Statinio Naudojimas Ne Pagal Paskirtį: Teisinė Atsakomybė Lietuvoje

Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja statinio savininką naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį. Taip pat būtina nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti. Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui gali kilti administracinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad įstatymai įpareigoja statinio savininką nugriauti statinį tais atvejais, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką (LR Statybos įstatymo 35 str.). Jei statinio savininkas per nustatytą laiką statinio nenugriauna, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisinė Atsakomybė Už Neteisėtą Statinio Naudojimą

LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato atsakomybę už savavališką statinių naudojimą arba statinio naudojimo ne pagal paskirtį, statinių priežiūros taisyklių nesilaikymą, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas, priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą ir kt. Už šiuos pažeidus asmeniui gali būti paskirta piniginė bauda nuo dvidešimt penkių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Fizinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnyje. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1 500 eurų.

Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Jei aukščiau nurodyti įstatymo reikalavimai yra neįgyvendinami, t.y. nesilaikant nurodytų įstatymų reikalavimų naudoti statinį tik tinkamai užbaigus jo statybą, juridiniam asmeniui gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnį.

„51 straipsnis. Už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų.

Nesilaikant nurodytų įstatymų reikalavimų naudoti statinį tik tinkamai užbaigus jo statybą, fiziniam asmeniui gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimų kodekso 1892 straipsnį.

Statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas, tyčinis kliudymas jiems atlikti savo pareigas arba statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančio pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, fiziniam asmeniui užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimų kodekso 1894 straipsnį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 271¹ straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę asmenims, vykdantiems savavališką statybą ar kitaip pažeidusiems statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui. Tokiu atveju asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už šią baudžiamąją veiką gali atsakyti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad statinys naudojamas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ar naudojamas ne pagal paskirtį, (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka), gali tekti sumokėti nuo 140 iki 1 500 eurų baudą, už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą - nuo 200 iki 3 000 eurų.

Civilinė Atsakomybė

Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą (turtinę žalą (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trūkumų. Šiuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos.

Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Pagal šią įstatymo nuostata atsakingu už žalą asmeniu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas.

Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, tačiau esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Taigi, jeigu asmens turtas buvo prarastas ar sugadintas, o taip pat jeigu buvo padaryta žala asmens sveikatai, dėl statinių, pastatų ir kitų konstrukcijų sugriuvimo ar dėl bet kokių kitokių objekto trūkumų, už asmeniui padarytą žalą atsakys pastato savininkas (valdytojas), nebent pastarasis įrodytų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Statinių Naudojimo Priežiūra

Statinių naudojimo priežiūrą atlieka viešojo administravimo subjektai - savivaldybių administracijos. Primename, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos.

Šiuo metu teisės aktai statinių naudojimo priežiūrą atliekančius subjektus (pavyzdžiui, savivaldybes) įpareigoja ne rečiau kaip kartą per metus atlikti visų ypatingųjų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų, naudojimo priežiūrą vietoje. Jos metu, be kita ko, patikrinama, ar statinys (jo patalpos) naudojamas pagal paskirtį. Tačiau praktikoje ši pareiga vykdoma nepakankamai. Pavyzdžiui, 2021 metais buvo patikrinta apie ketvirtadalis ypatingųjų statinių, t. y. STT korupcijos prevencijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad esami teisės aktai nenustato, kaip atlikti tikslinio patikrinimo, ar statinio naudotojas statinį (patalpas) naudoja pagal paskirtį, procedūros.

Tai aktualu, kai turima pagrįstų duomenų apie statinio (patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį arba gaunama suinteresuotų asmenų skundą dėl šio pažeidimo. Todėl statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai taiko įvairią praktiką.

Patarimai Prieš Įsigyjant Būstą

Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Faktinė patalpų paskirtis nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše.

Gyvenamosios paskirties patalpos nuo negyvenamųjų paskirčių patalpų pastatuose turi būti atskirtos atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Gyvenamosios paskirties patalpoms keliami papildomi reikalavimai dėl automobilių stovėjimo vietų, buto insoliacijos, vaikų žaidimų aikštelių, garso izoliacijos:

• Naujam butui turi būti skiriama 1 vieta automobiliams statyti. Tačiau tam tikrais reglamentuotais atvejais minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas;
• Butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka reikalavimus;
• Insoliacija: kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos nepertraukiamos insoliacijos laikas ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose su perimetriniu užstatymu - ne trumpesnis kaip 1,5 valandos;
• Vaikų žaidimų aikštelės: sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas skaičiuojamas vertinant butų skaičių. Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv. m. Vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių.
• Naujai projektuojamų daugiabučių vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C, taip pat ir keičiant negyvenamosios patalpos paskirtį į gyvenamąją (butų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas C garso klasei.

Kokių Teisių Ar Garantijų Gyventojai Netenka Įsigiję Negyvenamosios Paskirties Pastate Įrengtus Butus?

Negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, numatomas mažesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius, mažesnė priklausomųjų želdynų norma, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės bei kita gyventojams svarbi infrastruktūra. Be to, gyvenamosios paskirties pastatų sklypai turi būti pritaikyti gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei privažiavimams.

Taigi statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Apibendrinant išdėstytą informaciją teigtina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nepakeitus jo paskirties, negali būti naudojamas nei kaip gyvenamasis namas, nei kaip pastatas komercinei veiklai vykdyti.

Remiantis Reglamento nuostatomis, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Taigi pagalbinio ūkio paskirties pastatai priklauso negyvenamųjų pastatų grupei. Tačiau jeigu pagalbinio ūkio paskirties pastate mažesnioji jo bendrojo ploto dalis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

tags: #statinio #jo #patalpu #naudojimo #ne #pagal