Statinių Kadastriniai Matavimai: Atlikimo Tvarka Lietuvoje

Kadastriniai matavimai yra kompleksiškas procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamųjų daiktų geometriniai matmenys ir techniniai parametrai. Šie matavimai yra svarbūs nekilnojamojo turto registracijai, valdymui ir planavimui, nes jie suteikia tikslius ir oficialius duomenis apie nekilnojamojo turto dydį, ribas ir kitas charakteristikas.

Kadastriniai matavimai daugiausiai yra siejami su pastatais ir įvairiais statiniais, tačiau kartais ir su žemės sklypais. Šių matavimų metu yra nustatomi objektų geometriniai duomenys, į kuriuos įeina ir pastato sklypas, kuriam taip pat reikia atlikti geodezinius ar kadastrinius matavimus. Trumpai tariant, kadastriniai matavimai paprastai neįmanomi be geodezinių matavimų ir atvirkščiai.

Remiantis Registrų centro pateikiamu apibrėžimu, kadastriniai matavimai yra procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamųjų daiktų geometriniai matmenys ir techniniai parametrai.

Statinio kadastro duomenų rinkimas - veiksmai, kuriais identifikuojamas statinys ir parengiami duomenys, reikalingi naujam ar rekonstruotam statiniui įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

Statinio kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatomi statinio geometriniai parametrai, surenkami kadastro duomenys.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada šie matavimai yra reikalingi, kokia jų atlikimo tvarka, kokie dokumentai reikalingi ir kokiais teisės aktais jie yra reglamentuojami.

Kadastrinių Matavimų Būtinos Situacijos

Kadastriniai matavimai yra būtini įvairiose situacijose, kuriose reikalingas tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas ir dokumentavimas.

Šie atvejai apima:

• Žemės sklypų pardavimą, padalijimą, ar sujungimą: siekiant teisiškai tvarkyti šiuos procesus, būtinas aiškus sklypų ribų ir dydžių nustatymas.
• Žemės sklypo paskirties keitimas: reikalinga tiksli žemės sklypo ribų posūkio taškų ir jame esančių žemės naudmenų išmatavimo informacija.
• Išnuomavimas ar panaudos teisių suteikimas: sklypams, kurių ribos dar nėra nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
• Žemės sklypo ploto tikslinimas: ypač svarbu, jei sklypo ribos nėra aiškiai nustatytos arba yra neatitikimų su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis.

Šių matavimų atlikimas yra svarbus ne tik teisiniu, bet ir praktiniu aspektu, užtikrinant sklypo naudojimo teisėtumą ir aiškumą.

Kas Gali Atlikti Kadastrinius Matavimus?

Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka gali tik asmenys, turintys galiojančią matininko kvalifikaciją.

Matininkas yra fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą nuosavybės teisės į statinį gali būti registruojamos tik po to, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t.y. kai statinys įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą.

Statinių kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą laikomas tų statinių įregistravimu nekilnojamojo turto registre be teisių į juos, t.y. įregistruojant statinius be teisių į juos atliekamas tik statinių registravimas.

Žemės Sklypų Kadastrinių Matavimų Procesas

Žemės sklypų kadastrinių matavimų procesas yra sudėtingas ir apima keletą etapų:

1. Informacijos rinkimas: Pirmiausiai matininkai renka informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas, kad išvengtų netikslumų ir paženklintų ribas labai tiksliai.
2. Pasiruošimas ženklinimui: Kai visi duomenys parengti, matininkas derasi su užsakovu dėl ženklinimo dienos ir siunčia pranešimus suinteresuotiems asmenims apie numatomą sklypo ženklinimą.
3. Žemės sklypo ženklinimas: Žemės sklypo ženklinimo metu matininkas atlieka ribų nustatymą, matuoja ir atstato riboženklius. Kviestiniams asmenims suteikiama galimybė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo aktą. Jei kai kurie asmenys neatvyksta, matininkas siunčia jiems informaciją apie suformuotas ribas.
4. Duomenų apdorojimas: Darbas baigiamas ofise, kur specialistas, naudodamas specializuotą programinę įrangą, apdoroja lauko matavimus ir parengia žemės sklypo planą.
5. Plano patikra: Plano patikra atliekama Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.
6. Registracijos procesas: Suformuota skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama Registrų Centro padaliniui, o žemės sklypo savininkui bus būtina pateikti prašymą įregistruoti naujus matavimus. Registrų Centras duomenis sutvarko per maždaug 7 darbo dienas.

Kadastrinių Matavimų Etapai ir Veiksmai

Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Etapai ir veiksmai:

Nuo Ko Priklauso Kadastrinių Matavimų Kaina?

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:

• Žemės sklypo dydis: Didesni sklypai reikalauja daugiau laiko ir pastangų matuoti, todėl jų matavimai yra brangesni.
• Sklypo vietovė: Sklypo buvimo vieta, ar tai mieste, kaime, ar sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, gali turėti įtakos kainai.
• Kaip greitai reikia atlikti darbus: Skubos tvarka atliekami darbai gali kainuoti brangiau.
• Papildomi reikalavimai: Kliento specifiniai poreikiai ir pageidavimai, pvz., išsamesni planai ar sudėtingesnės analizės, taip pat gali didinti kainą.

Kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos paslaugos teikėjo ir jų nustatytų standartų. Svarbu atkreipti dėmesį į paslaugų kokybę ir profesionalumą, ne tik į kainą.

Dokumentai Reikalingi Atlikti Žemės Sklypo Kadastrinius Matavimus

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikalingi šie dokumentai:

• Sklypo registracijos dokumentai: tai apima pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registro pažymėjimą.
• Detalusis arba preliminarus žemės sklypo planas: Šis dokumentas padeda nustatyti sklypo ribas ir struktūrą.
• Statinių registracijos dokumentai: jeigu žemės sklype yra statinių, reikalingi jų teisiniai dokumentai.
• Žemės savininko asmens dokumento kopija: tapatybės kortelės ar paso kopija.
• Kiti susiję dokumentai: Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali prireikti papildomų dokumentų, susijusių su žemės sklypu.

Kas Yra Kadastrinių Matavimų Byla ir Kadastrinis Numeris?

Kadastrinių matavimų byla yra dokumentų rinkinys, kuris sudaromas po žemės sklypo ir jame esančių naudmenų kadastrinių matavimų atlikimo.

Ši byla apima visus svarbius duomenis apie sklypą, įskaitant jo ribas, plotą, naudojimo paskirtį, statinius ir kitus svarbius parametrus. Byloje taip pat gali būti įtraukti žemės sklypo planai ir kitos techninės schemos.

Tuo tarpu žemės sklypo kadastro numeris yra unikalus kodas, priskirtas kiekvienam nekilnojamajam turtui. Jis naudojamas nekilnojamojo turto identifikavimui ir registracijai Nekilnojamojo Turto Registre.

Pastogės Patalpų Kadastriniai Matavimai

Pastogės patalpų kadastrinių matavimų byla sudaroma, kai nebaigta įrengti pastogės patalpa pastatyta tiek, kad galima nustatyti nekilnojamojo daikto - patalpos ribas, apskaičiuoti plotą, tūrį, vertę, baigtumą bei surinkti kitus duomenis.

Kadastriniai matavimai taip pat gali būti atliekami, kai pastogė (palėpė) yra nepradėta įrengti.

Jeigu pastogė (palėpė) yra pastatyta kartu su visu pastatu, tuomet dėl tokios nepradėtos įrengti pastogės (palėpės) kadastro duomenų įrašymo į kadastrą, t.y.

Žemės Sklypo Kadastro Duomenų Atnaujinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Statinių Kadastriniai Matavimai - Inventorizacija

Kadastriniai matavimai pastatams - inventorizacija - vienas svarbiausių veiksnių registruojant bei apibrėžiant nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys.

Ši paslauga reikalinga kai:

• pastatai ar statiniai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti;
• statinius reikia padalyti, atidalyti ar atlikti turto objektų pertvarkymą, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.;
• reikia suformuoti naujus turto objektus;
• reikia surinkti inžinerinių tinklų, statinių kadastrinius duomenis.

Statinių kadastrinių matavimų paskirtis - nustatyti turto dydį, fizinę būklę, turto vertę, fiksuoti nekilnojamojo turto pakitimus ir kitus rodiklius, apibūdinančius nekilnojamojo turto objektą.

Šių rodiklių reikia nekilnojamojo turto apskaitai, sandoriams, apmokestinimui, turto ir teisių į turtą registravimui. Statinių kadastriniai matavimai yra svarbi procedūra, susijusi su nekilnojamuoju turtu Lietuvoje.

Kada Atliekami Kadastriniai Matavimai?

Kadastriniai matavimai atliekami įvairiais atvejais, susijusiais su nekilnojamojo turto valdymu ir registravimu:

• Formuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektą.
• Dalijant nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto objekto dalį, kuri formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.
• Sujungiant kelis nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto objektus į vieną nekilnojamojo turto objektą.
• Atliekant nekilnojamojo turto objektų amalgamaciją.
• Nebaigtiems statyti statiniams, kai pageidaujama juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtus statyti.

Šie matavimai yra būtini norint užtikrinti tikslų ir teisingą informacijos apie nekilnojamąjį turtą atvaizdavimą oficialiuose registruose.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Kadastro Skaičiavimo Tvarką

Kadastro skaičiavimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja įvairūs įstatymai ir poįstatyminiai aktai:

• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
• Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
• Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Taip pat svarbūs šie aplinkos ministro įsakymai:

• Dėl reglamento STR. 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" patvirtinimo.
• Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo.
• Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" patvirtinimo.
• Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtinimo.

Šie teisės aktai nustato kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus matavimų tikslumui ir duomenų pateikimui.

Pagrindiniai Teisės Aktai ir Jų Funkcijos

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius teisės aktus ir jų funkcijas:

Šie dokumentai kartu sudaro teisinį pagrindą, užtikrinantį teisingą ir patikimą informaciją apie nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Visiems naujai pastatytiems, rekonstruotiems ar kitaip pertvarkytiems statiniams, kol statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pripažins juos tinkamais naudoti, turi būti atlikti statinių kadastriniai matavimai ir parengta kadastrinių matavimų byla.

Nepaisant to, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis dėl šių matmenų atlikimo savo iniciatyva, ne tik įstatymų nustatyta tvarka.

Dažniausiai yra atliekama gyvenamųjų, sodo namų, butų, patalpų, bendrabučių, palėpių, komercinių ir pramoninių patalpų matavimai.

Į pastatų kadastrinių matavimų objektus įeina ne tik pastatai, tai gali būti ir įvairūs inžineriniai tinklai, tokie kaip vandentiekio, dujų, nuotekų ar kitos sistemos.

Pirmiausiai yra išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, plotas, tūris ir kiti techniniai duomenys, reikalingi statinių duomenis įrašyti į kadastrą.

Taip pat yra nustatomos statinio, kaip atskiro objekto, centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

Iš visų šių duomenų nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas bei adresas, taip pat patikslinami žemės sklypų planai ir, žinoma, apskaičiuojama vidutinė statinio rinkos vertė.

Dėl šių matavimų atlikimo pravartu kreiptis ne tik pastačius naują statinį ar suremontavus seną, bet ir siekiant savo nekilnojamą turtą parduoti.

Šiuo metu vienas iš patikimiausių nekilnojamojo turto duomenų įrodymas yra kadastrinių matavimų byla, kurių tikrai gali pareikalauti pirkėjas, norintis įsigyti Jūsų parduodamą statinį.

Šių matavimų svarbą turėtų atsiminti ir pirkėjai ir nebijoti jų paprašyti norimo įsigyti nekilnojamojo turto savininko, ar net pasiūlyti prieš perkant, juos kartu sudaryti.

Visi šie atvejai įrodo, kad pastatų kadastriniai matavimai yra dažni veiksniai ne tik statybų, bet ir nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo procesuose.

Pagal savo pobūdį statinių kadastriniai matavimai yra skirstomi į gyvenamosios paskirties (pastatų, patalpų, butų), negyvenamosios paskirties (viešbučiai, maitinimo įstaigos, administracinės, prekybinės patalpos, gydymo įstaigos, garažai ir t.t), bei inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, hidrotechnikos statinių ir kitų inžinerinių statinių) kadastrinius matavimus.

Statinių kadastriniai matavimai reikalingi tam, kad būtų tiksliai surinkti ir susisteminti duomenys apie pastatų, statinių, patalpų bei kitų inžinerinių statinių nuosavybę.

Kadastrinių matavimų metu nustatomos pastatų dalys, jų dydis, fizinė būklė, vertė ir buvimo vieta (tikslus adresas). Šie duomenys suvedami į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą ir VĮ Registrų centro duomenų bazę.

Kadastrinių matavimų paslaugos yra reikalingos tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Tokio pobūdžio matavimai bei kadastro bylos parengimas yra privaloma visiems turto savininkams.

Pastatų, statinių ir patalpų kadastriniai matavimai atliekami, kai:

• pastatai, statiniai, patalpos pastatyti, kapitališkai suremontuoti, rekonstruoti ar kitaip pertvarkyti, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti;
• pastatą, statinį ar patalpą norima įkeisti bankui;
• yra poreikis padalyti, atskirti ar sujungti pastatus, patalpas bei inžinerinius statinius;
• reikalinga suformuoti naujus turto objektus.

Tuo atveju, jei pastatą (statinį) rekonstruojate ar kapitališkai remontuojate, tačiau jo forma ir plotas nėra keičiami, - kadastrinių matavimų atlikti nebūtina.

Laikiniems statiniams (kuriuos leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą) - kadastriniai matavimai taip pat nėra atliekami.

Verta paminėti, jog statant naują namą ir norint jį įkeisti bankui, kadastriniai matavimai dažniausiai atliekami kelis kartus:

• Pastačius pamatus (baigtumas apie 7%-10%);
• Pastačius namo karkasą (baigtumas apie 50%-80%);
• Pabaigus namo įrengimą (baigtumas 100%).

Kokie dokumentai reikalingi atliekant statinių kadastrinius matavimus?

Norint atlikti statinių (pastatų, patalpų) kadastrinius matavimus, jums reikės pateikti šiuos dokumentus:

• Statinio projektas;
• Statybą leidžiantis dokumentas;
• Nekilnojamojo daikto (pastato, patalpos) nuosavybės išrašas;
• Žemės sklypo planas;
• Įsakymas dėl adreso suteikimo (jei adresas dar nebuvo suteiktas).

Kadastrinių matavimų eiga bei terminai

Statinių kadastrinius matavimus (inventorizaciją) sudaro šie etapai:

1. statinio išmatavimas, kadastro duomenu apie statini surinkimas (plotas, tūris, vertė, statybos metai ir kt.);
2. kadastrinių matavimų bylos, sudarytos iš statinio planų (brėžinių) ir surinktų kadastro duomenų parengimas.

Kas yra kadastrinių matavimų byla?

Tai dokumentas, rodantis tikslius statinio patalpų matmenis bei jų išdėstymą.

Tai nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą, sukomplektuotas rinkinys.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas;
• Statinių išdėstymo planas;
• Pagrindinių pastatų fotonuotraukos;
• Statinių kadastro duomenų formos;
• Statinių aukščių planai;
• Statinių įkainojimo formos,
• Kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

Kiek kainuoja statinių kadastrinių matavimų paslauga?

Statinių kadastrinių matavimo paslaugos kaina nustatoma individualiai, atsižvelgiant į statinio dydį, architektūrą, statinio paskirtį, darbų atlikimo terminus, vietą ir kitas aplinkybes.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

tags: #statiniu #kadastriniu #matavimu #atlikimas