Statybos leidimų išdavimo procesas Lietuvoje ilgą laiką buvo apgaubtas mitais ir neaiškumais. Siekiant išsklaidyti šią mistiką, VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, atliko išsamią analizę, pagrįstą duomenimis. Ši analizė apima skirtingų savivaldybių veiklos palyginimą, vėlavimų priežasčių nustatymą ir galimų sprendimų paiešką.
Duomenų svarba ir savivaldybių palyginimas
Pirmieji duomenys, kuriuos pradėta rinkti, buvo apie bendrą statybos leidimų išdavimą. Tai leido savivaldybėms palyginti savo apimtis ir apkrovas. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė per metus išduoda apie 1,5 tūkst. leidimų. Apskaičiuojant, kad darbo dienų yra apie 200, išeina, kad per dieną reikia išduoti septynis leidimus. Tai objektyvus rodiklis, leidžiantis įvertinti savivaldybės darbo krūvį ir palyginti su kitomis savivaldybėmis.
Pačioms savivaldybėms tai buvo tam tikra pagalba ir geresniam darbo organizavimui.
Vėlavimų švieslentė: Problemos ir sprendimai
Vėlavimai yra nuolatinė problema, su kuria susiduria statybos sektorius. Siekiant objektyviai įvertinti situaciją, buvo sukurta vėlavimų švieslentė. Ji apima skirtingus etapus: dokumentų patikrinimą (3 dienos), projekto patikrinimą (20 dienų) ir paskutinio parašo padėjimą. Paaiškėjo, kad savivaldybės labai skirtingai elgiasi priklausomai nuo savo pajėgumų ir tikrinimo masto, nors teisės aktų terminai yra nustatyti.
Paviešinus duomenis, kilo kritika Vilniui dėl didelio vėlavimų skaičiaus (apie 18 proc.). Tačiau po metų šis rodiklis tapo nulinis. Tai rodo, kad skaičiai leidžia pagerinti darbo kokybę, jei savivaldybės tai priima kaip kriterijų.
Švieslentės pagal statinių grupes
Be bendros statistikos, kuriamos švieslentės pagal skirtingas statinių grupes: gyvenamuosius namus, tinklus, gatves. Tai leidžia geriau suprasti, kokios statybos vyrauja savivaldybėje. Jei išduodama daug leidimų gyvenamiesiems namams, galima tikėtis, kad savivaldybėje daugės gyventojų.
Iteracijų švieslentė: Atmetimų priežastys ir unifikavimas
Leidimai dažnai išduodami ne iš pirmo karto. Projektuotojai teigia, kad projektai nuolat atmetami. Situacija savivaldybėse skiriasi: vienur pataikoma iš šešto karto, kitur - iš antro ar trečio. Siekiant išsiaiškinti priežastis, pradėta rinkti informacija apie atmetimo priežastis. Kai kurios jų atrodo keistos - pavyzdžiui, netinkamai suformuluotas projekto pavadinimas. Nors dėl to namas nesugrius, teisės aktai nustato, kaip turi būti formuluojamas pavadinimas. Be to, skirtingos savivaldybės tai vertina skirtingai.
Pamatę šią informaciją, pradėta siekti reikalavimų unifikavimo ir didesnio skaitmeninimo, kad sistema pati patikrintų duomenis ir būtų mažiau klaidų galimybių. Siekiama, kad tą patį projektą pateikus Vilniuje ir Prienuose būtų gautas vienodas atsakymas.
Ši analizė virto iteracijų švieslente - kiek kartų žmonės teikia projektus. Tačiau tai nepasako visko. Reikia žiūrėti, ar tai projekto klaidos, ar perdėta biurokratija. Todėl bandoma ištraukti duomenis apie kalendorines dienas - kiek realiai truko procesas savivaldybėje.
Kaip gauti leidimą dirbti Lietuvoje (per 5 minutes!)
Švieslenčių tikslas ir misija
Švieslentės sukurtos siekiant padėti priimti sprendimus savivaldybėse, versle ir kasdieniniame gyvenime. Verslui tai svarbu planuojant terminus, per kiek laiko bus gautas statybos leidimas konkrečioje savivaldybėje. Savivaldybių administracija ir tarybos nariai gali matyti, kaip dirba administracija. Jei matosi daug leidimų, daug vėlavimų ir mažai darbuotojų, lyginant su kitomis savivaldybėmis, galbūt reikia plėsti administraciją, ieškoti papildomų architektų. Tai objektyvus įrankis, padedantis suvokti situaciją.
Skaitmeninimo galimybės
Automatizavimas yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip pagerinti statybos leidimų išdavimo procesą. Šiandien projektuojant pastatus dažniausiai kuriami 3D modeliai. Turint 3D modelį, galima automatiškai patikrinti pastato aukštį, jo vietą sklype, atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Automatizuotas patikrinimas leistų sukurti sistemą, kurioje žmogus galėtų įkelti modelį į „Infostatybą“ ir iš karto matyti, ar nepažeisti reikalavimai dėl aukščio, atstumų iki kaimyninio sklypo ir panašiai.
Automatizuotas patikrinimas leistų sukurti sistemą, kurioje žmogus galėtų įkelti modelį į „Infostatybą“ ir iš karto matyti, ar nepažeisti reikalavimai dėl aukščio, atstumų iki kaimyninio sklypo ir panašiai.
Šiandien dėl šių klausimų kyla daug teisminių ginčų, procesai užsitęsia, gauname daug pastabų. Problemas dar labiau apsunkina tai, kad teisės aktai ne visada aiškiai apibrėžia, kas yra, pavyzdžiui, pastato aukštis, iš to kyla daug neaiškumų. Skaitmeninimas ir automatinis patikrinimas yra kelias į priekį.
Savivaldybių darbuotojai yra brangus resursas, todėl jie turėtų būti nukreipti į kokybinį vertinimą: ar pastatas dera prie aplinkos, ar architektūrinė išraiška tinkama, ar jis gerai įsilieja į kvartalą. Ne į tai, ar savininkas yra savininkas - tai sėkmingai gali patikrinti pati sistema. Kaip perkant lėktuvo bilietą, sistema viską patikrina ir mums jį parduoda. Fokusas turi būti kitur.
Statistikos analizė
Daugiausia statybos leidimų išduodama didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Vilniuje ir Vilniaus regione išduodama apie 25 proc. visų statybos leidimų. Labai nežymiai atsilieka Kaunas, o po to - Klaipėda ir kiti didieji šalies miestai. Tai ekonominio vystymosi centrai, todėl ir statybos leidimų ten daugiau.
Realiai per metus didelių pokyčių neįvyko. Yra tam tikras augimas, kuris greičiausiai susijęs su aktyvesne nekilnojamojo turto rinka - kai rinka aktyvesnė, reikia ir daugiau leidimų. Iš kitos pusės, matome ir kitą reiškinį: išduodami statybos leidimai, kurie vėliau neįgyvendinami. Kartais susidaro situacija, kai visi nori leidimo, nes rinka gera, o vėliau rinka sustoja, leidimas lieka, pasensta ir atsiranda toks besivelkantis balastas. Tačiau dabartinis skaičius, mano nuomone, yra sveikas.
Bendrai vėlavimai šalyje padidėjo 2 proc., bet tai nėra daug. Vertinant bendrą leidimų skaičių, tai gana nedidelis pokytis.
Telšių rajono savivaldybės atvejis
Telšių rajono savivaldybėje metinis vėlavimas išaugo nuo 1,53 proc. 2024 metais iki beveik 41 proc. Tai rodo, kad administracijoje kažkas neveikia. Panašiai buvo ir Vilniaus atvejis. Kai pasimatė statistika, situacija pasikeitė: dabar Vilnius nevėluoja - vėlavimų procentas nulis. Tai rodo, kad dirbant su duomenimis galima pasiekti realių pokyčių.
Įstatymo pataisos
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko teigimu, statybos leidimų klausimas vėl atsiras parlamentarų darbotvarkėje, kai Aplinkos ministerija pateiks šią problemą reglamentuojančias įstatymo pataisas. Pernai lapkričio mėnesį Seimo narė G. Skaistė pateikė parlamentui Statybos įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti, kad statybą leidžiantis dokumentas turėtų galiojimo terminą.
2025 metų statistika
Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad praėjusiais metais Lietuvoje iš viso patvirtinta daugiau nei 12 tūkst. Pasak SSVA ekspertų, susumavus dvylikos mėnesių rezultatus, bendras šalyje patvirtintų SLD kiekis 2025-aisiais siekia 12 279 vnt. Juose iš viso minėti 26 084 statiniai.
Lyginant su 2024-aisiais, praėjusiais metais išduotų SLD kiekis šalyje didėjo 9,62 proc., o statybos leidimuose esančių statinių kiekis augo 2,79 proc. punkto.
Daugiausia SLD išdavusios savivaldybės
2024 m. SSVA visuomenei atvertų duomenų analizė rodo, kad 2025 m. daugiausia statybą leidžiančių dokumentų išduota Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia per metus patvirtintas 1 541 statybos leidimas. Tai sudaro 13 proc. Antroje vietoje pagal statybos leidimų išdavimo skaičius Lietuvoje rikiuojasi Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Per praėjusius metus joje išduota 1 422 SLD. Tai sudaro 12 proc. Tuo tarpu trečioje vietoje yra Kauno rajono savivaldybės administracija. Čia praėjusiais metais iš viso išduota 1 296 statybą leidžiantys dokumentai. Tai sudaro 11 proc.
Susumavus į pirmąjį daugiausia SLD išdavusių savivaldybių dešimtuką patenkančius miestus ir jų rajonus matyti, kad bendras minėtose vietovėse patvirtintų SLD kiekis sudaro net 63 proc. nuo visų šalyje teigiamai vertintų statybos leidimų. Vien Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse bendras SLD kiekis siekia 25 proc.
Kalbant apie TOP10-uko pokyčius, tikslinga paminėti, kad Jonavos rajono savivaldybės patekimą į daugiausia statybos leidimų išduodančių savivaldybių gretas iš esmės lėmė itin ženkliai išaugęs statybos leidimų kiekis - pernai jis didėjo kone perpus (49,68 proc.).
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas 2025 metais (TOP 5 savivaldybės)
| Savivaldybė | Išduotų SLD skaičius | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Vilniaus miesto savivaldybė | 1541 | 13% |
| Vilniaus rajono savivaldybės administracija | 1422 | 12% |
| Kauno rajono savivaldybės administracija | 1296 | 11% |
| Klaipėdos miesto savivaldybė | 850 | 7% |
| Šiaulių miesto savivaldybė | 620 | 5% |