Pastaruoju metu nedideliame Gargždų mieste verda aistros dėl planuojamo multifunkcinio sporto komplekso. Dalis miesto gyventojų ir vietos sportininkų bendruomenė nepritaria savivaldybės planams perkelti kompleksą į kitą vietą, nors jau buvo gauti leidimai ir išleista beveik 200 tūkst. eurų.
Nesutarimai dėl sporto komplekso vietos
Sprendimas perkelti multifunkcinį sporto centrą į Kvietinių gatvę nesuprantamas tiek kai kuriems vietos politikams, tiek Gargždų gyventojams.
Su Alfa.lt susisiekę Gargždų gyventojai teigė, kad senasis sporto centro variantas nebuvo idealus, tačiau naujasis - dar prastesnis. Savivaldybė bando įkišti „apkarpytą“ sporto komplekso projektą į erdvę, kuri tam akivaizdžiai per maža.
Portale peticijos.lt beveik 1,4 tūkst. žmonių pasirašė peticiją prieš naująją vietą. „Naujai parinkta numatomo statinio statybos lokacija yra netinkama ir jau buvo atmesta 2016-2017 m.“ - teigiama peticijoje.
Kaip paaiškėjo, naujai darbą pradėjusios savivaldybės planai gyventojams užkliuvo ir todėl, kad nebuvo normaliai paaiškinta, kodėl reikėjo sustabdyti jau smarkiai įsibėgėjusį projektą ir pradėti viską iš naujo.
Anot sportininkų, šalia jau esamo stadiono įgrūdus naują sporto centrą, vietos visiems neužteks - teks išardyti lengvosios atletikos aikštynus, kurie visai neseniai buvo atnaujinti, kentės ir kitos sporto šakos, pavyzdžiui, plaukimas.
Kritikuojama ir mintis atsisakyti vienos iš trijų sporto komplekso dalių - ledo arenos.
Nors projekto autorius Arvydas Gudelis ir Klaipėdos rajono vyr. architektas tikina, kad vietos naujai suplanuotam sporto kompleksui yra užtektinai, architektų taryba jam negailėjo kritikos.
„Dauguma ekspertų pasiektą rezultatą urbanistinio integralumo požiūriu vertino neigiamai, pirmiausia atkreipdami dėmesį, kad numatytas statybai plotas yra per mažas kokybiškam užduotos programos realizavimui. Pastebėta, jog didinant aikštelę pjaunamas didelis medžių skaičius (nesuprantamas medžių kirtimo poreikis šiaurinėje dalyje ties alėja į parką), komplikuotas autobusų judėjimas. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių Taryba negalėjo pritarti sprendiniams ir dėl atitikties darnaus vystymo principui.“
Architektų taryba atkreipė dėmesį į naujų technologijų ir inovatyvių sprendimų trūkumą, per mažą vestibiulio grupę su rūbine bei kavine ir užspaustu praėjimu į pagrindinę salę. Taip pat kritikuojamas vitrinų įrengimas su rūbinėmis bei dušinėmis už jų.
Klaipėdos rajono savivaldybė sprendimą perkelti sporto centrą motyvuoja tuo, kad Dariaus ir Girėno gatvėje suplanuotas projektas biudžetui yra tiesiog per brangus.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas teigė: „Kai mes pradėjome dirbti po savivaldybių rinkimų tapo aišku, kad tas projektas, kuris numatytas Dariaus ir Girėno gatvėje, turbūt yra neįgyvendinamas. Mes nusprendėme, kad tai yra per brangu ir mes nepajėgūs tokio projekto įgyvendinti.“
Seimo narys P. Gražulis teigia: „Buvo padaryta apklausa, žmonės prabalsavo, kad nori sporto komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje. Ten yra didelė teritorija, kelių šimtų vietų automobilių aikštelė buvo suplanuota. Tada atėjo naujoji valdančioji dauguma, kuri nusprendė, kad reikia statyti parke, kur vietos nėra, iškirst medžius. Ir čia žmonės pasipiktino.“
Anot P. Gražulio, Gargždų gyventojai aktyviai parodė nesutinkantys su nauja lokacija, pasirinkta sporto centrui, tačiau savivaldybė į žmonių valią neatsižvelgia.
P. Gražulis teigia: „Kadangi statybos leidimas buvo gautas, jau mažiausiai penki milijonai būtų buvę skirti šiam centrui statyti. Prarado penkis milijonus eurų, sukiršino gyventojus, į gyventojų nuomonę neatsižvelgė.“
Infrastruktūros plėtros mokestis: kas tai?
Dar praėjusių metų pradžioje priimtas Infrastruktūros plėtros įstatymas įpareigojo savivaldybes nustatyti ir taikyti infrastruktūros plėtros mokestį, kad būtų suvaldyta chaotiška urbanizacija.
Savivaldybės dažnai sulaukia gyventojų reikalavimų užtikrinti tinkamą kelių būklę, viešąjį transportą, apšvietimą, nuotekų tinklus bei kitą miestams būdingą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.
Siekiant suvaldyti tokią chaotišką plėtrą praėjusiais metais ir įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris numato prievolę savivaldybėms įvesti mokestį, už kurį vėliau ir būtų įrengiama reikalinga infrastruktūra.
Taip pat šis mokestis palengvina naštą nekilnojamojo turto vystytojams. Anksčiau pirmasis teritorijoje pradėjęs vystyti kvartalą statytojas kai kuriais atvejais savo lėšomis įrengdavo Savivaldybės infrastruktūrą, kuria naudodavosi visi, net ir vėliau pasistatę namus jau sutvarkytoje teritorijoje.
Įrengtus kelius ar tinklus, kurie kainuoja dideles lėšas, vystytojas įprastai Savivaldybei perduoda už simbolinę sumą arba neatlygintinai, arba pats turi rūpintis jų priežiūra.
Kas turi mokėti šį mokestį?
Šį mokestį turi mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie stato pastatus.
Kaip nustatytas infrastruktūros plėtros mokesčio dydis ir koks jis?
Savivaldybė nustatė tarifus, atlikusi jau padarytų investicijų į infrastruktūrą analizę, įvertinusi teritorijų plėtros perspektyvas, esamą ir reikalingą infrastruktūrą.
Mokesčio tarifo dydis kiekvienam objektui nustatomas, atsižvelgiant į teritoriją, kur jis statomas, pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį, infrastruktūros išvystymo lygį ir inžinerinės Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydį.
Nustatytas tarifas yra dauginamas iš projektuojamo ar statomo pastato ploto.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba skirtingiems statiniams ir teritorijoms nustatė skirtingus infrastruktūros plėtros įmokos tarifus.
Kokiais atvejais įmokos nereikia mokėti?
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba numatė išimtis, kada įmokos mokėti nereikia:
- pateikė prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti iki 2022 m. sausio 31 d. ir prašymas IS „Infostatyba“ buvo pažymėtas kaip priimtas bei paskirti projektą tikrinantys subjektai;
- statomos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, apibrėžti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“;
- statinys atitinka I grupės nesudėtingo statinio sąvoką, išskyrus sodo namus;
- pateikė prašymą išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą statiniui, kuriam iki 2022 m. sausio 31 d. jau buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Ar galima įmoką mokėti dalimis?
Taip, įmoką galima mokėti dalimis šiais atvejais:
- kai sudaroma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis ir šioje sutartyje šalys susitaria, kad įmoka mokama dalimis;
- kai Savivaldybės infrastruktūros, kuri reikalinga ir statytojo numatomam statiniui vystyti, plėtra yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos biudžeto programų.
Kokiais atvejais įmoka kompensuojama?
Pagal Vyriausybės nutarimą, kompensacija, kurios dydis gali siekti iki 100 proc., gali būti išmokama, kai pastato statytojas ar kvartalo vystytojas pagal sutartį su Savivaldybe įrengia viešąją infrastruktūrą ir ją perduoda Savivaldybei.
Kada reikia sumokėti įmoką ir kaip ji apskaičiuojama?
Įmoka apskaičiuojama ir sumokama prieš teikiant prašymą išduoti statybos leidimą.
Pavyzdžiai tarifų
Tarifai negyvenamosios paskirties pastatų statytojams:
* Kai statomi gamybos, pramonės pastatai neurbanizuojamoje žemės ūkio teritorijos zonoje - 30 Eur/m2* Kai statomi kitos (fermų, šiltnamių, ūkio) paskirties pastatai, pvz.