Informacija apie Stalių Kadastrinę Vietovę: Nuosavybės Teisių Apsauga ir Žemėtvarkos Iššūkiai Lietuvoje

Baigiantis žemės nuosavybės grąžinimui, žemėtvarkininkai susiduria su iššūkiais, kurie kartais sukelia nepatogumų teisėtiems žemės savininkams.

Aleksas Karpičius: Nuosavybės Teisių Gynimas

Prieš dešimtmetį atgavęs senelių ir tėvų žemę ir sumanęs ją pernai parduoti Aleksas Albinas Karpičius patyrė šoką.

Gražioje vietoje - Trakų rajono Aukštadvario regioniniame parke Kozelkiškių kaime - žemę dirbo ir girią augino bent dvi Karpičių šeimos kartos.

Senelių ir tėvų palikimas atiteko vaikams - Aleksui Albinui ir jo seseriai Stanislavai.

Didelių kliūčių atgauti nuosavybę nebuvo.

Tad naujieji savininkai palyginti greitai įveikė žemės grąžinimo procedūras.

Pareiškimus dėl grąžinimo parašę 1992-aisiais, po penkerių metų džiaugėsi rankose laikydami žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

Karpičius pagal išgales tvarkėsi savo daugiau nei septynių hektarų ūkyje.

Daugiausia triūsė miške.

Praėjusiais metais jis sumanė savo nuosavybę parduoti. Čia jo laukė virtinė nemalonių staigmenų.

Netikėtumai Registrų Centre

Tvarkingas savininkas pradėdamas tvarkyti pardavimo dokumentus užsuko į valstybės įmonės Registrų centrą.

Vilniaus filialo kadastro specialistė Karpičiui pateikė pirmąją staigmeną.

Ekspertė ant žemės sklypo plano uždėjo antspaudą ir įrašė nuosprendį: sklypo ribos kertasi su gretimu sklypu.

Jokie argumentai, jog taip nėra ir negali būti, kad žemėtvarkos instituto specialistai - tada jie matuodavo sklypų ribas - itin kruopščiai nubraižė planą, nepadėjo.

Kai Karpičius nuėjo pasiteirauti notaro, ką reiškia šis antspaudas jo sklypo plano brėžinyje, išgirdo atsakymą: jam uždrausta laisvai disponuoti žeme.

Savininkas dabar negali sklypo parduoti, nuomoti, dovanoti ar dar ką nors sumanęs daryti.

"Kitaip tariant, mano nuosavybę areštavo ir aš į savo žemę netekau teisių, vėl tapau prašytoju", - sakė Karpičius.

Matininkų Klaida ar Daugiau?

Toks draudimas laisvai disponuoti savo žemės sklypu buvo įrašytas 2006 metų rugpjūčio 25 dieną.

Nuo tada Karpičiaus gyvenimas tarsi pradėjo riedėti atgal.

Vėl iš naujo teko minti valdininkų slenksčius ir varstyti pareigūnų duris.

Pirmiausia jis nuėjo į Vilniaus apskrities Trakų rajono žemėtvarkos skyrių.

Skyriaus vedėjas Algis Podrezas tik žvilgtelėjęs įgudusia specialisto akimi į dokumentus patarė Karpičiui niekam nesiskųsti, mat reikalas greitai pataisomas - čia padaryta matininkų klaida.

Žinoma, klysti žmogiška, tačiau kai klaida netaisoma visą pusmetį, verčia suklusti ir pasidomėti, ką šį kartą slepia žemėtvarkininkų "klaida".

Rugsėjį Karpičius parašė prašymus apskrities administracijai, Trakų žemėtvarkos skyriui.

Jame - tas pats klausimas.

"2006 metais, norėdamas parduoti žemę ir mišką, susidūriau su problema, kad man priklausantis 1,24 ha miško plotas man nebepriklauso.

Dėl žemės ribų neatitikimo negaliu forminti pardavimo dokumentų.

Norėčiau gauti atsakymą, kodėl pasikeitė mano žemės ir miško ribos, kas pasikėsino į mano nuosavybę", - teiravosi Karpičius.

Pernai rugsėjo antroje pusėje buvo tikslinamos žemės sklypų ribos.

Tai atliko Trakų žemėtvarkos skyriaus specialistė Valerija Orlovskienė.

Ilgus metus buvęs Karpičiaus kaimynas Juzefas Ananka savo sklypą pardavė naujiems šeimininkams.

Sklypą matuojant dalyvavo naujas kaimynas, beje, jokių pretenzijų dėl žemės ribų neturėjęs ir nereiškęs.

Apėjo sklypo linijas, pamatavo.

"Nieko ten matuoti nereikėjo, nes ir dabar ryškiai matoma dar Smetonos laikų žemės riba, skirianti kaimyno ir mūsų žemes", - sakė Karpičius.

Kai paklausėme specialistės Orlovskienės, ar reikėjo vėl iš naujo matuoti žemę, braižyti planus, moteris užtikrintai atsakė: "Būtinai reikėjo. Kaipgi kitaip, jei iškilo problema ir "persidengė" žemės ribos."

Įdomu tai, kad to žemių "perdengimo" taip ir nesurado.

Žemės ribos kaip buvo pamatuotos ir nubraižytos 1993 bei 1996 metų planuose, tokios ir liko.

Žemėtvarkininkė Orlovskienė sutiko, kad tai - tik formalumas, bet jie privalo matuoti ir tikslinti.

Tolesni Veiksmai ir Neaiškumai

"Parengsime dokumentus ir išsiųsime į apskritį. Apskrities viršininkas parašys įsakymą", - aiškino Orlovskienė, taip ir neatsakiusi į svarbiausią klausimą.

Kodėl prireikė matuoti iš naujo, jei nieko keisti planuose nereikia?

Bet taip tik mums atrodė.

Vieną rudens dieną ponas Karpičius buvo pakviestas atvažiuoti į Trakų žemėtvarkos skyrių - dėl privačių žemės sklypų ribų patikslinimo.

Žemėtvarkininkai parengė naują planą ir pakišo jį pasirašyti.

Karpičius paprašė dokumento kopijos.

"Nepriklauso", - atsakė jam.

Tada žemės savininkas atsisakė pasirašyti.

Tad akių dūmimas vyko toliau.

Kaip LŽ pavyko išsiaiškinti, Karpičiaus žemės ribos nesikerta su artimiausių kaimynų sklypų ribomis.

Kalba sukasi apie naują pamatuotą žemės valdą, besiremiančią į Karpičiaus sklypą.

Kadaise buvusi valstybinio fondo žemė, tapusi privačiu atsikėlėlio sklypu, "įbrido" į Karpičiaus valdas.

Kaip tik pačioje gražiausioje vietoje - šaltiniuotame miške, kur esama tvenkinių su gausybe žuvų.

Nuo tos miško atkarpos iki Unguraičio ežero - vos keli šimtai metrų.

Naujasis Sklypo Šeimininkas: Paslaptis?

Kas tas naujasis puikaus sklypo šeimininkas?

Kol kas tai slepiama taip uoliai, tarsi tai būtų valstybės paslaptis.

Bet anksčiau ar vėliau jis pats pasirodys, niekur nedings.

Dabar galime tik klausti: kas sudarė to naujo sklypo planą ir braižė žemėlapį, kuriame dosnioji ranka brūkštelėjo brūkšnį per Karpičiaus valdą?

Juk nė lapė nebūtų sulojusi, jeigu Karpičius nebūtų sumanęs parduoti savo žemės sklypo ir miško.

Sujudę žemėtvarkininkai net sumanė Karpičiui atkarpėlę miško kitur pamatuoti, kad tik užglaistytų, kaip sakė Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjas Podrezas, padarytą klaidą.

Tačiau Karpičius atsisakė: jam svetimo gero nereikia.

Netekęs vilties žemės savininkas Karpičius kreipėsi pagalbos į Seimo pirmininko pavaduotoją Gintarą Steponavičių.

Šis savo ruožtu nusiuntė oficialų paklausimą Vilniaus apskrities viršininkui Alfonsui Macaičiui.

Savo rašte parlamentaras teiravosi: "Kada bus patikslintos jam priklausančio žemės sklypo ribos Trakų raj., Trakų sen., Kozelkiškių kaime?

1997 m. buvo atstatyta 7 ha žemės sklypo ir 1,24 ha miško, esančio Trakų raj., Trakų sen., Kozelkiškių k., nuosavybė.

1997 m. žemę ir mišką atmatavo Vilniaus žemėtvarkos instituto vadovė O.Zamaslavienė su Trakų raj., Strėvos girininkijos girininku, nustatydami ribas ir kvartalines linijas.

Po to matavimus atliko matininkė I.Stankevičienė.

Atlikus pakartotinius miško ir žemės sklypo matavimus nebuvo pakeisti pirminio matavimo duomenys.

Po šių matavimų p. Aleksas Albinas Karpičius gavo dokumentus iš Žemėtvarkos instituto.

Šiuose dokumentuose yra patvirtinta teisė į žemės ir miško nuosavybę.

Tačiau 2006 m. p. Aleksas Albinas Karpičius norėjo parduoti savo žemę ir mišką, bet dėl neatitinkančių žemės ribų to padaryti negali.

Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad p. Aleksas Albinas Karpičius negali laisvai disponuoti savo turtu, nes vis dar vilkinama patikslinti žemės ribas."

Atsakymas dar negautas.

Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjui Podrezai nereikėjo ilgai aiškinti, kur, kaip ir kokių sunkumų patyrė žemės savininkas Karpičius, priverstas iš naujo kautis dėl nuosavybės.

"Daug kartų buvo važiuota į Bijūnų kadastrinę vietovę ir patikrintos sklypų ribos.

Dabar jau parengtas įsakymas dėl ribų patikslinimo.

Savininkas be reikalo išpūtė šią problemą", - paaiškino Podrezas.

Paklaustas, kodėl prireikė iš naujo peržiūrėti Karpičiaus žemės nuosavybės valdas, žemėtvarkininkas net pyktelėjo.

"Ką reiškia iš naujo? Kaip tai suprantate?

Kai rašote straipsnį ir jį papildote, ar tai reiškia, kad rašote iš naujo?

Jeigu viena jo žemės riba truputį kertasi su kitu sklypu, o mes norime patikslinti, tai jokiu būdu nėra matuojama iš naujo", - kirste nukirto pašnekovas.

Jis patikino, kad niekas nesikėsina atimti iš Karpičiaus kelių dešimčių arų miško.

"Matininkas blogai nubraižė planą, ir viskas", - teigė Podreza.

Pasak Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjo, sklypas jau pamatuotas, įsakymas dėl ribų patikslinimo išsiųstas į apskritį praeitą savaitę.

Netrukus bus ir atsakymas.

Kada? - teiravomės Vilniaus apskrityje.

Viršininko administracijos darbuotoja Irena Kardokaitė mus informavo, kad įsakymas - ant viršininko darbo stalo.

Duomenų Šaltiniai Natūralioms Pievoms ir Ganykloms

• Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“ duomenys
• Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys
• Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys
• Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų duomenys
• GRPK erdvinių duomenų rinkinys
• Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT
• KŽS_DR5LT naujausia versija
• Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų duomenų rinkinys
• Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai
• Teismo sprendimai, kiti patvirtinti dokumentai

Vertinant žolyno svarbą biologinei įvairovei, naudojami šie papildomi duomenų šaltiniai:

1. Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenys;
2. LepiBase duomenų bazės duomenys (su pievų buveinėmis susijusių rūšių duomenys);
3. Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritis „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, duomenų rinkiniai;
4. Lietuvos pievų inventorizavimo 2002-2005 m. duomenys. Projekto vykdytojas ir duomenų valdytojas Lietuvos gamtos fondas, Botanikos institutas ir Olandijos Karališkoji gamtos apsaugos draugija (BBI-MATRA projektas);
5. Biosferos poligonų apsaugos zonų, nustatytų gyvūnų apsaugai (griežlių, dirvoninių kalviukų, lingių, baltamargės šaškytės apsaugai, žalvarnio, mažojo erelio rėksnio, tetervino maitinimosi vietų), duomenys;
6. Didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiai;

Ši informacija leidžia geriau suprasti duomenų šaltinius, naudojamus natūralioms pievoms ir ganykloms nustatyti, bei jų svarbą biologinei įvairovei.

tags: #stalu #kadastrine #vietove