Statybos leidimas nuomininkui - tai svarbus žingsnis planuojant bet kokius statybos ar rekonstrukcijos darbus nuomojamose patalpose ar žemėje. Šiame straipsnyje aptarsime esmines sąlygas, reikalavimus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su statybos leidimo gavimu nuomininkui.
Statybos leidimo išdavimas yra būtinas norint pradėti statybos darbus.
Žaliosios Sąlygos Nuomos Sutartyse
ESG (aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) - trijų esminių tvarumo principų derinys, vis dažniau tampantis komercinių nuomos sutarčių dalimi.
Nors teisės aktai dar nenumato žaliųjų sąlygų prievolės sutartyse, praktikoje pastebima, kad šios sąlygos įtraukiamos į įvairias sutartis, pavyzdžiui, būsto nuomos ar pastato statybos finansavimo.
Žalioji nuoma - nuomos sutartis, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų naudojamos laikantis tvarumo principų.
Atsižvelgiant į didėjančią tvarumo svarbą, žaliosios sąlygos nuomos sutartyse taps vis patrauklesnės tiek nuomotojams, tiek nuomininkams.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse - ne tik mada, bet ir būtinybė, atitinkanti šiuolaikinės verslo aplinkos reikalavimus.
Žaliųjų Sąlygų Tipai
- Įpareigojančios, bet nesankcionuojamos nuostatos: tokios sąlygos nustato konkrečius įsipareigojimus, tačiau nesuteikia sankcijų už jų nevykdymą.
- Teisiškai privalomos nuostatos: tai griežčiausios sąlygos, už kurių nevykdymą taikomos konkrečios sankcijos.
Sudarant nuomos sutartis ir įtraukiant žaliąsias sąlygas, svarbu aiškiai nustatyti, kas finansuos sutartyje numatytas aplinkosaugos iniciatyvas.
Taip pat gali būti įtraukta nuomininko teisė inicijuoti naujų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą, o nuomotojas turėtų įsipareigoti tokias iniciatyvas apsvarstyti ir tinkamai įvertinti.
Kita vertus, žaliosios sąlygos gali numatyti įsipareigojimus ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui, pavyzdžiui, įrengti elektromobilių įkrovimo vietas.
Lietuvoje dažniausiai naudojamas komercinės nuomos standartas „Triple“ net numato, kad nuomininkas dengia su nuomojamu turtu susijusius tiesioginius (elektra, vanduo, šildymas), netiesioginius mokesčius (apsauga, administravimas, valymas), taip pat draudimo, nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius.
Toks modelis dažnai reiškia, kad ekologiškai svarbios iniciatyvos, kaip energijos naudojimas tik iš atsinaujinančių šaltinių ar dviračių stovų įrengimas, bus finansuojamos nuomininko lėšomis.
Dokumentai, Reikalingi Nuomojant Įrankius ar Įrangą
Norint išsinuomoti įrankius, įrangą ar techniką, reikia pasirašyti nuomos sutartį bei pateikti šiuos dokumentus:
Fiziniams Asmenims
- Asmens dokumentas (pvz., ID kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas).
- Kiekvienu konkrečiu nuomos atveju užpildomas nuomos sutarties priedas.
- Nuomotojas visada pasilieka teisę imti užstatą už išnuomotus įrankius, įrangą ar techniką.
Juridiniams Asmenims
- Įmonės įgaliojimas, patvirtintas direktoriaus parašu ir spaudu.
- Įmonės registracijos pažymėjimo kopija.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (ID kortelė, pasas arba vairuotojo pažymėjimas).
Nuomos Sutarties Sąlygos
1. Nuomos Objektas
Statybos, sodo ir namų įrankių nuoma.
Nuomos terminas prasideda nuo įrenginių perdavimo nuomininkui dienos arba nuo dienos, kai nuomininkas gauna galimybę paimti įrenginius, ir baigiasi kai įrenginiai yra grąžinami į nuomotojo sandėlį, jeigu nebuvo susitarta kitaip.
Jeigu susitariama dėl konkretaus nuomos termino, faktinis nuomos terminas turi atitikti terminą nustatytą sutartyje.
Sutartyje nurodyto nuomos termino užtęsimas be nuomotojo leidimo gali būti traktuojamas kaip neteisėtas turto valdymas.
Nuomininkas privalo grąžinti išsinuomotus įrenginius ir mechanizmus nuomotojui iš karto po nuomos termino pasibaigimo.
Grąžinami įrenginiai turi būti švarūs ir tokios pat būklės, kokios jie buvo nuomininko gauti, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, įrenginiai ir mechanizmai turi būti grąžinti į tą pačią vietą iš kur jie buvo gauti, nebent raštu buvo susitarta kitaip.
Jeigu nuomininkas negrąžina nuomos objekto, jis privalo pilnai atlyginti nuomotojui įrenginių ar mechanizmų paieškos ir pervežimo išlaidas arba apmokėti įrenginio vertę, kuri numatyta pasirašytoje nuomos sutartyje.
2. Nuomos Mokesčio Dydis
Nuomos mokesčio dydis yra nustatomos pagal nuomotojo kainininką, jeigu nesusitariama kitaip.
Į nuomos mokestį neįeina planavimo, įrengimo sumontavimo ir išmontavimo, kontrolės, pakrovimo ir iškrovimo darbo vietoje išlaidos.
Nuomotojas pasilieka sau teisę keisti kainininke nurodytas kainas.
Atsiskaitoma nacionaline valiuta (Eurais) grynais pinigais Nuomotojo kasoje, bankine kortele arba išankstiniu pavedimu pagal sąskaitą faktūrą (juridiniams asmenims pasirašius bendradarbiavimo-nuomos sutartį).
Nuomininkui praleidus nuomos sutartyje numatytą terminą sumokėti nuomos mokestį, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas mokėtų 1% nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, kadangi dėl šios priežasties Nuomotojas patiria tiesioginius nuostolius.
3. Įrenginių Paėmimas ir Reikalavimas Pranešti Apie Defektus
Nuomininkas privalo nedelsiant patikrinti gaunamų įrenginių kiekį, kokybę ir būklę.
Nuomininkas yra atsakingas už mechanizmų ir įrenginių eksploataciją: tiekiamą energiją, tepimo medžiagas, alyvą, išlaikymą ir reikiamų specialistų parūpinimą, jeigu raštu nesusitariama kitaip.
Nuomotojas padengia visus įrenginių ir mechanizmų remonto, susijusio su normaliųjų susidėvėjimu, išlaidas.
Nuomotojo sąskaita vykdomi remonto darbai ir darbai, susiję su tinkamu nuomos objekto išlaikymu, atliekami įprastu darbo laiku.
Apie įvykusį darbo metu įrankio gedimą nedelsiant pranešti nuomotojui.
4. Atsakomybė Už Nuomos Objektą ir Jo Sukeltą Žalą
Išskyrus natūralų susidėvėjimą, nuomininkas atsako už visus nuostolius ar nuomos objekto praradimus nuomos laikotarpiu.
Nuomininkas privalo atlyginti nuomos laikotarpiu sugadintų arba prarastų įrenginių vertę.
Nuomotojas turi teisę atskirai reikalauti sumokėti išlaidas, susijusias su įrenginių išvalymu ar sutvarkymu.
Nuomotojas neatsako už tiesioginę ar netiesioginę žalą, atsiradusią nuomininkui ar tretiesiems asmenims dėl nuomos laikotarpiu nuomininko naudojamų įrenginių.
Nuomotojas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl klaidos eksploatacijos ar montavimo taisyklėse, bet tik tuo atveju, kai žala tiesiogiai ir betarpiškai atsirado dėl minėtos klaidos.
Jeigu nuomotojas atlygina žalą trečiajam asmeniui, kai pagal šio straipsnio reikalavimus jis neatsako už padarytą žalą, jis gauna teisę išreikalauti su žalos atlyginimu susijusias išlaidas iš nuomininko regreso tvarka.
5. Darbo Sauga
Nuomininkas privalo tikrinti darbo vietas, kur naudojami išsinuomoti įrenginiai, vykdyti atitinkamą kontrolę ir kitus reikalavimus, nustatytus darbo saugą reguliuojančiuose teisės aktuose.
Nuomininkas visiškai atsako už traumas, sužalojimus ir kitas sunkias pasekmes, atsiradusias dėl netinkamo įrengimo eksploatavimo ar darbo saugos taisyklių pažeidimo.
Nuomotojas neatsako už nuostolius, kuriuos nuomininkas patyrė dėl nuomojamų įrengimų ar mechanizmų gedimo, o taip pat už nuostolius, kurie atsirado nuomininkui dėl minėtų priežasčių priverstinai nutraukus darbą.
6. Kitos Sąlygos
Be atskiro susitarimo, minėtos nuomos sąlygos galioja ir visam kitam išsinuomotam turtui.
Jeigu dėl nenugalimos jėgos (Force Majeure) ar kitų panašių nuo nuomotojo nepriklausančių aplinkybių nuomotojas nevykdo nuomos sąlygų arba jei nuomos sąlygas vykdyti dėl tokių aplinkybių pasidaro neįmanoma, arba jeigu jos vykdymas ilgam laikui sustabdomas, nuomotojas neatsako už nuomininko patirtą žalą.
Be šioje sutartyje numatytų sąlygų, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais.
Visi ginčai ir nesutarimai sprendžiami abipusiai naudingu pagrindu.
Šalims nesusitarus ginčas sprendžiamas teismine tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Valstybinės Žemės Nuomos Sąlygos
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams.
Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
Valstybinės žemės sklypas išnuomojamas be aukciono, jeigu:
- Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
- Ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis - plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau - energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.
tags: #statybos #leidimas #nuomininkui