Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su santykiais su turtingais ukrainiečiais, pradedant kalbos svarba ir baigiant politinio mąstymo ypatumais.
Kalbos svarba
Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės.
Svarstomi klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje?
Virtuali lietuvių kalbos pamoka I dalis | Šaknis
Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka
Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė.
Svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius?
Šie klausimai svarbūs, nes jie gali paveikti požiūrį į santykius su turtingais ukrainiečiais, ypač jei jie turi sovietinę praeitį arba yra susiję su Rusija.
Kairiųjų pažiūros ir Izraelio-Hamas karas
Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globalios progresyviosios kairės dalimi?
Nagrinėjami pagrindiniai kairės antiizraelietiški argumentai ir kontekstai: antikolonializmas, istorija (ypač 1948 m. Izraelio įkūrimas), antiamerikanizmas ir antisemitizmas.
Vakarų iššūkiai ir vertybinis pamatas
Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai.
Negalima pamiršti ir klimato kaitos, dirbtinio intelekto raidos, migracijos ir kitų temų. Visa tai kartu sudėjus, kyla klausimas - kur visa tai veda? Ar Vakarai turi energijos mobilizuotis ir atremti šiuos iššūkius? Kas šiandien vienija Vakarų valstybes? Ar dar esama apčiuopiamo Europos ar Vakarų vertybinio pamato, kuris motyvuotų ir įkvėptų, suteiktų vilties ir ryžto neramiais laikais?
Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą
Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka.
Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai - euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai?
Čekų intelektualinė tradicija
2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“.
Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs Patočkos, Vaclavo Havelo, M. Kunderos, J. Hašeko ir kitų čekų rašytojų kūrinius. Jis taip pat daug metų dėstė Čekijoje, gyveno Prahoje 1987-1990 m., bičiuliavosi su čekų disidentais ir intelektualais. Laidoje A. Grybauskas dalinasi savo turtingais prisiminimais ir unikaliomis patirtimis.
Ateities suvokimas ir grėsmės
Kodėl mums taip sunku konstruktyviai ir vaisingai mąstyti apie ateitį? Kaip mūsų ateities suvokimą formuoja grėsmių horizontas, ypač klimato kaita? Kiek prie mūsų bejėgystės jausmo prisideda socialiniai tinklai ir žiniasklaida, nuolatos kurstantys mūsų neigiamas emocijas? Ar galima sakyti, kad dėl šių grėsmių prarandame ateities dimensiją ir vietoj to mėginame saugiai pasislėpti dabarties rūpesčiuose? O gal yra priešingai - ateities iššūkiai mus kaip tik verčia burtis į bendruomenes ir drauge spręsti problemas? Kiek šiandien dar reikalingos didingos vizijos ir utopijos?
Pilnutinė demokratija ir politikos tikslas
Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų - pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis?
Architektūros vieta viešajame gyvenime
Architektūra - viena jautriausių Lietuvos viešojo gyvenimo sričių, dėl kurios nuolat vyksta ginčai ir laužomos ietys. Kokia architektūros vieta mūsų kasdieniame gyvenime ir gyvybingoje demokratinėje visuomenėje? Kokia yra gera ir bloga architektūra? Ar įmanoma atrasti aukso vidurį tarp viešo ir privataus intereso, konservatyvumo ir modernumo, estetikos ir funkcionalumo? Laidoje taip pat kalbamės apie Lietuvos sovietinės architektūros paveldą. Kas jame yra vertingo ir nevertingo? Ar sovietinio modernizmo mokyklą (jai priskiriami Čekanauskas, Brėdikis, broliai Nasvyčiai, Mačiulis, Šeibokas) galima laikyti kultūrinės rezistencijos pavyzdžiu?
Centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje
Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“.
Su knygos autoriumi svarstome apie Lietuvos centro dešinės intelektualinės tradicijos raidą ir ypatumus, tiek visuomenėje geriau žinomus mąstytojus (A. Maceina, S. Šalkauskis), tiek ir mažiau žinomus vardus (A. Jakštas-Dambrauskas, M. Krupavičius, P. Dielininkaitis). Pokalbio metu aptariami šie klausimai: koks yra konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos santykis? Kodėl centro dešinė skeptiškai vertina valstybę ir jos galios naudojimą? Kaip suderinamas asmens akcentavimas su bendruomeniškumu ir politiniais interesais? Kaip galima paaiškinti šiandieninę TS-LKD partijos vidinę įtampą tarp konservatyvaus ir krikdemų flango?
Blogio banalumas, prisitaikymas ir moraliniai pavyzdžiai
Prieš 60 metų filosofė Hannah Arendt parašė knygą „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“. Knygoje autorė suformulavo naują blogio sampratą, kurią apibūdino kaip blogio banalumą. Ką reiškia blogio banalumas ir kiek Arendt samprotavimai aktualūs šiandien, mėginant suprasti Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą?
Taip pat apmąstomos Lietuvoje reguliariai kylančios diskusijos apie nevienareikšmės reputacijos politikams ir menininkams statomus paminklus. Kodėl Lietuvoje vis dar nėra nusistovėjusi aiški moralinė skalė, kuri leistų įvertinti skirtingus prisitaikymo, kolaboravimo, pasipriešinimo ir tikro heroizmo atvejus?
Istorijos ir filosofijos sąveika
Aurimas Švedas - vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? Ar galima teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą su trenksmu sugrąžino mums istorijos pojūtį? Kokia yra istorikų atsakomybė reaguojant į XX a. katastrofas ir šiuolaikines blogio apraiškas? O gal istorijos, bent jau Lietuvoje, turime per daug?
Religija, etika ir radikalaus blogio anatomija
Tebesitęsiant brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą, vis mėginame suvokti rusų Ukrainoje sėjamą blogį. Kaip paaiškinti šį žiaurumą? Ar turime ko pasimokyti iš XX a. totalitarizmo, Holokausto patirčių? O gal susiduriame su visiškai nauja, beprecedente blogio forma, kurios dar negalime įvardyti žodžiais? Kiek šiame kontekste mums gali padėti XX a. ir šių dienų filosofija bei etinė mintis? Kokią prasmę karo akivaizdoje įgauna tokios etinės sąvokos kaip kaltė ir atsakomybė? Kaip atskirti kriminalinę, moralinę, politinę ir metafizinę kaltę? Ar karo supratimui reikalinga postsekuliari, religinė perspektyva?
Dirbtinis intelektas ir meno bei politikos suvokimas
Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų - jos esą laukia išnykimas. Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų - meno ir politikos - perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą?
Politikos samprata ir susvetimėjimas
Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis - morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje - savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika?
Žydų gelbėtojai: kasdienybė, pasiaukojimas ir gėrio tyla
Apie Holokaustą Lietuvoje kalbama vis daugiau, bet dar labai mažai dėmesio skiriama žydų gelbėtojams. Akivaizdu, kad apie blogį žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje mes kalbame žymiai daugiau nei apie gėrį. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių yra ta, kad patys gelbėtojai labai kukliai pasakoja apie savo poelgius. Jų likimuose paradoksaliu būdu sugyvena kuklumas ir paprastumas su neįtikėtina drąsa ir pasiaukojimu. Gal tai byloja kažką fundamentalaus apie gėrio prigimtį - tai, kad jis nelinkęs rodytis viešai, teisintis, save racionalizuoti ir šlovinti? Ką apie žmogaus prigimtį atskleidžia šis tylusis, kasdienis, beveik nematomas heroizmas?
tags: #sanykiai #su #turtingu #ukrainieciu