Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko situacijų, kai dėl netinkamo lietaus vandens nuvedimo nukenčia kaimyniniai sklypai. Nesutarimai su kaimynais dėl vandens nutekėjimo į sklypą gali sukelti daug problemų. Aptarkime, ką daryti tokioje situacijoje ir kokie teisės aktai reglamentuoja šią sritį Lietuvoje.
Viena dažniausių problemų - liūčių metu susikaupusio vandens pašalinimas iš sklypo, kai nėra tinkamos lietaus kanalizacijos sistemos. Tokiais atvejais gyventojai kartais bando vandenį nukreipti į savo pievą, tačiau dėl sklypo nuolydžio dalis vandens gali nutekėti į kaimyninį sklypą, sukeldama nepatogumų ar net žalos.
Teisinė Bazė
Svarbu pažymėti, kad tyčinis ar neatsargus kaimyninio sklypo užliejimas gali turėti teisines pasekmes. Nors vienas straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, praktikoje įrodyti tyčią nėra lengva. Vis dėlto, net ir nesant tyčios, už neatsargumą, sukėlusį didelę žalą, taip pat gali būti taikoma atsakomybė.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra priėmusi įsakymą, reglamentuojantį statybos techninį reglamentą, kuris gali būti aktualus sprendžiant lietaus vandens nuvedimo klausimus. Šis įsakymas buvo ne kartą keistas ir papildytas, todėl svarbu sekti naujausią informaciją: 2016-11-11 Nr. Galioja nuo 2017-01-01.
Šis įsakymas ir jo pakeitimai nustato reikalavimus vandens tvarkymui teritorijose ir gali būti naudojami sprendžiant ginčus tarp kaimynų dėl lietaus vandens nuvedimo.
Sklypo ribos ir vandens nutekėjimas
Savavališkai keisti nustatytas sklypo ribas draudžiama. Jeigu jūsų tvora pastatyta svetimo sklypo ribose, tai bus vertinama kaip savavališka statyba. Lietaus vandens nuvedimas į gretimą sklypą taip pat draudžiamas.
Žalos pridaro kaimynų aplaidumas
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Marika Pakėnė pasakoja, kad po gausių kritulių padaugėjo gyventojų, kurie kreipiasi į antstolius, prašydami užfiksuoti žalos dėl paviršinių nuotekų iš kaimyninių sklypų faktą.
„Ši problema ypač paaštrėja po liūčių. Sklypų savininkai skundžiasi, kad iš kaimyninių sklypų tekėdamas paviršinis vanduo išplauna viršutinį žemės sluoksnį, ardo tvorų įtvirtinimus, kenkia prie sklypo ribos pasodintiems augalams, gadina trinkelių dangą ir pan.“, - atkreipia dėmesį advokatė.
Ji tęsia, kad tokia situacija, kai iš gretimo žemės sklypo bėga paviršiniai vandenys, susiklosto, kai gretimo žemės sklypo savininko sklypas yra aukščiau, jo nuolydis yra didesnis nei leidžiamas ir, kai nėra imtasi jokių priemonių, kurios užkirstų kelią paviršinėms nuotekoms tekėti į kitus sklypus.
„Svarbu žinoti, kad žemės sklypų savininkai, vykdydami kokią nors ūkinę ar kitą veiklą savo sklypuose, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jokiu būdu negali pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir interesų“, - pabrėžia M. Pakėnė.
Kaip spręsti vandens nutekėjimo problemą?
Teisės ekspertė akcentuoja, kad ši problema sklype atsiranda tada, kai projektuojant statinių statybą ar atliekant statybos darbus, netinkamai suformuojamas sklypo reljefas ir netinkamai sprendžiamas arba išvis neišsprendžiamas paviršinių nuotekų nutekėjimo klausimas.
„Statybą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad didžiausias leidžiamas sklypo reljefo nuolydis - 12 proc., o tais atvejais, kai jis viršijamas, turi būti imamasi priemonių, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Tą galima padaryti tinkamai suformuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant) arba įrengiant atramines sieneles, terasas ir pan. Be to, pažymėtina, kad paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti tinkamai nuvedamos į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną, o kai jo nėra, į griovius ar kanalus. Sklypo paviršines nuotekas nuvesti į gretimus sklypus yra draudžiama“, - paaiškina M. Pakėnė.
Advokatės teigimu, jei jau taip nutiko, kad gretimo žemės sklypo savininkas nesilaikė visų reikalavimų ir kaimynas dėl to patyrė žalą, tokį įvykį reikia fiksuoti. Tą galima padaryti patiems darant fotofiksacijas ar renkant vaizdo medžiagą arba raštu kreiptis į pasirinktą antstolį, kad jis atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą.
„Kitas žingsnis - kreiptis į gretimo žemės sklypo savininką ir bandyti problemą spręsti geranoriškai. Nepavykus susitarti draugiškai, rekomenduojama pasitarti su teisininku ir kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo“, - rekomenduoja pašnekovė.
Tiesa, siekiant užkirsti kelią tokioms problemoms, M. Pakėnės teigimu, reikėtų būti atidiems, geranoriškiems ir sąžiningiems kaimynams.
„Jei gyventume idealiame pasaulyje, taip ir būtų. Svarbiausia, gyventojams - stebėti aplinką, šalia vykstančius statybos darbus, įspėti laiku apie galimus pažeidimus, o statytojams - laikytis teisės aktų reikalavimų, imtis visų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir kitų žemės sklypų savininkų teisių pažeidimo“, - pataria pašnekovė.
Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.
STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, - ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, o II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kaip teisingai įrengti kraštovaizdžio drenažą
Praktiniai Patarimai Ir Sprendimai
Ką daryti, jei susidūrėte su panašia situacija?
- Įvertinkite situaciją: Ar vandens nutekėjimas į kaimyninį sklypą yra vienkartinis įvykis po stiprios liūties, ar nuolatinė problema? Ar daroma žala kaimyno turtui?
- Pasikalbėkite su kaimynu: Pabandykite taikiai susitarti su kaimynu, paaiškinkite situaciją ir ieškokite bendro sprendimo. Galbūt galima kartu įrengti lietaus nuvedimo sistemą.
- Kreipkitės į specialistus: Jei susitarti nepavyksta, kreipkitės į specialistus, kurie galėtų įvertinti situaciją ir pasiūlyti tinkamus techninius sprendimus (pvz., įrengti drenažo sistemą, pakelti sklypo lygį).
- Kreipkitės į savivaldybę: Jei problema neišsprendžiama, kreipkitės į savivaldybę, kuri gali padėti tarpininkauti tarp šalių.
Atminkite, kad geriausias būdas išvengti konfliktų - rūpintis tinkamu lietaus vandens nuvedimu savo sklype ir gerbti kaimynų interesus.
Drenažo svarba
Jei jūsų sklypas yra žemesnėje vietoje, būtina pasirūpinti tinkamu drenažu. Tai gali būti giluminis drenažas (drenažiniai vamzdžiai giliai ir nuvesti juos į "Kažkur") arba paviršinis drenažas (šulinėlius su kiauradangčiais žemiausiose vietose, kur dabar balos, ir suvesti į "Kažkur").
Kur kreiptis?
Jei kyla nesutarimų su kaimynais dėl vandens nutekėjimo, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo rajono teritorinio planavimo ir statybos inspekcija.
VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo).
Taip pat galite kreiptis į savivaldybę arba teismą, jei nepavyksta susitarti su kaimynais taikiai.
Teisiniai aspektai
Paviršinių nuotekų nukreipimas į kaimyno sklypą gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Svarbu žinoti, kad žalos atlyginimas gali būti reikalaujamas, jei dėl netinkamo vandens tvarkymo padaroma žala kaimyno turtui.
Galimos Pasekmės Ir Atsakomybė
Svarbu suprasti, kad netinkamas lietaus vandens tvarkymas gali sukelti įvairių problemų, įskaitant:
- Kaimyninio sklypo užliejimą.
- Augalų ir daržovių puvimą.
- Pamato eroziją.
Prevencinės priemonės
- Stebėkite aplinką ir vykstančius statybos darbus.
- Laiku įspėkite apie galimus pažeidimus.
- Laikykitės teisės aktų reikalavimų.