Statybos Leidimo Panaikinimo Pagrindai Lietuvoje

Statybos leidimas yra esminis dokumentas, leidžiantis vykdyti statybos darbus. Tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, jo galiojimas gali būti panaikintas. Šiame straipsnyje aptariami statybos leidimo panaikinimo pagrindai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir teismų praktika.

2018 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus kolegija priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių privačių asmenų teises ginčyti statybos leidimą ir kitus statinio statybos dokumentus, aiškinimo ir taikymo.

Privataus Intereso Gynyba

Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus.

Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų - ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju - pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus.

Subjektai, Turintys Teisę Ginčyti Statybos Leidimą

Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jų teisės buvo pažeistos. Ieškovai ieškinyje teigė, kad dėl ginčijamų statybų metu pastatyto statinio patiria nepatogumų, jų gyvenimas dėl kaimynystėje statinio tampa apsunkintas (jame gyvens daugiau, negu įprasta, asmenų, vyks didesnis transporto judėjimas, susidarys daugiau atliekų), jų nuosavybės teise valdomų sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų vertė sumažėjo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų įvardijami galimi nepatogumai dar nėra realūs, jie preziumuojami. Be to, niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name (trijuose sublokuotuose dvibučiuose namuose).

Terminai Statybos Leidimui Apskųsti

Teismas teisiškai pagrįstu pripažįsta kasacinio skundo argumentą, kad nėra pagrindo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti pradžią sieti su informacijos apie šio dokumento išdavimą paskelbimo savivaldybės interneto puslapyje.

Statybos Leidimo Išdavimo Tvarka

Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau - meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.

Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau - TPS „Vartai“).

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ skelbiami statybą leidžiančio dokumento duomenys (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingąjį plotą, tūrį), projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).

Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11 punktuose nurodyti dokumentai.

Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).

Įregistravus statybą leidžiančio dokumento duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas.

Statybos Leidimo Neiėšdavimo Priežastys

Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).

Savavališkos Statybos Padariniai

Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, statybos leidimas neišduodamas.

Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <...> patvirtina, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas.

Tačiau, atsižvelgiant į minimalų nuokrypį nuo teisės aktuose įtvirtinto privalomo atstumo ir galimą matavimo paklaidą, teismas gali nuspręsti, kad atstumo neišlaikymas šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir nėra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.

Byloje turi būti nustatyta, ar atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis siekia 12 proc. ar yra didesnis, dėl to būtų nurodytas reikalavimas. Taip pat turi būti nustatytas faktinis neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės).

Faktinė aplinkybė, kad atsakovų tvora pažeidžia ieškovės sklypo ribas, turi būti nustatyta teismų, o jos statybai turi būti gautas ieškovės sutikimas. Teismo ekspertas turi nurodyti ieškovės žemės sklypo koordinačių taškus, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą.

Tiekėjų Pašalinimo Pagrindai Viešuosiuose Pirkimuose

VPĮ 46 straipsnyje[1] reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. self-cleaning) galimybė. Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai[3]. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose.

VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus.

VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.

Statybos Leidimo Panaikinimo Pagrindų Apibendrinimas

Apibendrinant, statybos leidimo panaikinimo pagrindai yra susiję su viešojo intereso pažeidimais, teisės aktų nesilaikymu, savavališka statyba ir kitomis aplinkybėmis, kurios gali pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus. Svarbu žinoti, kas turi teisę ginčyti statybos leidimą, kokie yra terminai jam apskųsti ir kokia yra statybos leidimo išdavimo tvarka.

tags: #statybos #istatymo #pazeidimai #del #kuriu #gali