Draudžiama

  • Daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
  • Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių).
  • Gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.

Reikalavimai Šunims Ir Plotas Bute

Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Šunims ir katėms - ne mažesnis nei 10 kv. m. plotas. Katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m plote. Šunims, kurie sveria nuo 10 iki 40 kg, turi būti skiriamas 15-20 kv. m plotas. Didesniems - 30 kv. m.

Pavojingų Šunų Veislės

Seimas priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučiuose uždrausta laikyti pavojingus šunis bei jų mišrūnus. Vis dėlto, iki įstatymo įsigaliojimo registruoti pavojingi šunys ir jų mišrūnai galės likti daugiabučiuose.

Pavojingais šunimis laikomi šių veislių šunys ir jų mišrūnai:

  • Amerikiečių Stafordšyro terjeras
  • Stafordšyro bulterjeras
  • Amerikiečių buldogas
  • Argentinos dogas
  • Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
  • Kangalas (Turkų aviganis)
  • Kaukazo aviganis
  • Pietų Rusijos aviganis

Gyvūnų Laikymo Savivaldybių Teritorijų Gyvenamosiose Vietovėse Tvarkos Aprašas

Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše nurodoma, kad šuniui, sveriančiam iki 10 kilogramų (cvergšnauceris, Jorkšyro terjeras, mopsas), turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. Jeigu šuo sveria 10-20 kilogramų (anglų kokerspanielis, standartinis pudelis) - atitinkamai 15 kv. Šunims, sveriantiems 20-40 kg (auksaspalvis retriveris, čiau čiau, airių seteris, Aliaskos malamutas) reikia bent 20 kv. metrų, o daugiau kaip 40 kg sveriantiems (vokiečių dogas, Vidurinės Azijos aviganis, bulmastifas) - 30 kv.

Ir dar reikia atkreipti dėmesį, kad minėtos gyvūnų laikymo normos yra rekomendacinio pobūdžio.

Ar pažeisime gyvūnų laikymo taisykles ir pakenksime gerovei, uždarydami savo augintinį į narvą ar lauko voljerą? Tikrai ne, jeigu šuo gaus pakankamą fizinį ir protinį krūvį, jeigu šeimininkas su juo nuolat bendraus ir užsiims. Išpildžius šias sąlygas, buvimas narve ar voljere nepakenks šuns gerovei.

Be abejo, narvas neturi tapti šuns įkalinimo arba „bausmės atlikimo“ vieta. Prie narvo bei pervežimo dėžės šunys pratinami nuo mažumės.

Paprastai šuns aptvaras vadinamas voljeru. Šuo kasdien turi būti iš voljero išleidžiamas, jis turi laisvai bendrauti ne tik su šeimininkais, bet ir kitais žmonėmis, gyvūnais. Turi eiti pasivaikščioti, pažinti aplinką, lavinti savo gebėjimus.

Voljeras turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. metrų ploto. Jeigu voljeras išbetonuotas arba tai paprasčiausia veja, būtina šalia šuns poilsio vietos - būdos įrengti medinę pakylą.

Apibendrinant, šuns laikymas sodyboje reikalauja tinkamos priežiūros, inventoriaus ir laikymosi taisyklių. Užtikrinus tinkamas sąlygas, šuo bus sveikas, laimingas ir saugus.

tags: #suns #laikymo #taisykles #sodyba