Sprendimai dėl buvusių sodybų atstatymo saugomose teritorijose Lietuvoje yra reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiame straipsnyje aptariama, kaip priimami sprendimai dėl buvusių sodybų atstatymo, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokie iššūkiai gali kilti.
Teisinis Reglamentavimas
Buvusių sodybų atkūrimo galimybė valstybiniuose parkuose ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose įtvirtinta dar 2001 m. LR saugomų teritorijų įstatyme. Sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 147, nurodyta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose - savivaldybių administracijos.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Mindaugas Balčiūnas informavo, jog, įvertinus archyvinius dokumentus ir nustačius buvusios sodybos buvimo faktą tam tikroje teritorijoje, sprendimai dėl buvusių sodybų atstatymo priimami vadovaujantis Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 147.
Prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje teikiami iki 2028 m. sausio 1 d. Prašymai dėl buvusios sodybos atstatymo, pateikti iki 2028 m. sausio 1 d., palaikyti.
Teritorijos Funkcinis Prioritetas
Saugomos teritorijos skirstomos pagal funkcinį prioritetą:
- konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos;
- atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos;
- ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos;
- kompleksinės saugomos teritorijos.
Reikalavimai Atstatant Sodybas
Atkuriant sodybas, svarbu laikytis tam tikrų reikalavimų, siekiant išsaugoti kraštovaizdį ir gamtos vertybes:
- Turi būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas).
- Pastatai turi atitikti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.
- Pagal galiojančius teisės aktus tokia galimybė yra, jei sklypo savininkas turi įrodančius dokumentus, istorinius žemėlapius ar kitą aktualią informaciją apie sodybos buvimo vietą.
Pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos), įstatyme nustatytus apribojimus, minėtų šlaitų būtų kuo didesnis. Vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.
Konservacinės Apsaugos Prioriteto Teritorijos
Veikla saugomose teritorijose reglamentuojama dokumentuose. Nurodytuose veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose, nekenkia ekosistemoms, saugomoms vertybėms, rezervatų - valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatuose.
Nuomonės ir Diskusijos
Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo Simono Bagdono teigimu, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija priėmė sprendimą dėl buvusios sodybos atstatymo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.
Seimo narės Agnės Jakavičiutės-Miliauskienės pirminiu vertinimu, panašu, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, t. y. jie identifikavo, kad anksčiau tame sklype buvo / galėjo būti sodyba. Seimo nario Martyno Gedvilo nuomone, Šatrijos kalnas - tai ne eilinis reljefas, o Žemaitijos širdis, mūsų tapatybės simbolis.
Šatrijos Kalno Pavyzdys
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos tinklapyje dėmesį patraukė vienas Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus įsakymas - „Dėl buvusios sodybos atstatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. 7809/0004:8) Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r.
Pagal VĮ Registrų centro išrašą, žemės sklypo (kad. Nr. 7809/0004:8), esančio Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav. VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai, teikdami atsakymą, atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal deleguotas funkcijas, VSTT nedalyvauja buvusių sodybų atkūrimo procese.
Pasak direkcijos vadovo, nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra kompleksiniame Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje.
Sodyba yra buvusi ne ant Šatrijos kalno, o greta jo, papėdėje, medžiais apaugusioje teritorijoje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad „kils grėsmė prarasti Šatrijos kalną“. Vertinant situacijas visoje Lietuvoje, galima rasti ir kitų pavyzdžių, kai sodybos yra greta unikalių objektų, kaip antai - sodyba prie Medvėgalio kalno, kuri yra tapusi neatsiejama kraštovaizdžio dalimi.
Saugomų Teritorijų Valdymas
Saugomų teritorijų priežiūrą vykdo priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai. Prevencinę veiklą saugomose teritorijose vykdo saugomų teritorijų direkcijos. Jos vykdo lankymą.
Saugomų teritorijų ir jų zonų planavimo schemas (rengiamos (-i) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti). Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planai (rengiami (-i) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti), atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus.
Valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.