Statinių kadastriniai matavimai: Kas tai?

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai yra svarbūs procesai, užtikrinantys tikslų žemės sklypų ir nekilnojamojo turto duomenų valdymą.

Geodeziniai matavimai

Geodeziniai matavimai (metodikų ir matavimų prietaisų visuma) plačiai naudojama statybų aikštelėje, kadastrinių žemės sklypų matavimų metu, pastatų kadastrinių matavimų metu ir netgi kai kurių pažengusių vartotojų ar meistrų buityje ir smulkiuose darbuose.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas.

Geodezinius matavimus gali atlikti tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas. Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas.

Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Be geodezinių matavimų šiuo metu nebūtų įmanomi jokių planų ir žemėlapių sudarymas.

Kadastriniai matavimai

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre .

Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Kadastriniai statinių matavimai arba kitaip dar vadinami tiesiog „inventorizacija“ tai - nekilnojamojo daikto, dydžio, vertės, fizinės būklės, bei kitų rodiklių fiksavimas kurie reikalingi įrašyti į nekilnojamo turto kadastro registrą.

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) atliekami statiniams juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius. Laikinų statinių kadastriniai matavimai neatliekami. Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę.

Atskiri nekilnojamojo turto objektai (butai, kontoros, garažai ir kiti), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai atlikti viso statinio kadastriniai matavimai, o kadastro duomenys įrašyti į kadastro duomenų bazę.

Statinių kadastrinių matavimų metu:

1. Nustatomas pastato baigtumas.
2. Nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia statinių duomenims įrašyti į kadastrą.
3. Susiejami visi žemės sklype esantys statiniai.
4. Nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai.
5. Apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę.
6. Parengiami pagrindinių pastatų aukštų planai.
7. Užpildomos statinių kadastro duomenų formos.
8. Apskaičiuojami statinio atkūrimo kaštai (statybinė vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė.

Pagal savo pobūdį statinių kadastriniai matavimai yra skirstomi į gyvenamosios paskirties (pastatų, patalpų, butų), negyvenamosios paskirties (viešbučiai, maitinimo įstaigos, administracinės, prekybinės patalpos, gydymo įstaigos, garažai ir t.t), bei inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, hidrotechnikos statinių ir kitų inžinerinių statinių) kadastrinius matavimus.

Statinių kadastriniai matavimai reikalingi tam, kad būtų tiksliai surinkti ir susisteminti duomenys apie pastatų, statinių, patalpų bei kitų inžinerinių statinių nuosavybę.

Kadastrinių matavimų metu nustatomos pastatų dalys, jų dydis, fizinė būklė, vertė ir buvimo vieta (tikslus adresas). Šie duomenys suvedami į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą ir VĮ Registrų centro duomenų bazę.

Kadastrinių matavimų paslaugos yra reikalingos tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Tokio pobūdžio matavimai bei kadastro bylos parengimas yra privaloma visiems turto savininkams.

Pastatų, statinių ir patalpų kadastriniai matavimai atliekami, kai: pastatai, statiniai, patalpos pastatyti, kapitališkai suremontuoti, rekonstruoti ar kitaip pertvarkyti, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti; pastatą, statinį ar patalpą norima įkeisti bankui; yra poreikis padalyti, atskirti ar sujungti pastatus, patalpas bei inžinerinius statinius; reikalinga suformuoti naujus turto objektus.

Tuo atveju, jei pastatą (statinį) rekonstruojate ar kapitališkai remontuojate, tačiau jo forma ir plotas nėra keičiami, - kadastrinių matavimų atlikti nebūtina. Laikiniems statiniams (kuriuos leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą) - kadastriniai matavimai taip pat nėra atliekami.

Verta paminėti, jog statant naują namą ir norint jį įkeisti bankui, kadastriniai matavimai dažniausiai atliekami kelis kartus:

• Pastačius pamatus (baigtumas apie 7%-10%);
• Pastačius namo karkasą (baigtumas apie 50%-80%);
• Pabaigus namo įrengimą (baigtumas 100%).

Kokie dokumentai reikalingi atliekant statinių kadastrinius matavimus?

Norint atlikti statinių (pastatų, patalpų) kadastrinius matavimus, jums reikės pateikti šiuos dokumentus:

• Statinio projektas;
• Statybą leidžiantis dokumentas;
• Nekilnojamojo daikto (pastato, patalpos) nuosavybės išrašas;
• Žemės sklypo planas;
• Įsakymas dėl adreso suteikimo (jei adresas dar nebuvo suteiktas).

Kadastrinių matavimų eiga bei terminai

Statinių kadastrinius matavimus (inventorizaciją) sudaro šie etapai: statinio išmatavimas, kadastro duomenu apie statini surinkimas (plotas, tūris, vertė, statybos metai ir kt.); kadastrinių matavimų bylos, sudarytos iš statinio planų (brėžinių) ir surinktų kadastro duomenų parengimas.

Kas yra kadastrinių matavimų byla?

Tai dokumentas, rodantis tikslius statinio patalpų matmenis bei jų išdėstymą. Tai nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą, sukomplektuotas rinkinys.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro šie dokumentai:

• Žemės sklypo planas;
• Statinių išdėstymo planas;
• Pagrindinių pastatų fotonuotraukos;
• Statinių kadastro duomenų formos;
• Statinių aukščių planai;
• Statinių įkainojimo formos;
• Kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

Kadastrinių matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Matuojami pastatų, statinių, patalpų, butų ar inžinerinių tinklų fiziniai parametrai.
• Fiksuojamos konstrukcijos, aukštis, plotai, tūriai ir kiti svarbūs duomenys.
• Sudaromi pastatų, statinių ar inžinerinių tinklų planai.
• Surinkti duomenys apdorojami ir paruošiami registravimui nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys ir jo daiktinės teisės turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Pasikeitus nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių duomenims, jie turi būti tikslinami Nekilnojamojo turto registre ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus.

Kadastriniai matavimai apima įvairius nekilnojamojo turto objektus, įskaitant pastatus, patalpas, namus, butus, garažus, palėpes, aikšteles, tvoras, pėsčiųjų takus, kelius, geležinkelius, vandentiekio ir kitus inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus objektus, kai šie objektai yra naujai pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti ar kitaip pertvarkyti.

Matavimai taip pat atliekami savininko ar naudotojo pageidavimu. Kadastro duomenų byla yra būtina norint įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre arba patikslinti statinio kadastro duomenis.

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius.

Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.

Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai.

Kai statiniuose, pastatuose ar patalpose atliekami kadastriniai matavimai, yra suformuojama kadastro duomenų byla.

Statybų inspekcijai savininkas kartu su kadastrinių matavimų byla turi pateikti pastato projektą, geodezinę nuotrauką ir kitus statybų inspekcijai reikalingus dokumentus.

Dvibučių namų kadastriniai matavimai vykdomi tokia pat eiga, kaip ir vienbučių namų. Tuomet, kai atliekami viso statinio matavimai ir gaunama pažyma iš statybų inspekcijos, pastatas yra užregistruojamas Registrų centre.

Atskirai sudaromos skirtingų (atskirų) pastate esančių butų kadastrinės bylos. Tuo atveju, kai butų baigtumas sutampa su viso pastato baigtumu, statybos inspekcijos pateikti dokumentai minėtų butų registravimui nėra būtini.

Sodo namams iki 80 kv. m viso bendro ploto įregistravimui nereikia turėti statybos inspekcijos pažymos apie nebaigtą statybą. Namo savininkas Registrų centrui turi pateikti kadastrinių matavimų bylą bei specialią statybos darbų baigimo deklaraciją.

Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Orientacinės kadastrinių matavimų kainos

Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.

tags: #statiniu #kadastriniai #matavimai