Specializuoti žemės sklypai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, skirti sodininkystei arba miško augalų auginimui. Šiame straipsnyje aptarsime topografinių nuotraukų svarbą, taip pat sodininkystės ir miško medelynus Lietuvoje.
Topografinė nuotrauka ir jos svarba
Topografinė nuotrauka - tai detalus žemės paviršiaus ypatumus atvaizduojantis planas, kuriame pateikiama informacija apie aukščius, augaliją, paviršiaus dangas, pastatus ir kitus svarbius paviršiaus elementus. Ji yra nepakeičiama priemonė, naudojama įvairiose srityse, tokiose kaip statyba, architektūra, inžinerija, teritorijų planavimas.
Pavyzdys topografinės nuotraukos
Ji gali būti rengiama įvairiais masteliais, priklausomai nuo projekto poreikių, tačiau dažniausiai rengiamas M 1: 500. Sklypo topografinė nuotrauka yra planas, kurio plotas pilnai ar dalinai sutampa su sklypo ribomis. Pagal projektavimo uždavinius topografinė nuotrauka gali apimti visą sklypo plotą, jo dalį arba būti tam tikru atstumu už sklypo ribos.
Namo projektavimui paprastai reikia didesnio ploto už sklypo ribos, kadangi architektas projektuodamas pastatus turi įvertinti atstumus iki gretimų sklypų statinių, kad būtų galima užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimus. Taip pat topografinė nuotrauka apimant ne tik sklypą, bet ir teritoriją už sklypo ribos aktuali kai projektuojami ne vietiniai nuotekų, vandentiekio tinklai, bet planuojama jungtis prie centralizuotų požeminių miesto tinklų, esančių už miesto tinklų.
Pagal dabartinius teisės aktus topografinė nuotrauka yra tik ant paviršiaus matomų objektų planas (antžemis).
Surinkti duomenys yra apdorojami naudojant specializuotas programas, kurios leidžia perkelti matavimo duomenis į kompiuterio ekraną.
Galimas topografinės nuotraukos papildymas papildomais elementais:
- Kai vietovėje atsirado arba išnyko svarbūs projektavimui elementai.
- Kaip pavyzdys galėtų būti nugriautos ar naujai pastatytos elektros oro linijos ar kitos inžinerinės komunikacijos (kinta šių tinklų apsaugos zonos ir atitinkamai statybos zona).
- Kitas pavyzdys galėtų būti kai atsirado nauji pastatai kaimynų sklype.
- Stipriai pasikeitė reljefas.
Topografinės nuotraukos kaina gali labai skirtis, priklausomai nuo įvairių veiksnių.
Sodininkystės medelynai
Medelynas - tai žemės sklypas ar specializuotas ūkis, kuriame dauginami sodo, miško, dekoratyviniai augalai.
Sodininkystės medelynas turi keletą pagrindinių skyrių:
- Daigyną
- Skiepyną
- Veislinių sodinių
- Vegetatyvinio dauginimo
Daigynas
Daigyne sėjamos sėklos, auginami poskiepiai ir kiti sėjinukai. Lauko daigyne 1 ha išauginama apie 200 000 poskiepių, šiltnamiuose apie 500 000.
Skiepynas
Skiepyne skiepai auginami 2-3 metus. Pavasarį (rečiau rudenį) poskiepiai sodinami 20-35 cm atstumu eilėmis. Tarpueilių plotis 70-90 cm. Skiepai auginami ir formuojami 1-2 metus. 1 ha išauginama iki 30 000 skiepų (kartais daugiau kaip 50 000).
Veislinių sodinių skyrius
Veislinių sodinių skyriuje auginamos geriausios vaismedžių ir uogakrūmių veislės. Jų skiepūgliai ir ūgliai dauginami vegetatyviai.
Vegetatyvinio dauginimo sklypai
Vegetatyvinio dauginimo sklypuose augalai (agrastai, avietės, vegetatyviniai poskiepiai, braškės) auginami nuolat, dauginami atlankomis, atžalomis, palaipomis (ūsais).
Sėkliniuose soduose auginami įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Jų sėklos naudojamos sėkliniams poskiepiams auginti.
Lietuvoje pirmieji sodininkystės medelynai įkurti Žagarėje (1860) ir Panevėžyje (1865). 1939 buvo 443 sodininkystės medelynai (daugiausia privatūs), kurie per metus išaugindavo 623 000 vaismedžių skiepų ir 130 000 vaiskrūmių. 1948 įsteigti valstybiniai medelynai. 1966 jų buvo 19, 1979 - 12, 1985 - 9. Didžiausi medelynai buvo Anykščių, Kretingos ir Panevėžio sodininkystės ūkiuose.
1997 įkurta Sodininkystės medelynų asociacija. Centras Babtuose (Kauno rj.). Asociacijai priklausė 9 medelynai, kuriuose kiekvienais metais buvo išauginama apie 0,5 mln. vaismedžių, apie 4,5 mln. uogakrūmių ir apie 0,7 mln. braškių sodinukų. 2001 įkurta verslinių sodų asociacija Vaisiai ir uogos, kuri perėmė medelynų asociacijai priklausiusias funkcijas.
Sodinukų išaugina ir sodininkai mėgėjai. 2004 jie išaugino apie 0,8 mln. vaismedžių ir uogakrūmių, apie 2,2 mln.
Miško medelynai
Miško medelynai augina medžių ir krūmų sodmenis miškams želdinti. Dažniausiai auginami pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, ąžuolų, uosių, juodalksnių, beržų) 2-4 m. sodinukai ir 1-2 m. (rečiau 3 m.) sėjinukai.
Miško medelynų plotas dalijamas į 2 dalis: produkuojančiąją (joje yra sėjinukų dauginimo ir sodinukų skyriai) ir pagalbinę.
Lietuvoje pirmasis miško medelynas buvo įkurtas Alytuje (1928). Paplito mišrūs medelynai, kuriuose auginami miško ir dekoratyvinių augalų sodmenys. Visos miško urėdijos turi daigynus ir medelynus.
Vaikų darželio gudrybė, padėsianti sutaupyti daug dolerių
| Medelyno tipas | Pagrindinė paskirtis | Auginami augalai |
|---|---|---|
| Sodininkystės medelynas | Sodo augalų dauginimas | Vaismedžiai, uogakrūmiai, dekoratyviniai augalai |
| Miško medelynas | Miško atkūrimas ir želdinimas | Pušys, eglės, ąžuolai, beržai ir kt. |
tags: #specializuotas #zemes #sklypas