Stiklių Dvaro Apartamentai: Prabanga ir Istorija Vilniaus Širdyje

Vilniaus senamiesčio širdyje, Dominikonų gatvėje 13-uoju numeriu pažymėtame name, įsikūręs išskirtinis apartamentų viešbutis - "Stiklių dvaras". Šis nuostabus pastatas, buvę Zavišų rūmai, yra ne tik istorijos, bet ir architektūros paminklas.

Pastatas stovi pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, netoli pagrindinių verslo centrų, bankų, Prezidentūros rūmų ir senojo Vilniaus universiteto. Šiame rūpestingai restauruotame XVI-XVII amžių pastate duris atvėrė apartamentų viešbutis, siūlantis dešimt skoningai įrengtų apartamentų, skirtų tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai.

"Stiklių dvaro" apartamentuose patogumas ir prabanga susijungia į neatskiriamą visumą, siūlydami ypatingą paslaugų paketą Jums ir Jūsų svečiams.

Istorija ir Architektūra

Šių rūmų statybos prasidėjo XVI amžiaus gale. Iki XVIII amžiaus pabaigoje darytos rekonstrukcijos, rūmai turėjo kelis šeimininkus ir du kartus nukentėjo nuo gaisrų. Pastatą sudaro keturi tarpusavyje sujungti sparnai.

Zavišų rūmai pastatyti XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje: tai ankstyvojo klasicizmo stiliaus pastatas su renesansiniais rūsiais, kuris po puikios restauracijos sėkmingai sulaukė šių dienų.

Pastato Plotas

Pagal paskutinius paskaičiavimus, pastato bendras plotas kartu su rūsiu sudarė 1450 m². Po rekonstrukcijos, įrengiant apartamentus, jo plotas žymiai padidėjo ir dabar siekia daugiau nei 2500 m².

Dominikonų Gatvė

Dominikonų gatvė - viena seniausių ir puošniausių sostinės gatvių, egzistavusi jau XIV amžiuje. Šioje gatvėje stūksojo ne tik bažnyčios, bet ir garsių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rūmai: čia gyveno Pacai, Gureckiai, Sapiegos, o 13-uoju numeriu pažymėtas pastatas priklausė Zavišų giminei.

Restoranas ir Kavinė

El. „Stiklių“ virtuvė jau kelias dešimtis metų garsėja aukščiausios klasės maistu, lietuviškos bei prancūziškos virtuvės šedevrais ir ypatinga atmosfera. Virtuvėje naudojami aukščiausios kokybės produktai, o dauguma daržovių, vaisių, uogų ir prieskonių užauginama nuosavame 2,5 hektarų ploto natūriniame ūkyje Dubingiuose.

Restoranas „Stikliai“ - jau keletą dešimtmečių, nuo pat 1987 m., yra užkariavęs svečių širdis ypatinga atmosfera ir gurmaniškais aukštos klasės patiekalais, kur dominuoja europietiškos, ypač Prancūzijos virtuvių patiekalai. Subtilų jų skonį užtikrinti padeda tai, kad virtuvės šefai naudoja tik geriausius produktus.

„Stiklių taverna“, kartu su turtingu gardžių patiekalų valgiaraščiu bei atnaujintu autentišku interjeru, kurį puošia iš šiaudų pinti sodai, molio skulptūrėlės, lininės staltiesės, yra būtent ta vieta, kuri mūsų šalį, kultūrą bei tradicijas vietiniams bei užsienio svečiams reprezentuoja aukščiausiu lygiu. Dviejų aukštų restorano unikaliame, restauruotame XVII a. rūsyje rengiami folklorinio ansamblio koncertai su žaidimais ir programa.

Miesto legenda tapusi kepyklėlė ir kavinė „Ponių laimė“, įsikūrusi už kelių žingsnių nuo viešbučio, iš tolo vilioja lankytojus maloniais saldumynų aromatais. Itin kokybiškų konditerijos gaminių karalystė, pavadinta pagal prancūzų rašytojo Emile Zola romaną „Moterų laimė“, laimės pojūtį suteikia ne tik damoms, bet ir visiems kitiems saldumynų mėgėjams: čia labai jauku išgerti puodelį kavos su mėgstamo torto gabalėliu, papietauti ar užsisakyti desertų savo šventei.

Apdovanojimai ir Pripažinimas

Skiriame ypatingą dėmesį Jums ir Jūsų poreikiams. Priklausantis senoviniuose dvaruose ir pilyse įsikūrusių prestižinių viešbučių tinklui „Relais et Châteaux“ ir įtrauktas į „Luxury Group“ sudarytą prabangiausių pasaulio viešbučių auksinį sąrašą „Gold List“, viešbutis atsiveria ir kaip gausybės istorijų, kurias svečiams pasakoja specialūs darbuotojai, enciklopedija.

Pastatų Istorijos

Pastatų istorijos neleidžia nurimti. Ne taip seniai renovuotas „Stiklių“ viešbutis įsikūręs senuose, barokiniais ir gotikiniais elementais puoštuose pastatuose, kadaise turėjusiuose skirtingus savininkus ir skirtingas paskirtis. Šio komplekso užimamoje teritorijoje XV-XVI a. buvo stiklo pūtėjų ir kitų amatininkų centras, pasufleravęs ir patį pavadinimą „Stikliai“.

Šiandien tapusio prabangiausiu ir bene prestižiškiausiu Lietuvos viešbučio įkūrėjai Romualdas Zakarevičius, Anna ir Aleksandras Ciupijai didžiuojasi - ši seniausia privati šalies bendrovė netrukus švęs trisdešimties metų jubiliejų. Per tą laiką „Stikliai“ gerokai pakeitė Vilniaus senamiestį: preciziškai restauruoti, išpuošti septynių tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimantys komplekso pastatai apleistą ir aptriušusį kvartalą pavertė išskirtine, prestižine vieta.

1987 m. buvo atidaryta mažytė, vos šešiolika vietų turėjusi „Stiklių“ kavinė. To meto spauda patvirtina, kad tai buvo pirmoji privati kavinė ne tik Lietuvoje, bet ir buvusioje Sovietų Sąjungoje. Ši kavinė išaugo į bendrovę, turinčią 45 kambarių ir 11 apartamentų liukso klasės viešbutį su restoranu, „Alude“, naktiniu klubu, cigarų baru, cukraine ir net butiku.

Archeologiniai Radiniai

„Stiklių“ pastatų istorijos ypač spalvingos, - patikina R. Zakarevičius, iki šiol gerai prisimenantis, kaip jau nuo pirmųjų kooperatinės kavinukės įrengimo žingsnių susidūrė su archeologais ir iškart papuolė į paminklosaugos akiratį. Violetinė senamiesčio zona reikalavo ypatingo dėmesio autentikai išlaikyti. Net fasadų spalvas reikėjo derinti su paminklosaugininkais.

Po skliautais - neįkainojamas lobynas. Vieta, šiandien tapusi elegantiškuoju „Stiklių“ viešbučiu, yra labai glaudžiai susijusi su žydais ir jų istorija: čia įspaudą paliko siaubingieji getai, nors prieš tai sostinės gyvenimui spalvingos gyvasties dovanojo žydų turgus, galerijoje veikę „kromeliai“ ir sandėliai - į kiemą pro dabar įstiklintas arkas įvažiuodavo arklių traukiami vežimai.

Iš viso dabartinėje teritorijoje buvo trylika žydų parduotuvėlių: į jas pirkėjai ir prekės patekdavo pro galerijas. „Mes bandėme tas parduotuvėles kiek įmanoma atstatyti, todėl iš gatvės pusės yra tiek durų. Taip pat paaiškėjo, kad originalios langų vietos yra visai kitur, langai turėjo langines. Atradome ir kitų nepakartojamų dalykų - viską maksimaliai atkūrėme etapais.

Paskui buvo surasti žemėmis užpilti senoviniai rūsiai, naudoti kaip sandėliai. Sovietmečiu jie buvo paversti vandens perpumpavimo stotimi - dabar čia įsikūrusi „Aludė“. Pradėjus juos atkasti, iš pradžių pasimatė glūdinčios XVII a. plytinės sienos, o dar giliau pasikasus - ir XVI a. klotos sienų plytos. Pasirodo, dar anksčiau čia būta ir miesto šiukšlyno, tad archeologai iš šios vietos išvežė maišus odos dirbinių, keramikos ir daugybę kitokio palikimo, pradedant nuo pagoniškų koklių ir baigiant caro ir lenkų laikų kokliais su dvigalviais ereliais.

„Aludės“ švieslangių plytų daugiasluoksniškumas akivaizdžiai įamžino istoriją, kiek pakilo miestas. Po atnaujinimo darbų antikvariniai lietuvišką kaimą menantys daiktai ir dekoracijos išliko, tačiau jie pateikti stilingai, šiuolaikiškai. Įėjimą į „Aludę“ rėminančias kolonas ir medines sijas atrado archeologai, o virš jų keramikės Jolantos Kvašytės darbas įamžino stiklo pūtėjus.

Skliautiniai rūsiai buvo atkasti ir dabartinės „Stiklių“ SPA zonos baseinų vietoje. Dėl jų bendraturčiams teko išgyventi tikrą iššūkį - rūsiais buvo leista naudotis tik visiškai atidengus ir atstačius jų skliautus. Savo istoriją turi ir krūva atkasinėjimo metu rastų didžiulių riedulių. Kaip dizaino sprendimas jie įkomponuoti į pirties zonos sienas ir grindis.

Kiti Pastatai

Kitų „Stiklių“ komplekso pastatų dalis buvo gyvenamoji (Gaono gatvės septintas ir penktas numeriai, Pirklio namas) arba priklausė dominikonų vienuolynui. Vietoj restorano vidinio lauko kiemelio buvo atviras kiemas, per karą išbombarduotas, vėliau ir autentiški balkonai nugriauti. Archeologai vidinio kiemo balkonus padėjo atstatyti pagal senąsias nuotraukas, tačiau kartu buvo nuspręsta sukurti uždarą kiemą su galerijomis balkonuose. Remiantis išlikusiais archyvais, pastatai buvo atstatyti pagal autentiškus brėžinius.

„Iš gyventojų mes pamažu po vieną butuką išpirkome. Neslėpsiu, pasiteisino posakis „už vieną du visada prašo“. Ir mokėjome, - juokiasi pašnekovas. - Kodėl taip darėme? Nes mano kompanionų Aleksandro ir Annos Ciupijų iniciatyva apsisprendėme čia unikalų viešbutuką įkurti, kuris trauktų ne tik lietuvių, bet ir žmonių iš viso pasaulio dėmesį.“

Freskos

Iš pradžių viešbutyje „Stikliai“ buvo vos 20 kambarių. „Didžiavomės viešbutyje išklotais baltais kilimais, kurie po savaitės tapo... juodi“, - juokiasi savininkas. Per tuos metus keitėsi patalpų paskirtys - tą diktavo didėjantys poreikiai arba architektūriniai sprendiniai, pavyzdžiui, naujai atrasti lubų skliautai ar freskos.

Štai Pirklio name rastos didžiulės, savo stiliumi nurodančios į XVIII a. sieninės freskos viešbučiui suteikė dar kitokią prasmę. Freskų autoriai - iki šiol nenustatyti italų dailininkai, tačiau jos buvo įtrauktos į Lietuvos istorinio paveldo sąrašą.

„Aptiko jas visiškai atsitiktinai statybininkai, nuskaldydami seną sienų tinką. Staiga po vieno stuktelėjimo iš po jo pasimatė žmogaus veidelis!“ - prisimena R. Zakarevičius. Paaiškėjo, kad tokiais sieninės tapybos darbais išdabintos bene visos Pirklio namo sienos. Ši tapyba pripažinta Lietuvoje esanti labai reta: ji vaizduoja antikinių laikų žirgus ir paukščius, vergus, deives, kolonas ir kiemelius.

„Jų nerestauravome, palikome tokias, kokias aptikome“, - sako pašnekovas. Įspūdingiausiomis freskomis galima pasigrožėti viešbučio antrajame aukšte, kuriame visi liukso kambariai ir apartamentai pavadinti Lietuvos kunigaikščių vardais. „Didžioji freska puikuojasi Gedimino apartamentuose, ten netgi specialiai palikome freską pažeidusio, vėliau įrengto ir vėl nugriauto kamino užtinkuotą vietą“, - vedžiodamas viešbučio labirintais pasakoja R. Zakarevičius.„Stiklius“ puošia ir garsių dabartinių menininkų freskos.

Dizainas ir Interjeras

Nuo pat pradžių „Stiklių“ interjerą kūrė prancūzų dizainerės Anne Toulouse (a. a.) ir Daniéle Brosselin, tačiau visi architektūriniai projektai derinami su architektu Audriumi Ambrasu. Ponas Romualdas neslepia, kad interjero reikalais daugiausia rūpinasi Aleksandras ir Anna Ciupijai. Jiems bet kokį savo sumanymą, siekiant išvengti kičo, tenka derinti su interjero autorėmis prancūzėmis.

Pagal galimybes „Stiklių“ savininkai stengiasi įsigyti unikalius meno kūrinius. Visi tapybos darbai, puošiantys įvairias viešbučio erdves, yra kolekciniai ir sukurti pagal autentiškus senuosius tapybos darbus - tai viešbučiui irgi suteikia unikalumo. Interjerą puošia ir skulptoriaus Vytauto Nalivaikos darbai: kieme stovi fontanai, „Katė, įkritusi į lėkštę“, registratūroje puikuojasi „Kaminkrėtys“, „Egoizmas“ ir kiti kūriniai. Akis traukia grafiko Antano Rimanto Šakalio darbai, vaizduojantys Lietuvos kunigaikščius ir pilis, garsiosios viešbučio stiklo durų varinės rankenos „Stiklo pūtėjai“ ir kiti vienetiniai darbai.

Židiniai - irgi neatskiriama viešbučio dalis, pabrėžianti jaukų buvimą. Pagrindiniame pastate su žiemos sodu yra trys židiniai, kitame pastate - du. Unikalios konstrukcijos iki šiol mena senuosius laikus.

Unikalumas ir Autentiškumas

Unikalu tai, kad nors daug kas „Stikliuose“ atnaujinta, viskas atrodo senoviškai, dvelkia autentika ir alsuoja nestandartinio viešbučio atmosfera. Tačiau konstrukcijos, kurias „Stiklių“ savininkai „paveldėjo“, liko nekeistos. Plytelės kieme taip pat išsaugotos nuo lenkų laikų.

„Tam tikru metu „Stikliai“ buvo parodomieji visam užsieniui, nes tai, pirma, lietuviškas kapitalas, antra, viešbutis, kuris pastatytas pačioje Lietuvos širdyje“, - su pasididžiavimu sako ponas Romualdas.

Žiemos Sodas

Kalbantis žiemos sode, kurio metaliniai su tapybos elementais baldai taip pat specialiai buvo užsakyti Prancūzijoje, akis traukia kieme tarsi natūraliai auganti gausi žaluma - sieniniai vijokliai ir kiti augalai. Net žiemą pasijunti tarsi lauke. Čia šiltojo sezono augalus netrukus pakeis eglių „miškelis“.

Štai keletas faktų apie "Stiklių" viešbutį:

„Stikliuose“ yra vienintelis dalykas, kuriuo aš egoistiškai rūpinuosi pats: tai žiemos sodo augalai“, - prisipažįsta R. Zakarevičius. Jis turi vienintelę didžiulę svajonę, kad viešbutis nepasentų. O tam reikia sekti madą, susidėvėjimo cikliškumą.

„Kartu būtina keistis ir patiems!“ - geriausią sėkmės kodą atskleidžia R. Zakarevičius, pripažįstantis, kad jų trijulės svajonė jiems kainavo labai brangiai, todėl prireikė ne tik pinigų, bet ir laiko jiems uždirbti: „Ką uždirbdavome, tą iškart investuodavome. Štai tokia buvo mūsų kooperatyvo veiklos pradžia, atnešusi sėkmę.“

tags: #stikliu #dvaro #apartamentai