Šalia Lukiškių aikštės esanti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio bei jau daugiau kaip du dešimtmečiai apleistos buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorija yra ypatinga. Čia susikerta ir Naujamiestis, kuris buvo formuojamas perimetriniu principu, ir senesnė urbanistinė struktūra su barokiniu vienuolyno kompleksu.
Statybos Leidimas ir Planai
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino techninį projektą ir išdavė leidimą rekonstruoti buvusios ligoninės pastatus. Planuojama, kad ilgą laiką apleistos buvusios teritorijos tvarkymo darbai bus baigti 2022-aisiais, o investicijos į šį projektą sieks 45 mln.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patvirtino, kad „Infostatybos“ duomenimis 2021 m. kovo mėnesį Vilniaus savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuris galioja iki dabar.
Pagal šį dokumentą leidžiama statyti viešbučių paskirties pastatą, kurio paskirtis - administracinė. Statybos inspekcija neturi duomenų, kad darbai vykdomi ne pagal projektą. Dėl visų kitų projektinių sprendinių ir numatomo pastatų naudojimo būdų turėtų pasisakyti Statytojas (vystytojas) arba Savivaldybės administracija.
UAB „Orkela“, įsigijusi sklypą, esantį Vasario 16-osios g.,1, buvo pateikusi UAB „Archinova“ parengtą projektą. Tačiau ši architektūrinė vizija ir specialistų, ir visuomenės buvo sukritikuota.
Architektūrinis Konkursas ir Naujas Projektas
Atmetus šį projektą, 2019 metų balandžio 4 d. KPD Vilniaus skyrius parengė Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso individualaus apsaugos reglamento nuostatomis.
2019 metais buvo organizuotas atviras tarptautinis architektūros konkursas dėl licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru šiame sklype projektavimo. Rengiant konkurso sąlygas buvo vadovaujamasi KPD Vilniaus skyriaus parengtomis Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso individualaus apsaugos reglamento nuostatomis.
Konkurso dalyvių buvo prašoma suprojektuoti kompleksą, derantį prie esamos jautrios urbanistinės aplinkos, sukuriant jungtis su esama visuomeninių erdvių sistema ir užtikrinant jų ryšį su esamais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, išsaugant miestui ir visuomenei svarbius vizualinius-erdvinius rakursus, didelį dėmesį skiriant nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių autentiškumo raiškai bei esamo istorinio užstatymo aktualizavimui, taip pat sukurti patrauklias viešąsias erdves.
2019 metų spalio 11 d. tarptautinė įvairių sričių profesionalų komisija išrinko šio tarptautinio konkurso nugalėtoją - architektų biuro „DO Architects“ pasiūlytą licėjaus ir viešbučio komplekso projektą.
„DO Architects“ pasiūlė idėją, kaip baigti suformuoti greta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno esančias erdves. Nauji viešbučio pastatai atkartos Juozo Tumo-Vaižganto gatvės ir vienuolyno pastato ašis. Licėjaus pastatai santūriai įsiterps tarp istorinių pastatų, išryškindami jų amžių skirtumų grožį.
2020 metų balandžio 17 d. vyko viešas susirinkimas šios vietos projektavimo ir rekonstravimo. Dėl paskelbtos karantino padėties su projektiniais pasiūlymais buvo galima susipažinti nuotoliniu būdu. Projektų viešinimas vyko per tiesioginę viešojo susirinkimo transliaciją, pastabas buvo galima teikti susirinkimo metu arba iki susirinkimo el.paštu.
Į nuotolinį susirinkimą prisijungė apie 130 dalyvių, nuotolinio viešinimo metu buvo gauta 18 klausimų-pasiūlymų iš trijų paklausėjų. Iki viešinimo gauti 27 klausimai-pasiūlymai iš 7 paklausėjų. Daugiau nei į pusę pasiūlymų buvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies.
„Projekto vystytojams nupirkus apleistą ligoninės teritoriją ir pateikus savo „maksimalias“ projektines vizijas, kaip ši vieta atrodys, pirmasis projektas sukėlė kultūros paveldo specialistų ir visuomenės nepasitenkinimą. Nuo 2019 metų pradžios diskusijos iš teismų persikėlė į Kultūros paveldo departamentą (KPD). Įvyko gal septyni susitikimai, kuriuose abi pusės be išankstinio nusistatymo, argumentų kalba nagrinėjo teisiškai galimus sprendimus, ieškojo kompromiso tarp verslo ir viešojo intereso.
Mano nuomone, iš 12 projektinių pasiūlymų pasirinktas pats nuosaikiausias: kaip ir buvo rekomenduota, išlaikytas vidinis kiemas, neužstatyta erdvė tarp pastatų, kad nuo apžvalgos taškų matytųsi vienuolynas, išlaikyti panoraminiai taškai nuo Gynėjų gatvės. Mano nuomone, projektas tikrai sėkmingas. Dar didesnė sėkmė - atsiradęs abipusis supratimas ir pasitikėjimas tarp prieš tai konfliktavusių pusių.
Džiugina ir vystytojų supratimas, kad tokiose paveldosaugos požiūriu jautriose vietose sprendimai negali būti orientuoti tik į ploto ar tūrio vienetus. Projekto vystytojai šiuo projektu, palyginti su buvusiu, turės įgyvendinti sunkiau ir brangiau kainuojančius sprendinius, taip pat jie sutiko pastatų plotą sumažinti kokiais 6-8 tūkstančiais kvadratinių metrų. Žinant, kokia kvadratinio metro kaina, verslui tai yra daug.
Dar norėčiau pabrėžti, kad KPD, stovintis viešojo kultūros paveldo intereso pusėje, prižiūrintis, kad paveldas būtų išsaugotas ir pritaikytas viešajam interesui, džiaugėsi šių nelengvų diskusijų metu gimusiu projektu.
Girdėjome ir nuomonių, kad apleista ligoninės teritorija galėtų būti paversta muziejumi, sutvarkytu skveru visuomenei ir t.t. Jei valstybė būtų turtinga, būtų ir kitų kelių, galėtų šią teritoriją vėl išpirkti ir sutvarkyti. Tačiau taip nėra, priešingai, valstybė stengiasi kuo daugiau ir kuo brangiau parduoti nenaudojamus statinius.
Svarbu, kad nebūtų kuriama iliuzija nusipirkus planuoti ką tik nori ignoruojant ir planavimo dokumentus ir paveldosaugos interesus. Minimu atveju, džiugina ir tai, kad visgi viešasis interesas išlaikytas: senuose ligoninės pastatuose įsikurs licėjus, reikia tikėtis, kad tokioje aplinkoje besimokantys moksleiviai išsiugdys sveiką požiūrį į paveldą. Viešbutis atsiras nugriautų, sovietmečiu statytų ligoninės pastatų vietoje. Jo langai žvelgs į barokinį kompleksą, tad miesto svečiams bus eksponuojamas mūsų paveldas. Tai irgi didelė pridėtinė vertė.
„Skelbti architektūrinį konkursą dėl šios vietos - pasiteisinęs, sėkmingas sprendimas. Jis atvedė prie ženkliai geresnio rezultato. Konkurso keliu galima išspręsti problemas dėl pačių sudėtingiausių miesto vietų. Šiam projektiniam pasiūlymui mes pritariame ir tikimės, kad tai bus vienas geresnių projektų, įvykusių per pastaruosius penkerius metus.
Projekto autoriams pavyko rasti kontekstualų sprendimą, kuris išsaugo vienuolyno ir bažnyčios vertingąsias savybes, jo dominavimą miestovaizdyje, o iš kitos pusės - sudaro sąlygas aplink objektą susiformuoti gyvybingoms, veikiančioms miesto erdvėms. Atgytų Vašingtono aikštė, šalia esančios gatvės. Mano nuomone, tarp barokinės bažnyčios, vienuolyno ir naujo pastato čia rasta teisinga proporcijų, santykių dermė.
Pagal naują architektūrinį projektą keturi šiuo metu apleisti buvusios ligoninės pastatai bus rekonstruoti į ugdymo veiklai skirtas erdves. Šalia bus statomas naujas 4 žvaigždučių „Clarion“ viešbutis su konferencijų centru. Bažnyčios erdvės išliks saugomos ir neliečiamos, o vienuolynui bus sukuriama individuali prieiga su privažiavimu iš Lukiškių gatvės.
Siekiant sutvarkyti ir visuomenei atverti valstybės saugomą, tačiau ilgą laiką apleistą teritoriją, per centrinę komplekso dalį suprojektuotas viešas pėsčiųjų takas, bus atvertas jaukus istorinis kiemas (sodas su suoliukais, kur bus galima klausytis bažnyčios karilionų koncertų). Ketvirtadalis viso komplekso sklypo ir aplinkos ploto bus apsodinta želdynais ir augalais. Pirmajame naujai pastatyto viešbučio aukšte galės kurtis krautuvėlės, knygynai, kavinės.
Anot istorikų, šis barokinis bažnyčios kompleksas jau nuo XVIII a. pradžios buvo pagrindinis Lukiškių priemiesčio traukos centras. Čia jau tada vyravo viešos funkcijos: veikė pirmoji Vilniaus pasaulietinė ligoninė, šalia bažnyčios buvo sodas, mokykla, vaistinė, ledainė, o visą kvartalą daugiau nei 300 metų juosė tvora su daugybe įėjimų.
Paveldosauginiai Reikalavimai
Projektuotojams buvo surašyta daug paveldosauginių reikalavimų, į kuriuos jie atsižvelgė. Pirmiausia reikia pažymėti, kad pietinės Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ansamblio statinių komplekso statusas - nacionalinio lygmens valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Šiaurinė komplekso dalis taip pat įrašyta į Kultūros vertybių registrą, jos statusas - regioninis. Šią komplekso dalį sudaro keturi Šv.
Šioje jautrioje urbanistinėje teritorijoje paveldosauginiai reikalavimai draudžia pažeisti Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, domininkonų vienuolyno ansamblio ir ŠV. Šiaurinėje komplekso dalyje galimi tvarkybos darbai: taikomieji tyrimai, avarinės grėsmės pašalinimas, konservavimo darbai, restauravimo darbai, remonto darbai.
Vienas iš reikalavimų - kiemo pastatai turi būti išdėstyti taip, kad daugiau kaip pusę (60 proc.) esamo kiemo liktų neužstatytas antžeminiais pastatais. Vizualinės apsaugos zonoje taip pat negalima pažeisti Vilniaus miesto istorinės dalies (Naujamiesčio) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nustatytos vertingosios savybės - silueto iš šiaurės, nuo Neries upės dešiniojo kranto bei vertikalių akcentų - Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Mokslininkų namo kampinio bokšto su belvederiu.
Taip pat reikalaujama nepažeisti J. Savickio g. perspektyvos vakarų-rytų kryptimi nuo sankryžos su Kražių gatve į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, Aukų g. perspektyvos pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi nuo sankryžos su Pamėnkalnio gatve į Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią. Taip pat A. Goštauto g. perspektyvos nuo sankryžos su A. Maksimalus pastatų aukštis neturi viršyti į kompleksą įeinančio vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso vienuolyno namo kraigo aukščio.
Pagal paveldosauginius reikalavimus, šioje teritorijoje buvusių XVI-XVII amžiaus kapinių vieta neužstatoma, šioje vietoje įrengiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo korpuso kiemelis.
Visuomenėje kilus klausimams, kur atsidūrė palaikai iš senųjų kapinių, KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė paaiškino: „Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos priskiriami archeologiniams radiniams.
Vadovaujantis Archeologinio paveldo objekte tyrimų metu rastų radinių perdavimo muziejams taisyklėmis, archeologinių tyrimų metu aptikta antropologinė medžiaga (palaidojimų palaikai) perduota specializuotai saugyklai - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai, kiti radiniai - muziejams. Tuo tarpu, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento nuostatomis, neiškelti, o užfiksavus vėl užkasti rekomenduojama tik XVIII-XXI a.
Lukiškių Aikštės Sutvarkymo Darbai 2016 Metais
2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos architektų sąjungoje visuomenei pristatyta, kaip atrodys rekonstruota Lukiškių aikštė. Atnaujinta aikštė žada tapti ir reprezentatyvi, ir jauki miestiečių susibūrimų vieta, kurioje bus daug žaliųjų erdvių ir vietos iškilmingoms Lietuvos šventėms, minėjimams.
Architektai G. Čaikauskas, L. Naujokaitis pristatė naują Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją. Aikštė taps daugiafunkce Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve, kurioje atsispindės ir nuolatinė lietuvių kova už laisvę, ir šiuolaikinė demokratija, vienybė.
Iš pristatyto projekto matyti, jog atnaujintoje Lukiškių aikštėje vietos atsiras kiekvienam, ir kiekvienas čia ras save - ar atėjęs susikaupti, pagerbti, ar tiesiog pasivaikščioti ir pailsėti. Lukiškių aikštės erdvė išliks žaliojo charakterio, tačiau joje bus aiškiai išreikštos funkcinės zonos. Aikštė pavirs savotišku gyvybės medžio simboliu.
Pristatytoje aikštės koncepcijoje brėžiama įtampos meninė linija - riba tarp okupacijų ir laisvės. Pasak architektų, aikštės sprendiniai turi tapti tam tikru monumentu, kelių istorinių sluoksnių sankloda ir svarbu išsaugoti žaliąjį aikštės charakterį. Lukiškių aikštė tampa žaliųjų miesto jungčių nuo Taurakalnio iki Neries dalimi.
Lukiškių aikštei sutvarkyti valstybė skirs 2 mln. eurų: 1,5 mln. šiemet, 0,5 mln. eurų kitąmet. Lukiškių aikštės sutvarkymas yra numatytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.
Diskusijos Dėl Paminklo
Lukiškių aikštės komunalinio sutvarkymo procese aktyviai dalyvavo Vyčio paramos fondas, kuris 2016 m. pradėta net įtarinėti, jog viskas parašyta taip, kad galėtų laimėti konkretus autorius, kuris gal jau turi sukūręs paminklo projektą. LDS įtarimai pasitvirtino, kai 2016-2017 metais viešai buvo pristatytas menininko G.
Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projektas
Nepaisant LDS prieštaravimų, varžytuvės įvyko. Šiose varžytuvėse aikštės dangų plano („kreivų takų”) autoriai, anonimiškai pristatę menininko G. Geriausia buvo pripažinta realistinė skulptūra „Laisvės karys“, kurią konkursui kaip savo darbą pateikė skulptorius A. Sakalauskas (nors pasirodė, kad tai ukrainiečių O. Sydoruk ir B.
Abiem atvejais „kreivų takų” architektai nieko nelaimėjo. Nuo tos akimirkos jie pradėjo visus ir viską skųsti teismams. LR Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras po kelis mėnesius trukusių kūrybinių užsiėmimų 2017 m. lapkričio mėn. paskelbė, jog jas laimėjo A.
Bet tik 2018 m. balandžio 19 d. galutinai tapo aišku, kad LR Kultūros ministerijos organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse laimėjo A. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio mėn. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą.
Ieškovai, kurie buvo parengę Lukiškių aukštės sutvarkymo idėją ir koncepciją, pasiūlydami Lukiškių aikštėje pastatyti Lietuvos valstybingumo simbolį Vytį, prašė pripažinti neteisėtu atsakovų (LR kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl kūrybinių dirbtuvių pirmos vietos laimėtojo paskelbimo, kuriuo laimėtoja buvo pripažintas A.
Paprasčiau pasakius, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad A. Labašausko „Laisvės kalvos“ sumanymas pagrįstai pripažintas pirmos vietos laimėtoju Lukiškių aikštės sutvarkymo sumanymų varžytuvėse.
Pagrindiniai Veikiantys Asmenys ir Argumentai
Norint suprasti, kas vyksta iš tikrųjų, reikia atidžiai pažvelgti į pagrindinius veikiančius asmenis ir jų argumentus. Visų pirma reikia aiškiai pasakyti, kad buvo labai neskaidri pati pradžia. Juridinių manipuliacijų ir sofistinių dangų kainos skaičiavimų pagalba buvo įrodyta, kad oficialaus konkurso laimėtojo R.
Argumentas - per daug akmens, todėl, atseit, reikia mažinti “kietos” dangos kiekį aikštėje. Būtent šiuo dalyku aktyviai pradėjo reikštis G. Tam nėra jokio pagrindo. Varžytuvių skulptūra „Vytis” buvo įgyvendinta, bet jau kaip „Laisvės karys“. Ar valstybės herbas, t.y. Vytis gali būti erdviškas ir kokie turėtų būti taikomi heraldiniai standartai.
Teisus heraldikos žinovas A. Visų pirma būtina galutinai atsakyti į klausimą: kam priklauso Lukiškių aikštė? Antra, turi būti aiškiai atsakyta į klausimą: kas formuluoja socialinį užsakymą ir koks jis turi būti? Kas užduoda pagrindinę temą: politinė bendruomenė ar privatus sumanymas?
Pagrindinė valstybės aikštė yra tautos brandumo indikatorius, todėl socialinį užsakymą turi formuluoti valstybinės institucijos. Ar tai įmanoma? Trečia, padėtis, kai keliamas klausimas dėl valstybinio rango paminklo reikalingumo apskritai, yra tikrai nenormali, todėl reikia labai aiškiai atsakyti į klausimą: kam statomas paminklas - Laisvės kovotojams ar hieraldiniam ženklui (herbui)?
Akivaizdūs propagandinio karo požymiai. Todėl pagrindinis klausimas išlieka - kam statomas paminklas? Nėra ir atvirai prieštaraujančių prieš paminklą ar monumentą, skirtą kovotojams už Laisvę ir Nepriklausomybę, bet vis dėlto galima teigti, kad yra žmonių, kurie nenori paminklo.
Kritika ir Problemos
1. Sumenkinamas Lukiškių aikštės statusas, t.y. teigiama, kad tai yra ne valstybinio rango aikštė, bet Vilniaus miesto savivaldybės bendro naudojimo vieša erdvė.
2. Iškraipomas sampratos „urbanistinės erdvės” turinys. Paprasčiau pasakius, fizinės erdvės formavimo meninis uždavinys virsta ūkiniu komunaliniu uždaviniu. Tai reiškia, kad aikštė pradedama tvarkyti skvero principais (pievos, gėlytės, želdiniai, suoliukai, fontanas ir t.t.).
3. Pakeičiama paminklo paskirtis ir pobūdis.
4. Atsisakoma pagrindinių aikščių erdvinio formavimo kompozicinių principų: ašis, simetrija, kompozicinis centras. Klasikiniams fundamentiniams kompoziciniams principams (simetrijos ašis ir pan.) suteikiamas ideologinis turinys, t.y. Būtent dėl to buvo atsisakyta skulptoriaus R. Midvikio ir architekto A.
5. Atsisakoma paminklų statymo kultūrinio papročio ir monumentalios skulptūros žanro. Dominuoja naratyvas - absoliuti kūrybinė laisvė ir menininko saviraiška. Svarbu procesas, menininko ambicijos ir ketinimai, o ne galutinis rezultatas.
6. Nerekomenduojama naudoti visuotinai priimtus ir vienodai suprantamus simbolius - angelą, kryžių, Vytį, Rūpintojėlį, Madoną ir t.t.
7. Reikalaujama neįvykdomo maksimumo, t. y. norima visą Lietuvos istoriją papasakoti per vieną paminklą.
8. Iki absurdo sureikšminamas visuomenės dalyvavimas, netgi reikalaujant surengti referendumą dėl paminklo.
Strateginiai Klausimai ir Tolesni Veiksmai
Strateginis klausimas - ką daryti toliau? Iš tikrųjų viskas yra paprasta. Analizė parodė, kad paminklo priešininkams argumentus suteikė dailės kritikai, menotyrininkai ir menininkai, kurie nesuprato, kad vyksta ideologinė kova, o ne meninė diskusija.
Antra, reikia pripažinti, kad varžytuvių sąlygos dažnai būdavo nekokybiškos. Trečia, vertinimo komisijos sudėtis formuojama neaiškiais principais. Pvz., nesuprantama kaip varžytuvinių projektų vertinimo komisijoje 2007 metais atsirado ekstremistinės prorusiškos organizacijos “Frontas” lyderis A. Tas pats pasakytina ir apie konkursinių projektų recenzentus ir išorinius ekspertus.
Naujas paminklo statymo komitetas turi veikti pagal LRS patvirtintus įstatus, turėti tinkamą finansavimą. Be to, turi būti atsakytą į klausimą - kaip vertinti dabartinį Lukiškių aikštės dangų komunalinį sutvarkymą, jeigu oficialaus architektūrinio-urbanistinio konkurso laimėtojo projekte (kalbama apie R.
Sekantys veiksmai turėtų būti tokie. Visų pirma reikia atsakyti į strateginį klausimą - Kaip vertinti realizuotą aikštės komunalinio sutvarkymo projektą? Ar tai kokybiška ilgalaikė meninė-erdvinė KONCEPCIJA ar tik LAIKINAS SUTVARKYMAS?
Antra, reikia aiškiai pasakyti, kad konkretaus nurodyto taško, kurį nurodė dangų plano autoriai iš esmės nėra ir negali būti, nes visų instancijų teismai pripažino, kad kūrybinius užsiėmimus dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjo menininko A. Todėl dangų plano autoriai negali kalbėti apie konkrečią paminklo vietą.
Paminklo turinį iš esmės sukonstravo visuomeniniai aktyvistai, bet ne valstybė. Vyčio skulptūra ir Laisvės kovotojų memorialas? Ar Vyčio skulptūrai galioja hieraldiniai standartai? O gal tai kūrėjo saviraiškos reikalas? Visus šiuos bruožus reikia įvertinti, bet svarbu išskirti pirmenybes.
Šią problemą bandė spręsti LGGRTC, kurio užsakymu 2022 metais buvo vykdomas mokslo darbas „Istorinės atminties politika Vilniaus m. erdvinėje struktūroje. Darbo išvadose patariama atsižvelgti į esamus urbanistinius branduolius (Lukiškių kalėjimas, LRS pastatų kompleksas, M. Mažvydo biblioteka, buvę KGB rūnmai, Aukų g.
Tai padėtų sukurti sisteminį kompozicinį algoritmą. Tai reiškia, kad vyrauja funkcionieriai, o ne vizionieriai. Todėl reikia iš esmės keisti visą Lukiškių aikštės formavimo proceso valdymo mechanizmą. Tam reikia sukurti specialų komitetą aikštės formavimo ir paminklo statymo/priežiūros klausimams.
Rekomendacijos
- Atlikti viso proceso analizę. Reikia išsiaiškinti kaip buvo formuluojamas pagrindinis tikslas, kaip apibrėžiamas galutinis rezultatas. Koks buvo varžytuvių pobūdis ir užduotis/programa? Kas vertino, kokie buvo žinovai ir recenzentai?
- Aiškiai pasakyti, kad architektai, sukūrę neaiškią takų sistemą ir sukūrę teisinį chaosą, neturi jokios moralinės teisės kišti nagų prie aikštės vien dėl to, kad nėra laimėję jokių varžytuvių.
- Grąžinti tradicinę urbanistinės erdvės sampratą.
- Ašinės kompozicijos principo pagrindimas arba paneigimas. Peržiūrėti aikštės erdvinę koncepciją iš naujo.
Bet pirmiausia reikalingas socialinis politinis konsensusas. Kam statomas paminklas?
Koks Lukiškių aikštės erdvinio formavimo koncepcijos įgyvendinimo mechanizmas? Sukurti Lukiškių aikštės formavimo priežiūros ir paminklo statymo komitetą (žinovai, recenzentai ir t. [1] Istorinės atminties politika Vilniaus m. erdvinėje struktūroje. Galimybių studijos urbanistinės dalies koncepcijos metmenys. Mokslo darbas 2022 m.