Neretai kyla klausimų, ar galima išregistruoti žmogų iš buto be jo sutikimo. Šiame straipsnyje aptarsime sąlygas ir tvarką, kurios galioja Lietuvoje, bei pateiksime teisinius patarimus, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje
Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją, Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Galimybės būti deklaruotam prie savivaldybės nebeliko.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai gali būti pateikiamas:
- Gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) sutikimas.
- Kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje (pvz., nuomos ar panaudos sutartis).
Laiką, kuriam nuomininko gyvenamoji vieta deklaruojama nuomotojui priklausančioje patalpoje, apibrėžia nuomos sutartis. Pavyzdžiui, jei sutartyje numatyta, kad turtas išnuomojamas 1 metams, tai ir nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama 1 metus.
Palengvinimai nuomotojams
Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, nuomotojams numatomi papildomi palengvinimai. Nuomotojai gali registruoti nuomininkus gyvenamosiose patalpose sutartam ribotam laikui (bet ne trumpiau negu 1 mėnuo), po kurio nuomininko gyvenamosios vietos deklaracija automatiškai išnyksta. Nuomininkas įgyja pareigą deklaruoti naują gyvenamąją vietą arba pateikti naują dokumentą, pratęsiantį teisę naudotis patalpomis, arba savininko sutikimą.
Ginčų sprendimas draugiškai
Būsto savininko ir nuomininkų santykiai ne visada būna geri. Neretai kyla konfliktų, nesutarimų, viena ar kita pusė pažeidžia sutarties sąlygas. NT agentūros „Vilniaus turtas“ NT agentė Jolanta Petrauskaitė pabrėžia, kad geriausia visus nesutarimus spręsti draugiškai ir ramiai.
Pasak J. Petrauskaitės, visais atvejais, kai kyla nesutarimų tarp nuomininkų ir nuomotojų, bandoma juos spręsti draugiškai ir priimti abiem pusėms tinkamus sprendimus. Tiems butų savininkams, kuriems labai svarbu, kad butas būtų grąžintas švarus, pasiūloma į nuomos sutartį įtraukti atskirą punktą dėl valymo mokesčio.
Jeigu baldai sulaužomi tyčia, sudaužomi stiklai, veidrodžiai, atsakomybę turėtų prisiimti nuomininkai, o savininkai netgi turi teisę nutraukti nuomos sutartį dėl jos nevykdymo.
Anot J. Petrauskaitės, tokios situacijos retos, tačiau NT savininkai vis tiek vengia nuomoti būstą šeimoms su nepilnamečiais vaikais.
Apsiskaičiusio nuomonė visiems įdomi
Jeigu laužomos sutarties sąlygos, iškeldinti galima ir nuomininkus su vaikais.
Advokato komentaras: kada galima iškeldinti nuomininkus?
Advokatas Arūnas Bertulis paaiškino, kokiais atvejais galima iškeldinti nuomininkus, kurie neturi nepilnamečių vaikų, ir tuos, kurie turi. Geriausias būdas nutraukti sutartį yra abiejų šalių susitarimas. Tačiau tikrai ne visada pavyksta draugiškai išsiskirti su nuomininkais.
Kai nuomininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai (ir jos nepratęsus) arba nutraukus nuomos sutartį, vis tiek lieka bute ir atsisako išsikelti, tenka kreiptis į teismą. Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti. Dėl nuomos sutarties nutraukimo su nuomininku, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, taip pat dėl nuomininko priverstinio iškraustymo reiktų kreiptis su ieškiniu tik į teismą.
Sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų ar jų neturinčiais, teismai griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - taiko individualiai, įvertindami tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui.
Nagrinėjant ginčus dėl iškraustomų nuomininkų, turinčių nepilnamečių vaikų, vaikų turėjimas galėtų lemti tik teismo sprendimo iškraustyti įvykdymo terminą, bet ne pačią iškraustymo galimybę.
Bet kokiu atveju nuomotojo teisės taip pat būtų užtikrintos, nes nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį, o už naudojimąsi būstu sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus mokamas nuomos mokestis padvigubėtų.
Kada nuomininkas turi išsikraustyti?
Pasak advokato A. Bertulio, tam, kad būsto savininkas galėtų iškraustyti nuomininkus, nuomos sutartis turėtų arba pasibaigti, arba nuomos sutartį nutraukus Civilinio kodekso numatytais atvejais ar šalių sutartais papildomais atvejais, taip pat nuomos sutartį Civilinio kodekso numatytais atvejais pripažinus negaliojančia.
Reikšmės turi ir tai, kokią - terminuotą ar neterminuotą - būsto nuomos sutartį nuomininkas ir būsto savininkas sudarė.
Sudarytą terminuotą būsto nuomos sutartį abi šalys turi teisę bet kada nutraukti įspėjusios apie tai viena kitą prieš tris mėnesius iki nutraukimo, tad terminuotos būsto nuomos sutarties sudarymo atveju joje gali būti aptarti ir nurodyti ilgesni įspėjimo terminai.
Nuomotojas (būsto savininkas) turi žinoti, kad nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą jis gali tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
Būsto savininkas negali savavališkai imtis iškeldinimo veiksmų, jeigu nuomininkas nesutinka išsikelti iš nuomojamo būsto. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka.
Anot A. Bertulio, nuomotojui svarbu tik tinkamai ir laiku įspėti nuomininką, įteikiant jam pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes pasitaiko atveju, jog būsto savininkai nuomos sutartį nutraukia be įspėjimo ar anksčiau nei sueis privalomas įspėjimo terminas.
Jei šalis laikosi nuomos sutarties ar jos nutraukimo pagrindų, tai apginti savo teises teisme problemų nekyla. Iš kitos pusės nuomininkui taip pat svarbu žinoti savo teises, nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, numatytus tiek sutartyje, tiek Civiliniame kodekse ir aktyviai jas ginti, kreipiantis tiek į teismą, tiek į policiją, priverstinio ne pagal teismo sprendimą vykdomo iškraustymo iš būsto.
Situacija skyrybų atveju
Jei sutuoktinio gyvenamoji vieta deklaruota asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame jis negyvena, norint jį išdeklaruoti, reikėtų kreiptis į seniūniją. Seniūnija gali paprašyti skyrybų byloje pareikšti reikalavimą dėl sutuoktinio išdeklaravimo.
Jeigu neturite nepilnamečių vaikų ir butas tikrai įgytas jūsų vieno iki santuokos ir nepagerintas sutuoktinės lėšomis, tai seniūnija neturėtų pagrindo atsisakyti. Tačiau praktiškai, seniūnijos darbuotojai gali būti atsargūs dėl galimų pasekmių, jei išdeklaruos neteisėtai.
Teisinis pagrindas
Negalima asmens tiesiog išdeklaruoti, jis išsideklaruodamas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą kitur. Tačiau, jei asmuo seniai negyvena bute ir vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tai nėra buto savininko problema. Jei asmuo neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės".
Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys. Bet kokiu atveju,pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims,tik teismas gali tai padaryti.Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.
Jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Todėl galima spręsti, kad žmona pažeidžia savo pareigą apmokėti dalies komunalinių mokeščių, remontą ir t.t., tai prieštarauja sutarties nuostatoms, todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį, o jau po to kreiptis į teismą, dėl asmens priverstinio išregistravimo.
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Norint pakeisti duomenis, turi kreiptis pats asmuo, kuris nori keisti tuos duomenis (savo gyv.vietą deklaruoti kitu adresu). Taigi 1- reikia arba susirasti sutuoktinį ir su juo kulniuoti į atitinkamas institucijas ir jo prašymu keisti gyv.vietą arba 2 - gauti teismo sprendimą.
Tvarka tokia: kreipasi asmuo, norintis keisti savo gyv.vieta, o paskui informuojamas gyv.vietos savininkas. Sutikimas gali būti teikiamas arba per valdžios internetinius vartus arba paprastuoju būdu-raštu. Nesant prašymo reikia kreiptis į teismą ir tokį sprendimą gauti.
Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.
Iškeldinimas iš nuomojamo būsto
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Tačiau dažnu atveju yra neišvengiama, siekiant atkurti teisingumą ir garantuoti nuomotojo teisę nevaržomai valdyti bei naudotis nuosavu turtu.
Įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas.
Nuomotojas, siekiantis vienašališkai nutraukti neterminuotą būsto nuomos sutartį (be priežasties), privalo raštu įspėti nuomininką prieš šešis mėnesius. Įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių.
Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai.
Iškeldinimo tvarka
Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys.
Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą.
Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje.
Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.
Jei neįmanoma sugyventi su pilnamečiu asmeniu, gyvenančiu kartu, ir jis nesutinka išsiregistruoti, galima kreiptis į teismą dėl tokio asmens iškeldinimo. Jei artimoje aplinkoje naudojamas smurtas, prievarta, galite kreiptis į policiją pranešant apie prieš jus naudojamą smurtą ir prašyti tokį asmenį įpareigoti gyventi skyrium nuo jūsų.
Pagrindiniai punktai
Apibendrinant, galima išskirti šiuos pagrindinius punktus:
- Gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia teisių į būstą.
- Iškeldinimas galimas tik teismo sprendimu.
- Nuomos sutartys turi būti sudaromos raštu.
- Smurto atveju kreiptis į policiją.
