Statybos Leidimai Švedijoje: Procesai, Trukmė ir Perspektyvos

Švedija, viena iš socialiai atsakingiausių šalių pasaulyje, ypatingą reikšmę teikia lygybei ir žmogaus teisėms. Versle tai pasireiškia nenorėjimu išsiskirti ir neskirstymu rangais bendraujant. Švedai vieni į kitus kreipiasi vardais - nesvarbu, ar esi mokytojas, ar mokinys; darbdavys ar darbuotojas. Apranga taip pat neturėtų jūsų labai išskirti iš kitų - venkite prabangių aksesuarų, nes net aukščiausių pozicijų vadovai Švedijoje rengiasi panašiai kaip ir vidutinis darbuotojas. Švedai naudoja sąvoką „lagom“, kuri išverčiama „tiek, kiek reikia“, „pakankamai“. Ji pasireiškia ir Švedijos versle.

Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai nemėgsta švaistyti laiko nereikalingoms kalboms - reikia iškart kalbėti rūpimais klausimais be išvedžiojimų, eiti prie tikslo, geriau patylėti neturint pridėti nieko prasmingo aptariamomis temomis. Apie darbus galima pasakyti tą patį - svarbiausia atlikti pagrindinius darbus, jiems skirti pakankamai laiko, o visas pašalines, ne tokias svarbias veiklas ignoruoti. Užmezgant pažintis reikėtų naudoti švelnų, taktišką priėjimą, nes Švedijoje galios, hierarchinių ryšių demonstravimas nėra priimtinas. Vertinamas sugebėjimas planuoti ir laikytis procedūrų.

Jeigu išmoksite kelis švediškus žodžius, pavyzdžiui, „hej“ [labas] arba „hej då“ [viso gero], tai bus palaikyta gero tono ženklu. Niekada nepertraukinėkite kalbančiojo, nes švedai yra geri klausytojai ir iš jūsų tikimasi tokiu būti. Jie ypatingai vertina asmeninę erdvę, tad nerekomenduojama liestis, išskyrus rankos paspaudimą (jis atliekamas tiek su vyrais, tiek su moterimis). Patariama bendraujant palaikyti akių kontaktą, nelaikyti savo rankų kišenėse. Švedai beveik nenaudoja kūno kalbos, gestų, nemėgsta kalbėti apie savo privatų gyvenimą, vengia reikšti emocijas, todėl kartais gali sudaryti klaidingą griežtumo įspūdį.

Statybos Leidimų Išdavimo Trukmė

Skandinavijos šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija, statybos leidimo gavimas trunka net trejus metus. Žvelgiant į tokias išsivysčiusias šalis kaip Šveicarija, Suomija ar Belgija, matyti, kad reitinge šios šalys nepatenka net į 30-tuką.

Nekilnojamojo turto vystytojams svarbu kuo paprastesnis ir sklandesnis procesas gaunant statybų leidimus, taip sutrumpinant patį statinio projektavimo terminą iki minimumo. Tai yra suprantamas noras, tačiau įstatymas turi atsižvelgti į visas suinteresuotas puses. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatomos visuomenės informavimo priemonės turi būti išsamiai įvardintos, jog būtų aiškiai matyti, kad visuomenės informavimas ir dalyvavimas bus efektyvus. Taip pat būtina užtikrinti galimybes gyventojams laiku gauti informaciją, teikti pasiūlymus bei dalyvauti diskusijose. Dėl to kyla abejonių, ar Statybos įstatymo pakeitimai yra suderinami su Orhuso konvencijos reikalavimais.

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, statybų leidimų procesai Lietuvoje ilgėja, o Lenkijoje leidimus dažnai galima gauti per kelis mėnesius. Tai svarbus argumentas investuotojams, siekiantiems greitesnės grąžos.

Advokatų kontoros TRINITI JUREX asocijuota partnerė, advokatė Olga Siomina pastebėjo, kad investicinių sandorių sudarymo mechanizmas Lietuvoje ir Lenkijoje turi nemažai panašumų. Investuotojai dėl tam tikrų mokestinių niuansų ir rizikų valdymo taip pat renkasi tarp vadinamųjų „asset deal“ (turto įsigijimo) ir „share deal“ (akcijų įsigijimo) sandorių modelių.

K. Plochockio teigimu, investuotojai turi įvertinti ir pasirengimo statyboms etapą, nes net ir turint tvarkingą sklypą, nuo žemės įsigijimo iki realios statybų pradžios gali praeiti apie dvejus metus, taip pat reikia atkreipti dėmesį į ilgą privalomų surinkti dokumentų, leidimų sąrašą.

Medinės Statybos Perspektyvos

Švedijos Šelefteo (Skellefteå) mieste pastatytas pirmasis pasaulyje 20 aukštų 75 metrų aukščio medinis dangoraižis gal būt bus viena pirmųjų medinės statybos renesanso kregždžių. Didelį dėmesį aplinkosaugai skiriančiame Šelefteo mieste 2021 metų rudenį duris atvėręs medinis dangoraižis iš tikro tėra logiška čia populiarios medinės statybos tąsa.

„Skandinavai labai energingai siekia tvarumo visose srityse, taip pat ir statyboje. Medis šiuo atveju yra labai paranki medžiaga, nes tai vietinė medžiaga, kurios nereikia gabenti iš toli. Taip pat mediena savyje kaupia CO2, kuri pūvant arba degant medžiui išlaisvinama, o statybų atveju ji ilgam išlieka užrakinta“, - pasakoja V.Šelefteo dangoraižio statybai sunaudota 12 tūkst. kub. metrų medienos, kuri yra sukaupusi apie 9 tūkst.

Vis dėlto Lietuvoje į medieną, kaip sudėtingų konstrukcijų pagrindą, vis dar žiūrima atsargiai dėl tebevyraujančių stereotipų. Beveik visi didieji miestų gaisrai nušlavę juos nuo žemės paviršiaus įvyko dėl gausiai statybose naudotos medienos.

„Lietuvoje didesniuose sudėtingų konstrukcijų pastatuose praktiškai negalima naudoti medienos dėl priešgaisrinių reikalavimų, nes negalima įvertinti technologinių medienos modifikacijų. Bet šiuo metu yra ne tik antipirenai gebantys padaryti medį atsparų ugniai, bet ir technologijos, kurios didina jo paties atsparumą. Medis, nors ir degus, tačiau jei konstrukcija yra pakankamai masyvi, net be jokių padengimų ir technologijų, ji gali atlaikyti net poros valandų gaisrą“, - teigia V.Mediena turi įdomią savybę - kuo didesnis medinės konstrukcijos skerspjūvis, tuo sunkiau jis užsidega, o kai paviršiuje susidaro degančios anglys, jis dega dar sunkiau. Todėl masyvios sijos ir rąstai ilgą laiką išlaiko savo laikomąją galią gaisro metu.

Taip pat gaminami kompoziciniai medienos gaminiai, kurie dėl panaudojamų medžiagų tampa itin atsparūs ugnies poveikiui ir išlaiko reikiamas savybes ilgą laiką net veikiami tiesioginės ugnies.

„Palyginimui nepadengtos metalinės konstrukcijos yra gerokai mažiau atsparios gaisrui, nei tokios konstrukcijos padengtos medžiu, nes medis tarnauja kaip temperatūros varža neleidžianti iškraipyti metalinių laikančių elementų. Todėl gaisro atveju medinės konstrukcijos gali būti atsparesnės už dalį tradicinių statybos medžiagų“, - tvirtina V.Ilgą laiką medienos buvo vengiama ir dėl jos mažo tvirtumo.

„Tačiau dabar statybose naudojama ne įprasti medienos tašai ar sijos, bet įvairūs klijuotos medienos gaminiai. Kryžminiais sluoksniais klijuotos medienos detalės gali būti tvirtesnės už plieną ir betoną, bet lengvesnės, kas suteikia medienai konstrukcinio pranašumo. Nors medis laikomas mažiau atspariu drėgmei, labiau pasiduodančiu pelėsiams, naudojant šiuolaikinius impregnantus tai taip pat tėra mitas.

„Medis netraukia drėgmės, todėl pelyti labiau linkusios tinkuotos mūro sienos. Pats medis pelyti gali nebent dėl padarytų konstrukcinių klaidų, tačiau šiuolaikiniai impregnantai jam to daryti neleidžia, o deginta mediena apskritai atspari daugeliui išorinių veiksnių“, - sako V.Lietuvoje renkantis medžiagas namui dažnai laimi įvairaus tipo blokeliai, esą dėl ilgaamžiškumo. Vienas seniausių pasaulio medinių pastatų - Japonijos 5 aukštų Horudžio budistų šventykla Ikarugoje. Šventykla pastatyta apie 600 mūsų eros metais.

„Pasaulyje vis daugiau šalių naikina anksčiau priimtus draudimus naudoti medieną statyboje, nes medienos apdirbimo technologijos, kompozicinės medienos medžiagos, leidžia ją panaudoti vis plačiau. Neabejoju, jog netrukus ir Lietuvoje sulauksime atitinkamų įstatymų pokyčių ir išvysime pirmuosius daugiaaukščius, sudėtingų konstrukcijų pastatus iš medžio, kurie bus ne tik tvirti, ilgaamžiai, bet ir draugiški aplinkai“, - sako V.

„Flexrock Sverige Ab” yra tarptautinė kompanija, kuri užsiima tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninių, tiek pramoninių pastatų statybos darbais šiaurės šalių rinkoje. Anksčiau turėjau patirties projektuojant modulinius namus Norvegijos rinkai. Projektuodavome Lietuvoje ir veždavome į Norvegiją namus su visa vidaus apdaila bei įranga: rekuperacija, vamzdynais, šviestuvais, santechnikos prietaisais ir t.t.

Skandinavijoje nėra tendencijos turėti perteklinį būsto plotą. Viskas yra apskaičiuojama pagal normatyvus ir projektuojama gana kompaktiškai. Pati statybos darbų eiga ypatingai prižiūrima paties užsakovo paskirtų atstovų. Švedai ypač daug dėmesio skiria tiek darbų saugai, tiek statybų kokybei tiek naudojamoms statybinėms medžiagoms. Tikrinama viskas, visur ir visada. Nelabai yra galimybės padaryti net minimalaus statybinio broko.

Nemažai daugiabučių Švedijoje statoma iš surenkamų elementų. Pvz. penki aukštai su visais vienodais butais, išdėstytais veidrodiniu principu. Patalpose jau būna numatyta visa vidaus apdaila bei įranga, t.y.: grindų danga, sienų apdaila, plytelės, durys, virtuvės baldai ir t.t. Užtenka atsivežti asmeninius daiktus ir jau gali gyventi 🙂 O jeigu norėsi ką nors kada nors pasikeisti, turėsi gauti tam tikrus leidimus.

Na o apie darbų saugą turbūt galima parašyti atskirą straipsnį 🙂 Darbų sauga yra NR1. Statybų aišktelėje statybų vadovas privalo fiksuoti ir rašyti raportus ne tik apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, bet ir galimai galėjusius įvykti. Todėl stengiamasi maksimaliai eliminuoti bet kokias potencialiai pavojingas vietas, situacijas, kad ir kaip kai kurios iš jų kartais atrodo absurdiškai. Patys gyventojai labai pilietiški, fiksuoja, siunčia nuotraukas, praneša bendrovei apie įvykusius arba galimus saugos pažeidimus.

Jie mus lenkia ne tik darbų saugos priežiūroje. Visa sistema labai orientuota į žmogų. Labai aktyviai veikia ir darbuotojų gera savijauta bei darbo sąlygomis rūpinasi profsajungos. Pavyzdžiui darbuotojai gali išeiti ,,streso” atostogų!

Kita vertus švedai galbūt nelabai ir žino kaip gali būti kitaip. Pas juos daugiabučiai tokiu principu buvo statomi nuo pat pradžių, tik priešingai nei mūsų pirmieji daugiabučiai, jų pastatai buvo ypač orientuoti į saugumą, funkcionalumą, praktiškumą, statybinių medžiagų draugiškumą aplinkai, žmogaus poreikius ir panašiai. Galbūt save jie išreiškia kitaip, nes viskas kas yra sukurta iš esmės pilnai patenka jų poreikius.

Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naujas Statybos įstatymo pataisas, kurios kelia pavojų kokybiškam ir į visuomenės interesus orientuotam gyvenamosios aplinkos kūrimui.

Statybos įstatymo pataisos numato, kad visa informacija apie planuojamas statybas - kokie projekto autoriai, kas konkrečiai planuojama statyti, ar išduotas statybų leidimas, statomo objekto aukštingumai ir pan.

Taip pat gyventojai nebebus informuojami laiškais apie planuojamas statybas, taip dar labiau apribojant visuomenės teisę žinoti, kas išdygs po jų langais.

Be kita ko, įsigaliojus šiam Aplinkos ministerijos ruošiamam Statybos įstatymo 37 straipsnio pakeitimui, net ir puikiai internetu besinaudojančiam pilietiškam gyventojui bus suteikiamas tik 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį gyventojas privalės suskubti pateikti savo pastabas ir siūlymus dėl planuojamų statybų.

Kelia nerimą tai, kad gyventojai nebus iš anksto informuojami apie planuojamas statybas - t.y. Nepaisant to, kad informacijos sklaida apie rengiamas statybas bus susiaurinta iki vienintelio visuomenės informavimo būdo - platformos internete „Infostatyba“, Aplinkos ministerija planuoja gyventojus informuoti tik apie patį projektą ir nebeviešinti projektinių pasiūlymų.

Statybos įstatymo pakeitimais planuojama didesnę dalį statybos priežiūros funkcijų perduoti privačiam sektoriui, t.y.

Andrių pažįstu jau seniai. Visada kažkiek sekiau jo karjeros kelią ir visada maniau, kad tai žmogus, kuriam tiesiog privalo sektis ir taškas! ,,Flexrock Sverige Ab” yra tarptautinė kompanija, kuri užsiima tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninių, tiek pramoninių pastatų statybos darbais šiaurės šalių rinkoje. Anksčiau turėjau patirties projektuojant modulinius namus Norvegijos rinkai. Projektuodavome Lietuvoje ir veždavome į Norvegiją namus su visa vidaus apdaila bei įranga: rekuperacija, vamzdynais, šviestuvais, santechnikos prietaisais ir t.t.

Skandinavijoje nėra tendencijos turėti perteklinį būsto plotą. Viskas yra apskaičiuojama pagal normatyvus ir projektuojama gana kompaktiškai. Vėliau ,, Flexrock Sverige Ab” įmonės atstovai mane susirado patys. Atsiradus aktualumui ir naujam projektui, jie ieško komandos pastiprinimo. Mano darbo diena paprastai būna suplanuota jau dieną prieš tai. Tam tikrus planus paprastai turiu trims savaitėms į priekį. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, tuomet tiesiog prižiūri darbų procesą, sprendi visus einamuosius klausimus. Problemos prasideda tada, kai kas nors vyksta ne pagal planą, pvz. atvažiuoja koks nors netinkamai pagamintas elementas ar gaminys ir turi reorganizuoti visos dienos likusį darbą, ieškoti sprendimų ir t.t. Tokie neplanuoti veiksmai sukelia nemažai streso.

Pati statybos darbų eiga ypatingai prižiūrima paties užsakovo paskirtų atstovų. Švedai ypač daug dėmesio skiria tiek darbų saugai, tiek statybų kokybei tiek naudojamoms statybinėms medžiagoms. Tikrinama viskas, visur ir visada. Nelabai yra galimybės padaryti net minimalaus statybinio broko. Nemažai daugiabučių Švedijoje statoma iš surenkamų elementų. Pvz. penki aukštai su visais vienodais butais, išdėstytais veidrodiniu principu. Patalpose jau būna numatyta visa vidaus apdaila bei įranga, t.y.: grindų danga, sienų apdaila, plytelės, durys, virtuvės baldai ir t.t. Užtenka atsivežti asmeninius daiktus ir jau gali gyventi 🙂 O jeigu norėsi ką nors kada nors pasikeisti, turėsi gauti tam tikrus leidimus.

Na o apie darbų saugą turbūt galima parašyti atskirą straipsnį 🙂 Darbų sauga yra NR1. Statybų aišktelėje statybų vadovas privalo fiksuoti ir rašyti raportus ne tik apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, bet ir galimai galėjusius įvykti. Todėl stengiamasi maksimaliai eliminuoti bet kokias potencialiai pavojingas vietas, situacijas, kad ir kaip kai kurios iš jų kartais atrodo absurdiškai. Patys gyventojai labai pilietiški, fiksuoja, siunčia nuotraukas, praneša bendrovei apie įvykusius arba galimus saugos pažeidimus.

Jie mus lenkia ne tik darbų saugos priežiūroje. Visa sistema labai orientuota į žmogų. Labai aktyviai veikia ir darbuotojų gera savijauta bei darbo sąlygomis rūpinasi profsajungos. Pavyzdžiui darbuotojai gali išeiti ,,streso” atostogų! Na o mes, galėčiau sakyti, kad lenkiame juos projektavime. Konstruktyviniuose brėžiniuse pasitaiko nemažai netikslumų, kurie realybėje virsta labai sudėtingomis klaidomis.

Smalsu, žinoma, būtų pakalbinti ir pačius švedus, apie jų gyvenimą tokiuose moderniuose, šviesiuose ir mūsų taip mėgstamu skandinavišku stiliumi įrengtuose butuose. Svarstau, kad visgi nemažai įtakos tokio stiliaus susiformavimui turėjo ir oro sąlygos. Kaip Andrius sako ,,išvažiavai į darbą - šviečia saulė, atvažiavai į darbą - lietus su audra”. Ir visgi, nepaisant to, kad šio straipsnio tikslas, nėra surasti 10 skirtumų tarp švedų ir lietuvių gyvenimo sąlygų daugiabučiuose, turbūt galima išskirti tai, kad lietuviams labai svarbus namų aplinkos individualumas. Mes nemėgstame gyventi vienoduose butuose, netgi tuomet kai buvo galima įsigyti vos keletą sovietinių kolekcijų baldų ir juos rasti kas antruose namuose, vistiek jie buvo labai unikalūs ir savaip interpretuoti.

Permaininga energetikos rinka ir infliacija daugelį šalies piliečių verčia nerimauti dėl būsto šildymo bei elektros sąskaitų. Švedijoje šiuo metu statomi nauji gyvenamieji namai, kurie dėl įdiegtų technologijų apjungimo taps viena išmaniausių gyvenamųjų namų bendruomenių pasaulyje. Gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos už energiją ir bus geresni tvarumo rodikliai. Energijos dalijimosi technologijos ir sistemos bus pagrindinis elementas, leidžiantis optimizuoti energijos valdymą naujajame namų kvartale. Dalijantis energija bus sinchronizuojami pagrindiniai bendruomenės elektros įrenginiai, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovikliai ir saulės inverteriai, siekiant optimizuoti energijos vartojimą ir valdant apkrovas.

Išmaniuosius prietaisus, pavyzdžiui, šilumos siurblius, skalbykles ir indaploves, bus galima užprogramuoti taip, kad jie veiktų tada, kai elektros energijos tarifai yra mažiausi ir kai saulės energijos yra sukaupta pakankamai. Išmanioji bendruomenė, pasižyminti naujausiomis technologijomis ir maža anglies dioksido emisija - sukurta mūsų ateičiai.

Pastatuose įrengti išmanieji spendimai - energijos suvartojimo monitoringas, automatinių jungiklių, reguliuojančių vidaus apšvietimą atsižvelgiant į šviesą lauke, įrengimas ir vėsinimo/šildymo sistemų optimizavimas atsižvelgiant į lauko temperatūrą - sukurs sąlygas efektyviam namų ūkių energijos valdymui. Siekiant sinchronizuodami energijos naudojimą, sumažinti sąskaitas ir optimizuoti apkrovų valdymą namuose esantys įrenginiais sąveikaus tarpusavyje. Tikimasi, kad visuose Brobyholmo pastatuose įrengus fotovoltines (PV) sistemas ir pritaikius virtualų energijos dalijimosi sprendimą bus galima panaudoti beveik visą šioje teritorijoje pagamintą energiją. Įjungiant išankstinius nustatymus, bus kuriamas kasdienis patogumas. Pavyzdžiui, „pabudimo režimas“, kuris ryte automatiškai atidengs užuolaidas ir įjungs šviesą, „miego režimas“, kuris išjungs šviesą ir sumažins kondicionieriaus keliamą triukšmą.

Elektros jungties į Švediją „NordBalt“ tiesimui atverti keliai - šį pavasarį institucijos suteikė visus jungties statybos leidimus. Užbaigtas ilgiausias „NordBalt“ projekto etapas - teritorijų planavimas, techninių sprendinių projektavimas ir leidimų gavimas. Kitas žingsnis - jungties tarp Lietuvos ir Švedijos statybos, kurios prasidės 2014 m. Leidimus Lietuvos teritorijoje ir Baltijos jūroje tiesti „NordBalt“ aukštos įtampos elektros perdavimo kabelį suteikė Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybės bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Projektinių sprendinių derinimo procese taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento ir įmonių, eksploatuojančių infrastruktūros objektus Klaipėdos regione specialistai.

„Įprastai planuojant, infrastruktūros projektams įgyvendinti, mažiausiai septynerius metus trunka jų planavimas, projektavimas, derinimas ir įvairių leidimų gavimas. Tai - sunkiai pamatuojamas etapas, nes žmonės negali savo akimis pamatyti, kas buvo nuveikta per tuos metus, - sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderis. - Studija, nagrinėjanti elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų galimybes, buvo parengta dar 2007-2008 metais. Galime pasidžiaugti, kad 2010 m. pasirašę sutartį su jungties rangovu, 2013 m. viduryje turime visus mums reikalingus statybos leidimus. Toliau - statybų, kurios truks iki 2015 m. gruodžio etapas“.

Planuojama, kad jungties statyba bus pradėta 2014 metų pavasarį. Dar prieš pradedant vykdyti kabelio klojimą sausumoje ir jūroje, šią vasarą ir rudenį bus atlikti parengiamieji statybos darbai - nuo Kuršių marių iki Baltijos jūros bus įrengtas laikinas kelias, skirtas pravažiuoti sunkiasvorei technikai, ateinantį pavasarį klosiančiai elektros kabelį. Šį rudenį taip pat bus atlikti horizontaliojo gręžimo darbai Kuršių nerijoje bei po Kuršių marių dugnu. Šiuo metu vyksta Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija. Joje 2014 m. pradžioje bus pradėta svarbiausio „NordBalt“ įrenginio - nuolatinės srovės keitiklio statyba.

Prie šio keitiklio prijungtas aukštos įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki Nybro pastotės Švedijoje. Nuolatinės srovės keitiklis reikalingas perduoti elektrai tarp dviejų skirtingų Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų.

Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt” leis techniškai integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką. Nuo 2012 m. birželio 18 d. Lietuvoje veikia Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona. Šių metų birželį pradėjus veikti „Nord Pool Spot“ Latvijos prekybos zonai, Baltijos šalių elektros rinka bus taip sujungta, kad elektros perteklius bet kurioje sistemos šalyje galės mažinti elektros kainas kitose valstybėse.

tags: #statybu #leidimai #svedijoje