Starkų Kaimas: Sodyba, Istorija ir Daunoravos Latvių Bendruomenė

Žiemgalos lygumoje, Joniškio krašte, baltvokiečių dvarininkų valdytoje Daunoravos valdoje, XVII-XVIII a. susiformavo didelė latvių diaspora (apie 500 žmonių), kurie nuo latviško dvaro pavadinimo Dundurmuiža vadinti dundurniekais (latv. dundurnieki).

Ši bendruomenė tyrimų objektu tapo visai neseniai - kai 2016-2018 metais Klaipėdos universitetas kartu su Latvijos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu organizavo kompleksines istorines-antropologines ekspedicijas.

Starkai - Lietuvos latvių bendruomenės (dundurniekų, Daunorava, Joniškio valsčius) stambūs ūkininkai, kurie įnešė tam tikrą indėlį į vietos bendruomenės ūkinį, švietimo ir kultūros, visuomeninį gyvenimą (steigiant ir statant naują latvių Daunoraičių II (latvių) pradžios mokyklą 1917/1928 metais bei Joniškio latvių švietimo draugiją 1921 metais), suvaidino tam tikrą vaidmenį Lietuvos ir Latvijos valstybių istorijoje.

Straipsnyje pristatoma Bertaučių kaimo (Joniškio valsčius) latvių ūkininkų Starkų šeima ir jos tyrimų šaltiniai. Tiriami klausimai:

• Giminės (taip pat ir bendruomenės) kilmės XVIII-XIX a. šaltiniai atminties institucijose, jos kilmės problema ir genealogija, žinomiausi asmenys.
• Ūkiai ir bendruomenės demografijos šaltiniai.
• Egodokumentai bei jų specifika (fotorinkinys, atsiminimai ir dienoraščiai, laiškai), kuriuose atsispindi šeimos atmintis ir genealogija, kasdieninis gyvenimas, to meto įvykiai.

Keliamas klausimas: ar vienos šeimos atvejis (gerai dokumentuotas) gali būti bendruomenės gyvenimo atspindys? Nors ir trūksta išsamių atsiminimų apie atskiras bendruomenes, tačiau per keletą gerai dokumentuotas šeimų (priklausomai ir nuo jos padėties bendruomenėje) istorijas iš dalies galima pažinti ir visos dundurniekų bendruomenės (mikro)istoriją, taip pat nustatyti tokių tyrimų metodinę prieigą ir problemas.

Tyrimui panaudoti šaltiniai skirstomi į šias 2 stambias kategorijas:

• Atminties institucijų (daugiausia Latvijos valstybės istorijos archyvo (Latvijas Nacionālā arhīva Latvijas Valsts vēstures arhīvs; toliau - LNA LVVA), Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau - LVIA), Lietuvos centriniame istorijos archyvo (toliau - LCVA) saugomi Daunoravos dvaro dokumentai: 1779-1797 metų. dvaro inventoriai, 1795-1834 metų sielų revizijos, 1846/60 metų ūkių surašymai ir kt., XX a. pirmos pusės žemėvaldos planai, karinės tarnybos, pilietybės bylos, Daunoraičių II pradžios mokyklos bylos.
• Egodokumentai (Starkų šeimos trijų kartų narių (moterų - motinos, dukros ir anūkės-dukterėčios) rašyti atsiminimai (1941-2007 metai), žvalgo Voldemaro Briedžio (žento) dienoraščiai (1944-1949 metai), laiškai iš Sibiro (1948-1950 metai), asmeninių albumų fotografijos (285 vienetai; XX a. pradžia - XX a. aštuntas dešimtmetis. Suskaitmenintos kopijos saugomos Šiaulių „Aušros“ muziejuje (toliau - ŠAM).

Šios giminės atvejis įdomus ir kultūrinės antropologijos požiūriu - stiprus ryšys su protėvių tėviške sieja ir dabar nežiūrint to, kad asmenys po tremties 1948 metais čia daugiau nebegrįžo gyventi arba po tremties yra gimę kitose vietose (Vilniuje), o mirę užsienyje (JAV), tačiau amžinojo poilsio vieta renkasi senąsias Nartaučių (Daunoraičių) kapines (tikriausiai tai vienintelis toks atvejis fiksuotas buvusioje dundurniekų bendruomenėje).

Šaltiniai apie Dundurniekų Bendruomenę

Svarbūs rašytiniai šaltiniai tiriant Daunoravos dvaro valdos dundurniekų bendruomenės demografiją, šeimų genealogiją yra dvarų inventoriai (1779-1797) ir sielų revizijos. Antai, seniausi rašytinių šaltinių duomenys apie baudžiauninkų latvių ūkininkus Starkus (kaip ir dauguma kitų) Daunoravos dvaro valdoje siekia XVIII a. pabaigą.

Martinis Starkus (lenk. Marcin Starkus) pirmą kartą paminėtas 1789 metų inventoriuje kaip Satkūnų kaimo (buvę Satkūnėliai, dabar Daunoriškė) ūkininkas, išvardyti šeimos nariai Margarita (Małgorzata), motina Dartė (Dorota), sūnus Janis (Jan), dukra Lavyzė (Lawiza), brolis Jokūbas (Jakub), sesuo Lyzetė (Elzbieta) ir našlė (giminystės ryšys nenurodytas) Anna, jos sūnus Davidas (Dawid), Janis (Jan), dukra Trynė (Trinia).

Daugiau vertingos informacijos bendruomenės demografijai, šeimų genealogijai tirti suteikia dvaro 1795, 1811 ir 1834 metų sielų revizijos (1816 metų neišliko). Priklausomai nuo surašymo kalbos atitinkamai pateiktos ir vardų formos, pavyzdžiui, lenkų buvo sulenkintos, o vokiečių pateiktos latviškos vardų formos.

1795 metais minimas tas pats Martinis Starkus Janio (Marcin Jana Starkis gospodarz chalupy), kurio nurodytas amžius 37 metai (*1758); šeimos nariai - žmona Margarita (ego zona Małgorzata, *1755, papildomai pastabų stulpelyje nurodyta ir mirties data - 1798 metai), sūnus Janis (Jannis, *1782) ir dukra Lyzetė (Elzbieta, *1787), taip pat ūkyje gyveno vyresnis brolis Jokūbas (Jakub brat rodzonÿ gospodarza Jana, 1744-1812, vėlesnėje 1811 metų revizijoje nurodyta, kad luošas) ir jo sūnus Karolis (*1775); audėjo Mikelio Andriaus (tkacz Michał Andrzeja, 1755-1804) šeima (žmona Lyzetė Janio (Elzbieta Jana, *1771), sūnūs Martinis (Marcin, *1789), Janis (Jahnis, *1792) ir Janis (Jannis, *1793)).

Taip pat šiose revizijose sužinome ir šio Martinio tėvavardį - Janis, o minėtame 1789 metų inventoriuje ir motinos vardą - Dartė. Taigi Starkų genealoginį medį galima pradėti nuo XVIII a. pirmos pusės.

1834 metų revizijoje minima Jurio Kaseliūno-Starkaus (Jurre Kasselun-Starcke, *1794, tėvas - Vilis (Willum)) šeima (žmona Dartė (Darte, *1804), sūnūs (turi būti posūniai) Marcis (Martze, *1819), Janis (Janne, *1821), dukros Ilzė (Ilse, *1824), Gretė (Grete, *1830).

Atlikus genealoginius tyrimus nustatyta, kad susiduriame su dundurniekų pavardės keitimo atveju, kai į našlės ūkį apie 1821 metus atėjęs vyras Kaseliūnas gavo buvusio vyro Starkaus pavardę ir jo gimusios dukros įvardytos jau kaip Starkutės. Panašus atvejis fiksuotas ir XVIII a. pabaigoje Bertaučių ūkininkų Bulių šeimoje, kai, mirus Antanui Buliui (Antoni Marcina Bullis, 1755-1796), našlę vedęs Kristupas (Kristoph Bullis, *1757) gavo naują Bullio pavardę.

Šios bendruomenės (kaip ir kitų Lietuvos liuteronų) šeimų genealogijai vertingų duomenų suteikia nuo 1834 metų pradėtos vesti evangelikų liuteronų (toliau - ELB) krikšto, santuokų ir mirties metrikų, konfirmacijų (šiuo atveju Šiaulių parapijos) knygos.

Panaudojus šiuos šaltinius pavyko nustatyti šešias kartas - nuo protėvio Janio (XVIII a. pirma pusė) iki Pauliaus Starkaus (1888-1967, VI karta) ir jo palikuonių (IX-X kartos, XX-XXI a.). Visi fiksuoti dundurniekų Starkai laikomi Martinio palikuoniais. Tai vienas iš retesnių atvejų kai pavyksta nustatyti valstiečių šeimų genealogiją nuo XVIII a.

Dundurniekų (latvių) evangelikų liuteronų bendruomenė buvo gana uždara buvusios karališkos Šiaulių ekonomijos katalikų lietuvių kaimų apsuptyje, tačiau buvo palaikomi gana glaudūs ūkiniai, kultūriniai, giminystės (tarnaujant kituose ūkiuose užsimegzdavo naujos šeimos) ryšiai su vos už 1,1 km esančia tos pačios konfesijos ir tautybės Kuršo visuomene ar Šiaulių apskrityje plačiai pasklidusia gana gausia latvių diaspora. Tai turėjo įtakos tam, kad dundurniekų bendruomenės šeimas iki pat XX a. vidurio kataklizmų siejo tolimesni ar artimesni giminystės ryšiai (neretai fiksuojamos ir santuokos tarp artimų giminaičių, pavyzdžiui, pusbrolių ir kt. pakopų).

Ūkininkus Starkus siejo glaudi giminystė su dundurniekais liuteronais Kaseliūnais (Nartaučiai, šie buvo taip pat plačiai susigiminiavę su kitomis dundurniekų giminėmis ↓), Briedžiais, Kugrenais, Lediniais.

Daunoravos dvaro valdos XVIII a. pabaigos - XIX a. inventoriuose, dokumentuose taip pat yra informacijos apie valstiečių ūkius, žemės ūkio naudmenas, trobesius (nurodoma kurios sodybos naudojasi bendru klojimu ir pirtimi), laikomų gyvulių (arklių, karvių, kiaulių ir avių) skaičių. Antai 1789 metų gegužės 7 dienos inventoriuje minėto Martinio Starkaus ūkyje surašyti 6 šeimos nariai ir 6 parobkai, 3 arkliai, 5 karvės ir 2 veršeliai, 2 avys ir 4 kiaulės.

Ūkiai ir Bendruomenė

Daunoravos dvaro valdos XVIII a. pabaigos - XIX a. inventoriuose, dokumentuose taip pat yra informacijos apie valstiečių ūkius, žemės ūkio naudmenas, trobesius (nurodoma kurios sodybos naudojasi bendru klojimu ir pirtimi), laikomų gyvulių (arklių, karvių, kiaulių ir avių) skaičių. Antai 1789 metų gegužės 7 dienos inventoriuje minėto Martinio Starkaus ūkyje surašyti 6 šeimos nariai ir 6 parobkai, 3 arkliai, 5 karvės ir 2 veršeliai, 2 avys ir 4 kiaulės.

Šaltiniai leidžia pažvelgti į dundurniekų bendruomenės ūkinį ir socialinį gyvenimą, šeimų genealogiją ir tarpusavio ryšius. Starkų šeimos istorija yra svarbi dalis šios bendruomenės istorijos, atspindinti jos kultūrą, tradicijas ir indėlį į Lietuvos ir Latvijos valstybių raidą.

Šios bendruomenės (kaip ir kitų Lietuvos liuteronų) šeimų genealogijai vertingų duomenų suteikia nuo 1834 metų pradėtos vesti evangelikų liuteronų (toliau - ELB) krikšto, santuokų ir mirties metrikų, konfirmacijų (šiuo atveju Šiaulių parapijos) knygos.

Panaudojus šiuos šaltinius pavyko nustatyti šešias kartas - nuo protėvio Janio (XVIII a. pirma pusė) iki Pauliaus Starkaus (1888-1967, VI karta) ir jo palikuonių (IX-X kartos, XX-XXI a.). Visi fiksuoti dundurniekų Starkai laikomi Martinio palikuoniais. Tai vienas iš retesnių atvejų kai pavyksta nustatyti valstiečių šeimų genealogiją nuo XVIII a.

Dundurniekų (latvių) evangelikų liuteronų bendruomenė buvo gana uždara buvusios karališkos Šiaulių ekonomijos katalikų lietuvių kaimų apsuptyje, tačiau buvo palaikomi gana glaudūs ūkiniai, kultūriniai, giminystės (tarnaujant kituose ūkiuose užsimegzdavo naujos šeimos) ryšiai su vos už 1,1 km esančia tos pačios konfesijos ir tautybės Kuršo visuomene ar Šiaulių apskrityje plačiai pasklidusia gana gausia latvių diaspora. Tai turėjo įtakos tam, kad dundurniekų bendruomenės šeimas iki pat XX a. vidurio kataklizmų siejo tolimesni ar artimesni giminystės ryšiai (neretai fiksuojamos ir santuokos tarp artimų giminaičių, pavyzdžiui, pusbrolių ir kt. pakopų).

Ūkininkus Starkus siejo glaudi giminystė su dundurniekais liuteronais Kaseliūnais (Nartaučiai, šie buvo taip pat plačiai susigiminiavę su kitomis dundurniekų giminėmis ↓), Briedžiais, Kugrenais, Lediniais.

Remiantis istoriniais šaltiniais ir šeimos egodokumentais, galima rekonstruoti ne tik Starkų šeimos istoriją, bet ir platesnį Daunoravos latvių bendruomenės paveikslą, atskleidžiant jos kultūrines tradicijas, socialinę struktūrą ir ekonominę veiklą.

Egodokumentai ir Šeimos Atmintis

Egodokumentai (Starkų šeimos trijų kartų narių (moterų - motinos, dukros ir anūkės-dukterėčios) rašyti atsiminimai (1941-2007 metai), žvalgo Voldemaro Briedžio (žento) dienoraščiai (1944-1949 metai), laiškai iš Sibiro (1948-1950 metai), asmeninių albumų fotografijos (285 vienetai; XX a. pradžia - XX a. aštuntas dešimtmetis. Suskaitmenintos kopijos saugomos Šiaulių „Aušros“ muziejuje (toliau - ŠAM).

Šios giminės atvejis įdomus ir kultūrinės antropologijos požiūriu - stiprus ryšys su protėvių tėviške sieja ir dabar nežiūrint to, kad asmenys po tremties 1948 metais čia daugiau nebegrįžo gyventi arba po tremties yra gimę kitose vietose (Vilniuje), o mirę užsienyje (JAV), tačiau amžinojo poilsio vieta renkasi senąsias Nartaučių (Daunoraičių) kapines (tikriausiai tai vienintelis toks atvejis fiksuotas buvusioje dundurniekų bendruomenėje).

Šeimos atsiminimai, dienoraščiai ir laiškai atspindi kasdieninį gyvenimą, to meto įvykius, šeimos atmintį ir genealogiją. Šie dokumentai leidžia pažvelgti į dundurniekų bendruomenės vidų, suprasti jų vertybes, tradicijas ir iššūkius.

Starkų Šeimos Genealogija

Šaltiniai leidžia pažvelgti į dundurniekų bendruomenės ūkinį ir socialinį gyvenimą, šeimų genealogiją ir tarpusavio ryšius. Starkų šeimos istorija yra svarbi dalis šios bendruomenės istorijos, atspindinti jos kultūrą, tradicijas ir indėlį į Lietuvos ir Latvijos valstybių raidą.

tags: #starka #kaimas #sodyba