Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Sistema Lietuvoje: Statistika Ir Svarbūs Aspektai

Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančių duomenų tikslumas ir išsamumas yra esminė sąlyga siekiant, kad šiais duomenimis besinaudojančios institucijos ir įstaigos gyventojams galėtų sklandžiai ir efektyviai suteikti jiems aktualias paslaugas. Registrų centras primena, kad į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patenka iš deklaravimo įstaigų ir per elektroninio deklaravimo sistemą.

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti keliais būdais:

  • Atvykus į vieną iš deklaravimo vietų - seniūniją pagal gyvenamąją vietą ar kitą savivaldybės padalinį, kuriam pavesta vykdyti šias funkcijas.
  • Internetu per Elektroninių valdžios vartus portalą, jei asmuo gali patvirtinti savo tapatybę portale nurodytais būdais. Jei reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis turi būti patvirtintas taip pat internetu. Šiuo metu ne visada gali pavykti pateikti deklaraciją internetu. Sudėtingais atvejais, kai yra keletas bendraturčių ir jie nesutampa pastatui ir žemės sklypui arba ant žemės sklypo yra keletas pastatų su skirtingais adresais, elektroninė deklaravimo sistema gali gauti nevienareikšmį atsakymą.
  • Internetu per Registrų centro savitarną, jei asmuo gali patvirtinti savo tapatybę prisijungime nurodytais būdais. Jei reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis turi būti patvirtintas taip pat internetu. Šiuo metu ne visada gali pavykti pateikti deklaraciją internetu. Sudėtingais atvejais, kai yra keletas bendraturčių ir jie nesutampa pastatui ir žemės sklypui arba ant žemės sklypo yra keletas pastatų su skirtingais adresais, elektroninė deklaravimo sistema gali gauti nevienareikšmį atsakymą.
  • Asmenys gyvenamąją vietą deklaruoja atvykę į Civilinės metrikacijos skyrių arba elektroniniu būdu patvirtinus savo tapatybę per VĮ Registrų centro savitarną.

Registrų centro padaliniai nėra deklaravimo įstaigos ir deklaracijų nepriima.

Lietuvos gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, arba asmenys, atvykę ar sugrįžę gyventi į Lietuvą, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 15 darbo dienų. Tuo metu išvykstant gyventi į užsienį, išvykimo deklaracijoje nurodyti valstybę, į kurią išvykstama, reikia ne anksčiau kaip per 7 darbo dienas iki išvykimo.

Dokumentai, reikalingi deklaruojant gyvenamąją vietą:

  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  • Gimimo liudijimas ar gimimo akto įrašą liudijantis išrašas, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą privalo pateikti ir tas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), kuris teikia nepilnamečio deklaraciją.
  • Patalpos savininko (bendraturčio) ar jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje rašytine forma, kai asmuo nėra patalpos, kurioje gyvena, savininkas (bendraturtis) ir savininkas (bendraturtis) ar jo atstovas į deklaravimo įstaigą neatvyksta.

Sutikimas turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kuriame vertėjo parašo tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka. Jame turi būti nurodytas Sutikimą davusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (gimimo data, jei asmens kodas Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka nesuteiktas), adresas, ir asmens kontaktiniai duomenys susisiekti su asmeniu elektroninėmis ryšių priemonėmis (elektroninio pašto adresas, mob. numeris ir kt.), asmens, kuriam suteikiama teisė apsigyventi, vardas, pavardė, asmens kodas, patalpos adresas, apsigyvenimo terminas (jei Sutikimas duodamas nustatytam terminui). Sutikimas privalo būti pasirašytas.

![image](data:text/html;base64,PCFET0NUWVBFIGh0bWw+CjxodG1sIGxhbmc9Imx0Ij4KICA8aGVhZD4KICAgIDxiYXNlIGhyZWY9Ii8iPgoKICAgIDxtZXRhIGNoYXJzZXQ9InV0Zi04IiAvPgogICAgPG1ldGEgbmFtZT0idmlld3BvcnQiIGNvbnRlbnQ9ImluaXRpYWwtc2NhbGU9MSwgd2lkdGg9ZGV2aWNlLXdpZHRoIiAvPgogICAgPG1ldGEgaHR0cC1lcXVpdj0iWC1VQS1Db21wYXRpYmxlIiBjb250ZW50PSJpZT1lZGdlIj4KCiAgICA8bGluayByZWw9InNob3J0Y3V0IGljb24iIHR5cGU9ImltYWdlL3gtaWNvbiIgaHJlZj0iL2Zhdmljb24uaWNvIiAvPgoKICAgIDx0aXRsZT5WxK4gUmVnaXN0csWzIGNlbnRyYXM8L3RpdGxlPgogICAgPHNjcmlwdCB0eXBlPSJtb2R1bGUiIGNyb3Nzb3JpZ2luIHNyYz0iL2Fzc2V0cy9pbmRleC1EQTFScXE1OC5qcyI+PC9zY3JpcHQ+CiAgICA8bGluayByZWw9Im1vZHVsZXByZWxvYWQiIGNyb3Nzb3JpZ2luIGhyZWY9Ii9hc3NldHMvdmVuZG9yLWQxbjZuQm9pLmpzIj4KICAgIDxsaW5rIHJlbD0ic3R5bGVzaGVldCIgY3Jvc3NvcmlnaW4gaHJlZj0iL2Fzc2V0cy9pbmRleC1EUGN3ZlFhZS5jc3MiPgogICAgPHNjcmlwdCBzcmM9Ii4vY29uZmlnLmpzIiB0eXBlPSJ0ZXh0L2phdmFzY3JpcHQiPjwvc2NyaXB0PgogIDwvaGVhZD4KICA8Ym9keT4KICAgIDxkaXYgaWQ9InJvb3QiPjwvZGl2PgogIDwvYm9keT4KPC9odG1sPgo=)

Statistiniai Duomenys

Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien per šių metų sausį-rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies. Palyginimui, per visus 2016-uosius metus buvo pateiktos 46 134 išvykimo deklaracijos.

Daugiau nei pusė šiemet deklaravusiųjų išvykimą - 18-35 metų amžiaus žmonės. Toks išvykusiųjų amžius nurodomas 31 741 deklaracijoje. Tuo metu grupuojant išvykusiuosius pagal lytį, matomas nedidelis skirtumas - vyrai per šiuos metus pateikė 29 185, moterys - 28 100 deklaracijų.

Populiariausias išvykstančiųjų pasirinkimas išlieka Jungtinė Karalystė, kuri nurodoma 27 300 šiemet pateiktuose pranešimuose.

Galimos Priežastys

Suaktyvėjusį išvykimo deklaravimą galėjo lemti ir įvairūs teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama vykdyti tikslesnę ir efektyvesnę gyvenamosios vietos apskaitą. Vienas iš jų - pasikeitęs privalomųjų įmokų skaičiavimas. Nuo šių metų „Sodra“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja remdamasi tik Gyventojų registro duomenimis, tad jei asmuo nėra nurodęs, kad yra išvykęs iš Lietuvos, jam ši įmoka kaupiasi netgi gyvenant svetur. Privalomųjų įmokų skaičiavimas nutraukiamas tik deklaravus išvykimą, todėl šią prievolę šiemet atlikti suskubo nemažai užsienyje jau kurį laiką gyvenusių asmenų.

Tą iš dalies pagrindžia ir Registrų centro turimi duomenys - 11 461 šiemet gautų deklaracijų pateikta Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose užsienio šalyse.

Paskatinti gyventojus aktyviau deklaruoti gyvenamąją vietą galėjo ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos. Jose numatyta, kad visi asmenys, šiuo metu nedeklaravę gyvenamosios vietos, turi tai padaryti iki 2018 metų. Šiuo metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvoje yra įtraukta apie 70 tūkst. asmenų, kai dar šių metų pradžioje tokių buvo 82 tūkst.

Grumtynės dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pažymų: valdininkė užrakino miestiečius

Teisės Aktai ir Skundai

Viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos pačiam viešojo administravimo subjektui arba Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos, arba tiesiogiai Regionų administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g.

tags: #statistika #gyvenamosios #vietos #deklaravimo #sistema