Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko išsamų tyrimą, siekdama įvertinti valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose teisinį reglamentavimą ir galimą korupcijos riziką.
STT, įvertinusi per elektroninę sistemą „evarzytynes.lt“ vykdomus elektroninius aukcionus, nustatė, kad kai kuriais atvejais parduodant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą jis aukcione aprašomas neišsamiai, nepateikiant svarbios informacijos (pavyzdžiui, pardavinėjant automobilius nenurodoma rida), arba parduodamas turtas apskritai neaprašomas, nepateikiamos nuotraukos.
Elektroninis aukcionas. Šaltinis: VLE
Nekilnojamojo turto aukcionų duomenys
STT tyrimas atskleidė, kad per 2021-2023 metus buvo organizuoti 9 802 elektroniniai nekilnojamojo turto aukcionai, iš kurių tik 35 proc. buvo sėkmingi. Iš šių įvykusių aukcionų net 44 proc. buvo parduota be jokios konkurencijos, kai dalyvavo tik vienas pirkėjas.
Kaip teigiama STT išvadoje, „iš 1501 įvykusių pakartotinių aukcionų, kuriuose pradinė pardavimo kaina sumažinama, 58 proc.
STT: nesuvaldoma korupcija veši didžiosiose šalies ligoninėse
Neskaidrūs sandoriai ir giminystės ryšiai
Dar svarbiau, STT nustatė, kad kai kuriuose aukcionuose turtas buvo įsigytas neskaidriai, pasinaudojant aukcionų organizatorių darbuotojų turima informacija.
„Nustatyti atvejai, kai aukcionus laimėjo būdami vieninteliais aukciono dalyviais ir nupirkdami už pradinę kainą asmenys, turintys giminystės ar santuokos ryšių su aukciono organizatorių darbuotojais,“ rašoma STT ataskaitoje.
Registracijos mokesčiai ir konkurencija
STT išvadoje detaliai aprašoma, kuriose savivaldybėse buvo nustatyti didžiausi pažeidimai. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybėje registracijos mokestis siekė net 5 000 eurų, o tai, anot STT, „neskatina asmenų dalyvauti valstybės ir savivaldybei priklausančio turto elektroniniame aukcione, mažina konkurenciją ir neužtikrina, kad turtas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą.“
Kituose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, registracijos mokesčiai svyravo nuo 70 iki 250 eurų, tačiau STT pastebėjo, kad kai kuriose savivaldybėse šie mokesčiai vis tiek buvo neproporcingai dideli.
STT vertinimu, taikomas elektroninio aukciono dalyvio registravimo mokestis neskatina asmenų dalyvauti valstybės ir savivaldybei priklausančio turto elektroniniame aukcione, mažinamas susidomėjimas aukcionu, neužtikrinamas valstybės ir savivaldybei priklausančio turto pardavimas už kuo didesnę kainą.
Trūkumai informacijos skelbime apie parduodamą turtą
Kita svarbi problema, kurią atskleidė STT, yra nepakankamas parduodamo turto aprašymas ir viešinimas.
STT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuose aukcionuose apie parduodamą turtą nebuvo viešinama jo buvimo vietoje, o tai apribojo potencialių pirkėjų galimybes sužinoti apie vykstantį aukcioną.
Todėl greta gyvenantys ar nekilnojamąjį turtą turintys asmenys, kurie neretai suinteresuoti įsigyti šalia esantį nekilnojamąjį turtą, nesužino apie vykdomą šio valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto pardavimo aukcioną.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba yra gavusi skundų, kuriuose nurodoma, kad apie aukcione parduodamą savivaldybės nekilnojamąjį turtą nėra viešinama turto buvimo vietoje,“ teigiama ataskaitoje.
STT pasiūlymai
Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, STT pateikė keletą svarbių pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Vienas iš pagrindinių pasiūlymų yra „nustatyti asmenims teisę užsiregistruoti ir dalyvauti elektroniniame aukcione iki elektroninio aukciono vykdymo pabaigos,“ taip užtikrinant, kad visi potencialūs pirkėjai turėtų galimybę dalyvauti aukcione, nepriklausomai nuo to, kada jie pastebi galimybę.
STT taip pat siūlo įvesti reikalavimą skelbti išsamią informaciją apie parduodamą turtą, įskaitant išsamias turto fotografijas, taip pat paviešinti informaciją apie parduodamą turtą jo buvimo vietoje.
Po šio tyrimo STT numato problemą nagrinėti detaliau, atliekant korupcijos rizikos analizę.
Korupcija Kauno Savivaldybėje: Žemės Sklypų Perpardavimas
Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo. Jame teigiama, kad Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkai du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau.
Kaip skelbiama, vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisė į vieną iš įsigytų sklypų atkurta 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo - tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.
Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.
„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į - ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, - Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.
Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.
Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.
„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės - ELTA) atkūrimui, kitais - jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, - tikino STT atstovas.
„Taip pat asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, dažnai veikdavo ne atstovaujamo asmens, o asmeniniais interesais - siekiant įsigyti grąžintus žemės sklypus ar kad juos įsigytų susiję asmenys“, - pridūrė D. Lukauskas.
Kaip teigė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša, generalinė prokuratūra kelis kartus atsisakė taikyti viešojo gynimo priemones ir pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sklypų perpardavimo, nes pats procesas įstatymams esą neprieštarauja.
„Toks veikimas, kai asmuo, iš vieno ar kito šaltinio sužinojęs apie galbūt patraukliose vietose atkurtas nuosavybės teises, pasinaudoja tuo žinojimu ir už tam tikrą kainą įgyja iš to asmens žemės sklypą, (…) o paskui perparduoda už didesnę kainą, tai jokiems imperatyviems teisės aktams neprieštarauja“, - posėdyje sakė M. Jovaiša.
Kaip skelbta žurnalistiniame tyrime, du sklypai tą pačią dieną ir visų bendrasavininkų prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą - 3,359 mln. eurų.
Tai užfiksuota sandorių ataskaitoje, su kuria susipažino portalas „Kas vyksta Kaune“.
„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą sklypą iš fizinio asmens įsigijo vos už 46 tūkst. eurų, o „Autoeta“ 63,73 arų dydžio sklypą iš valstybės įsigijo už 406 tūkst. eurų.
Lidl parduotuvė. Šaltinis: Lidl.lt