Kaimo turizmo sodybų apžvalga Lietuvoje

Kaimo turizmas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, siūlydamas alternatyvą tradiciniam žemės ūkio verslui. Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo turizmo sodybų situaciją Lietuvoje, jų iššūkius, galimybes ir plėtros perspektyvas.

Lietuvos regionų žemėlapis

Kaimo turizmo plėtros galimybės ir parama

Apie tai, jog ateityje ir Lietuvos kaimiečiai užsiims ne vien žemės ūkio produkcijos gamyba, bet ir kitais verslais, nebe prognozės. Pasak lektorių, kaimo turizmo verslas Lietuvoje jau gerai žinomas.

Trys lektorės iš Žemės ūkio ministerijos - Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus specialistės Regina Voverytė, Gitana Zlotkutė ir Lina Bukauskienė - trečiadienį į seminarą susirinkusiems kupiškiečiams, daugiausia Lietuvos ūkininkių draugijos skyrių ir kaimo bendruomenių atstovams, aiškino minėtos programos trečiąją kryptį - gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimo. Šiai sričiai pastarajame kaimo plėtros laikotarpiu turėtų tekti 951,64 mln. litų investicijų. Tos sumos 75 proc. Pabrėžta, jog yra skirta laiko bei finansinės paramos ne žemės ūkio veiklai pasiruošti. Tik po šio žingsnio teikiama parama naujo verslo kūrimui ir plėtrai. Šiemet į tai investuojama kone 60 mln. litų.

Beje, kam atrodo, jog tapti kaimo turizmo sodybos šeimininku nepasiekiama svajonė, nors širdis prie tokio verslo traukia, galima pradėti nuo paprastesnio dalyko - stovyklaviečių kaime įkūrimo. Kaimo turizmą septynerių metų laikotarpiu suplanuota remti per 284 mln. litų.

Vos tik lektorė R. Voverytė ėmė komentuoti perėjimo prie ne žemės ūkio veiklos sąlygas, iš salės pasigirdo klausimas: ar tai siejama su pretendento amžiumi? Pasak ŽŪM atstovės, kaimo žmogui tuo ir patrauklus verslo nuo gamybos labiau į kūrybos keitimas, kad jokių išskirtinių reikalavimų, tarp jų ir amžiui, nėra. Nors tam tikrų reikalavimų esama: veiklą keičiantis subjektas turi būti ūkininkas arba labai maža įmonė. Ir vienu, ir kitu atveju ES lėšomis finansuojama iki 50 proc. išlaidų, o maksimali paramos suma projektui - 690,5 tūkst. litų.

Reikalavimai kaimo turizmo sodyboms

Priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ŽŪM patvirtintos taisyklės veikia jau visus šiuos metus. „Žemė“, - labai konkretus taisyklių komentuotojos atsakymas. Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha. Atstumas nuo sodybos iki magistralinių kelių - ne mažesnis kaip pusė kilometro. Pastate - ne daugiau kaip 20 apgyvendinamų patalpų.

Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės

Lektorė G. Zlotkutė per trisdešimties klausytojų dėmesį sutelkia į naujovės - priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ apžvalgą. Šis projektas turėtų būti netrukus ŽŪM patvirtintas. Pagal planinį metodą vidutinė parama vienai kaimiškajai savivaldybei - 1,35 mln. litų. Ir pastaroje priemonėje akcentuojamas tradicinių amatų centrų kūrimas - amatų mokymo, reprezentavimo, prekybos patalpų įrengimas. Dėl paraiškos tokiam projektui reikia vietovės 60 proc.

Šiemet paraiškų pagal kryptį „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“, pasak lektorės, gauta - perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos - keturios, paramos verslo kūrimui ir plėtrai - 68, kaimo turizmo veiklos skatinimo - 122. Visiems jiems įgyvendinti prireiks per 96 mln. litų. Šiuo metu - iki lapkričio 28 dienos - vyksta paramos verslo kūrimui ir plėtrai paraiškų teikimas. Šiemet jau antrą kartą.

Kaimo turizmo sodyba

Iššūkiai ir pokyčiai pandemijos metu

Kaimo turizmo sodybos - vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi - klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę. Problema yra ta, kad jaunimas, kuris dabar rengia tokias šventes, labai dažnu atveju dirba užsienyje, jų draugai taip pat yra užsienyje, o kelionės prilygsta nežinomybei - nusipirksi - nenusipirksi bilietus, išleis - neišleis iš šalies, reikės karantinuotis ar ne.

„Daugiau yra paskutinės minutės užsakymai arba paskutinės minutės atšaukimai. Patalpas tokioms šventėms kaip vestuvės, žmonės dažniausiai pradeda užsakinėti prieš metus, mažiausiai prieš pusę metų. Ši vasara iš tiesų kitokia. Pasirodžius pirmiesiems karantino ribojimų atlaisvinimams, pasipylė skambučiai poilsiui ir šventėms sodyboje. Žmonės tikrai kantriai laukė.

V. Silvestravičius pasakojo, jog praeitais metais, kai buvo karantinai ir nebuvo leidžiama organizuoti švenčių, dauguma sutarčių buvo apskritai nutraukta, o kita dalis kėlėsi į šią vasarą. „Mes turėjome tokių renginių, kuriems vieta buvo rezervuota pernai šių metų gegužei. Ir kai įvairūs valdžios išaiškinimai dėl karantino ir jo ribojimų labai dažnai keisdavosi, žmonės nusprendė visai neorganizuoti švenčių, nes pavargo nuo nuolatinės kaitos ir nežinomybės. Per porą savaičių tai yra įmanoma. Todėl dabar aktyviai dirbame su šiais klientais.

„Situacija šiais metais yra tikrai prastesnė - pernai žmonės nebijojo švęsti, nereikėjo galimybių pasų. Dabar - bijo, atšaukia rezervacijas. Daug užsienyje gyvenančių lietuvių negrįžta, o kas turėjo grįžti, arba atšaukia, arba svečių sumažėja per pusę, pavyzdžiui, turėjo būti 50, o dabar liko tik 25-30, - apie šiandieninę situaciją pasakojo sodybos šeimininkė. - Poilsiui yra didesnė paklausa negu pernai.

V. Žemaitis sakė, jog poilsio užsakymus sodyboje pradėjo priimti tik nuo pernai metų, nes anksčiau dirbdavo tik savaitgaliais, kuomet užsakomos šventės. Todėl būtų sunku lyginti su buvusiais metais. „Turime vieną laisvą savaitgalį rugpjūčio mėnesį ir kiek daugiau laisvų penktadienių. Kasmet pastebime, kad yra populiarios tų metų tam tikros datos (keista, bet atrodytų niekuo neypatinga data) ir būtent tomis dienoms sulaukiame daugybės skambučių.

„Šiemet, galima sakyti, yra labai daug tuščių vietų. „Nedirbome gegužę, birželį, t. y. tada, kai jau prasidėjęs sezonas ir šiltas oras. Taigi mes turime per liepą ir rugpjūti atsigauti, o rugsėjis beveik tuščias - tai labai keista, nes anksčiau jau liepos mėnesį rugsėjis būdavo pilnai rezervuotas. Dabar, kas sugeba operatyviai susikoordinuoti, tai tie ir organizuojasi šventes. Pavyzdžiui, su klientais nedidelėms vestuvėms sutartį pasirašėme liepos 2-ąją, o vestuvės įvyko liepos 12-ąją.

V. Ardavičienė planuoja padirbėti iki rugsėjo pradžios, t. y. Tuo metu V. Žemaitis sakė, jog iš dalies karantinui yra dėkingas: „Mes karantino ribojimo laiką skyrėme sodybos atnaujinimui, remontams. Vis tik niekad nebuvo planuota, kad sodyba tiek daug išsiplės ir bus nuomojama svečiams. Kuriame ir statome ją patys - kelių asmenų šeima su minimalia pagalba iš šono, todėl niekas nevyksta per naktį. Tad karantino laikotarpis tik dar labiau mus sustiprino, klientų palaikymas ir grįžimas šią vasarą su kaupu įkvėpė naujoms idėjoms.

Kaimo turizmo sodyba Lietuvoje

Gaisrai kaimo turizmo sodybose

Deja, kaimo turizmo sodybų neaplenkia ir nelaimės. Štai keletas pavyzdžių:

• Paskutinę metų dieną, apie 21 val., ugniagesiams gelbėtojams pranešta, kad A. Smetonos g. 6a name dega antro aukšto balkonas. Atvykę gelbėtojai liepsnas greitai numalšino, jos į butą nepersimetė.
• Kelios minutės po vidurnakčio ugniagesiams pranešta, kad Draugystės sodų bendrijoje daug dūmų. Skambinusis įtarė, kad gali degti namelis.
• Vakar apie 17 val. pranešta, kad Lyduokių miestelyje dega namo kaminas.
• Apie 21 val. Anykščių g. 33 namo gyventojas pranešė, kad iš vieno buto veržiasi dūmai. Tačiau jau ugniagesiams vykstant į vietą, paskambino minėto buto gyventojai ir pranešė, kad prisvilo ant viryklės paliktas puodas ir pagalbos nereikia.
• Bab­run­go se­niū­ni­jos Bab­rungėnų kai­me esan­čią bu­vu­sio Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ro Al­bi­no Kli­mo šei­mos kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba „Ieš­nalė“ bu­vo pamėgę tu­ris­tai. Ug­nia­ge­siai gelbė­tojai į gaisrą Bab­rungė­nuo­se išk­vies­ti apie pusę dviejų nak­ties. At­vy­ku­sios Plungės, Žli­binų, Pla­te­lių, Ša­tei­kių ir Alsėd­žių ug­nia­ge­sių bri­ga­dos at­vi­rai lieps­no­jantį pa­statą ge­si­no iš­ti­sas va­lan­das - iš gais­ra­vietės pa­si­traukė tik jau įdie­no­jus, apie 12 va­landą. So­dy­bo­je yra ir dau­giau pa­statų. A. Kli­mas sakė, kad už­si­lieps­nojęs pa­sta­tas bu­vo draus­tas, ta­čiau nėra įsi­ti­kinęs, ar drau­di­mo lai­kas ne­pa­si­baigė - tą reikės pa­tik­rin­ti.
• Šeštadienio vakarą gaisras kilo kaimo turizmo sodyboje „Duburiai”, esančioje Ukmergės rajone, šalia Šventosios upės. Kaip pranešė vilkmerge.lt žurnalistas, nuvykęs į įvykio vietą, degė pagrindinis pastatas, kuriame įsikūrusi administracija. Pirminiais duomenimis gaisras kilo nuo iš kamino išlėkusios žiežirbos. Nuo jos užsidegė šalia sukrautos malkos, o nuo jų ugnis persimetė į bituminę stogo dangą. Atvykus ugniagesiams, pastato stogas jau degė atvira liepsna. Per pusvalandį ugnies plitimą ugniagesiai sustabdė.
• Kaip informuoja Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, 03.59 valandą, gautas pranešimas, kad Vandžiogalos seniūnijoje, Stankūnų kaime, dega pramoginė sodyba. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, medinių karkasinių konstrukcijų, 140 kv. m dydžio, dviejų aukštų namas su skardiniu stogu degė atvira liepsna. Jis priklauso sodybai „Banginis“. Gaisro metu smarkiai apdegė pastatas ir viduje buvę namų apyvokos daiktai. Išsaugoti šalia buvę du mediniai pastatai. Gaisras buvo likviduotas tik paryčiais - 06.29 val. Gaisrininkų duomenimis, sodybos pastatas sudegė visiškai. Jis lemtingąją naktį buvo išnuomotas pramogautojams. Preliminariais duomenimis, keliamos dvi versijos. Gaisro priežastimi galėjo tapti pašalinis ugnies šaltinis arba neatsakingas pramogautojų elgesys. Manoma, kad galėjo būti neleistinai užkurtas nenaudojamas židinys/krosnis.
• Anglininkų pirtis, kuri J. Janonio vardo kolūkio vadovų iniciatyva buvo pastatyta apie 1980-uosius metus, buvo labai paklausi vieta. Pirmame aukšte buvo dvi scenos, ant kurių vienais metais koncertavo net Valstybinis dainų ir šokių ansamblis LIETUVA. Čia buvo įrengti kultūros darbuotojų kabinetai, pirtis, baseinas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, po kurio laiko statinys buvo parduotas privatiems asmenims. Pasak anglininkiečių, dabar buvusi kaimo pirtis jau turėjo naujus šeimininkus, kurie uoliai ėmėsi statinio remonto darbų. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mangirdas Ivaška vakar „Biržiečių žodį“ informavo, jog gaisras buvo likviduotas 23. 40 val., bet baigiamieji darbai užtruko iki 03. 24 valandos. Gaisro metu sudegė 28×20 m ploto medinis pastatas ir jo šiferinis stogas, sudegė ir mūrinės pastato dalies stogas, aprūko sienos. Taip pat sudegė 5 kubiniai metrai malkų ir 10 kubinių metrų statybinės medienos.

Parama kaimo turizmui

Lentelė: Paramos galimybės kaimo turizmo sodyboms

tags: #sudege #kaimo #turizmo #sodyba