Vilniaus architektūra (1 dalis)
Spaudos Rūmų Architektūra ir Istorinė Reikšmė Vilniuje
Spaudos rūmai, pastatyti 1985 m., yra išskirtinis industrinės architektūros pavyzdys, atspindintis to laikotarpio statybos tendencijas.
Rūmai, esantys Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone, buvo sukurti kaip laikraščių, žurnalų ir leidyklų centras.
Jų architektūra pasižymi moderniu dizainu ir funkcionalumu, leidžiančiu efektyviai organizuoti spaudos leidybą ir kitas susijusias veiklas.
Spaudos rūmai Vilniuje
Pastato struktūra apima 20 aukštų, o jo kompleksas išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir įvairiomis paskirtimis: čia yra gamybiniai korpusai, sandėliai, valgyklos ir konferencijų salės.
Be to, šie rūmai tapo kultūros ir informacijos centru, kurioje vyko ne tik leidybos procesai, bet ir įvairios kultūrinės bei socialinės iniciatyvos.
Istoriniu požiūriu, Spaudos rūmai simbolizuoja nepriklausomybės siekius ir laisvos spaudos svarbą Lietuvoje.
Užgrobimo 1991 m. sausio 11 d. metu šie rūmai tapo svarbiu istorinės atminties simboliu, liudijančiu kovą už teisę į informaciją ir žodžio laisvę.
Vilniuje esančių Spaudos rūmų fasadas pripažintas istoriškai vertingu, per Sausio įvykius jame padarytos kulkų žymės turės būti išsaugotos.
Jų architektūra ir istorinė reikšmė šiandien yra neatsiejama nuo Lietuvos kultūros paveldo, turinti didelę vertę tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams.
2019 birželio 20 d.„Lietuvos teatro menas, kurį vis daugiau šalių pažįsta ir pripažįsta kaip naujovišką, stebinantį, kūrybingą, garsiais žingsniais žengia per pasaulį ir plečia šios meno šakos lauką.
Tačiau kalbant apie teatrui skirtą infrastruktūrą Lietuvoje adekvačiai kokybiškų erdvių teatrui labai trūksta.
Tikėkimės, nebeilgam - šiuo metu vyksta net dviejų teatrų Vilniuje rekonstrukcijos.
Ilona Balsytė sako, kad teatras turi ne tik žengti koja kojon su pasauliu, tačiau būti viena koja priekyje.
„Projektuoti teatrą yra didelė atsakomybė, nes reikia sukurti aurą.
Daug žiūrovų ir visi turi skirtingą santykį su teatru.
Kita vertus, yra skirtumas tarp teatro rekonstrukcijos ir naujos statybos.
Juk rekonstruojamo teatro lankytojai jau turi susiformavusius įpročius“, - sako G. Kančaitė ir neneigia, kad tenka taisyti teatro statybos ir rekonstrukcijos metu padarytus trūkumus.
Tuo tarpu Keistuolių teatras susikūrė kaip novatoriškas ir jo patalpos buvo visai ne teatro, o Spaudos rūmų konferencijos salės.
„Keistuolių teatras laužo visų žanrų ribas.
Todėl planuojama praplėsti edukacines erdves, atsiras eksperimentinė erdvė.
Atsiras erdvės, kurios akustine prasme, leis išnaudoti visą kūrybinį potencialą.
Patalpos bus mobilesnės.
Atsiras svarbiausias dalykas - įėjimas į teatrą.
Kadangi ne visi spaudos rūmai priklauso Keistuolių teatrui, visas kitoniškumas ir naujumas bus viduje.
Nacionaliniame dramos teatre naujai projektuojamos mobilios salės.
Jose atkuriamos originalios kėdės, kurios buvo sunaikintos 2005 metų rekonstrukcijos metu.
Bus galima keisti scenos vietą, taip pat perkelti žiūrovus.
Architektė G. Kančaitė pasakoja, kad Nacionalinis dramos teatras siekia pritraukti daugiau žiūrovų, todėl didinamas patalpų tūris.
„Planuojama atverti stogą.
Čia bus sukurtos erdvės ne tik renginiams, tačiau ir tiesiog pasigrožėti miesto panorama.
Brolių A. ir V. Nasvyčių kūrinys įdomus subtiliais interjero skirtingų erdvių persipynimu, originaliomis laikmečio detalėmis.
Pastatą statę architektai siekė sukurti jungtį su Gedimino prospektu.
Spaudos Fondo Rūmai Kaune
Spaudos fondo rūmai buvo pastatyti Kaune, Vytauto prospekte, 1939 metais. Trijų aukštų su pusrūsiu ir flygeliu kieme pastatas užėmė 1450 kv. m plotą. Savo tūriu - 22 tūkst. kub. Aiškiais geometriniais tūriais ir tiesiomis linijomis sukonstruotas pastatas turėjo A, B ir C korpusus.
Spaudos fondo rūmai Kaune
Kiekvienas tuo metu statytas ir iki dabar išlikęs pastatas ypač vertinamas kaip architektūrinio paveldo objektas.
Spaudos fondo rūmai buvo vienas moderniausių to meto pastatų, suprojektuotas taip, kad virš esamų A ir B korpusų būtų galima pristatyti dar po vieną aukštą.
Kroviniams krauti suformuotos specialios rampos.
Vidaus patalpose buvo įrengtas didelis liftas kroviniams kelti.
A korpuse trijuose aukštuose įsikūrė Spaudos fondo administracija, knygrišykla, spaustuvė, litografija.
Iš Vytauto prospekto pusės pirmame aukšte - knygynas, maisto parduotuvė, kelios kontoros.
B korpuse buvo įrengtas prekybos skyrius, urmo sandėliai, valgyklos salė ir darbuotojų biblioteka.
C korpusą užėmė garažai, pagalbinės patalpos.
1940 m. Spaudos fondo rūmai buvo nacionalizuoti LTSR komiteto nutarimu, o 1948-aisiais čia buvo įkurta V. Mickevičiaus-Kapsuko spaustuvė.
Vėliau pristatytas aštuonių aukštų administracinis ir gamybinis pastatas, išplėstos gamybinės ir buitinės patalpos.
Šiuo metu buvusios spaustuvės pastatų kompleksas užima plotą tarp Vytauto prospekto ir Šiaulių gatvės.
Čia trijuose skirtingų tūrių korpusuose įsikūrė verslo parkas „Aušra“.
2017 m. rekonstruota didžioji dalis komplekso atvėrė duris miestui.
Fasado visumos raiška architekto V. Peldavičiaus buvo kuriama vertikalių briaunų, nišų ritmu.
Panaudotas populiarus Lietuvoje modernizmo stiliaus eksterjero elementas - iškilios ir įgilintos juostos, naudoti kontrastingi jų deriniai atpažįstami ir renovuotame pastate, kurio rekonstrukcijos autorius yra architektas Egidijus Vilčinskas.
Pastato pirmasis aukštas, kuriame dominuoja stiklinės vitrinos, išsiskiria tiek architektūrine raiška, tiek medžiagomis.
Naujai atkurtame komplekso interjere persipina tarpukario Kauno modernizmo ir šiuolaikinės eklektikos stiliai.
Rekonstruotame komplekso interjere minimaliomis priemonėmis siekta sukurti visavertį kūrinį.
Vertikalių ir horizontalių linijų žaismas iš eksterjero perkeliamas į vidų.
Juodos, pilkos ir riešuto spalvomis skaidomos pagrindinės funkcinės erdvės.
Kaip pasakoja interjero autorė architektė Kristina Ancutaitė, užsakovai norėjo maksimaliai išnaudoti esamas erdves, todėl svarbiausia užduotis projektuojant interjerą buvo lengvai transformuojamos erdvės, keičiamos pasitelkus stiklines ar baldines pertvaras.
Pastato planiniams sprendimams didžiausią įtaką darė esamas kolonų tinklas.
Komplekso karkasas - gražiausia išlikusi tarpukario gamybinių pastatų interjerą atspindinti dalis.
Atitinkančios Le Corbusier skelbtus funkcionalizmo kanonus gelžbetoninės laikančiosios konstrukcijos formuoja nepakartojamas erdves tiek darbui, tiek poilsiui.
Pagrindinė interjero koncepcija, anot architektės, seno pastato erdvių atgimimas, kai jaučiamas pastato istorijos tęstinumas.
Stiliui pabrėžti naudojamos medinės sodrios riešuto spalvos detalės (faneruotos durys, medinės sienų plokštės, mediniai grindų, kolonų apvadai), sušvelninančios dominuojantį gelžbetonio konstrukcijų monumentalumą.
Spalviniai sprendimai - šviesūs, šilti pagrindinių erdvių tonai praturtinami sodrių, gilių grindų spalvų.
Juoda tampa akcentine spalva ir jungiamąja visumos dalimi.
Bendrųjų erdvių apdailai naudojamos medžiagos, tokios kaip granitas, kalkakmenis, medis, keraminės plytelės.
Apšvietimas interjere suformuotas dviem būdais: apšviesti ir pabrėžti esamą architektūrinę interjero struktūrą, sukurti individualų erdvių ir jų akcentų apšvietimą.
Konstrukcijoms paryškinti naudojamos šviesos diodų juostos.
Atvėręs duris „Aušros“ verslo parkas atspindi nesiliaujantį modernizmo kelią.
Nauji Projektai Vilniuje
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Homa Group“ išrinko būsimo namų kvartalo projekto, kuris bus vystomas Vilniuje, vietoje buvusio Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos pastato, architektūrinio konkurso nugalėtoją.
Kviestiniame architektūriniame konkurse, kurio objektas buvo Laisvės pr. 58 gyvenamųjų namų su komercinėmis ir/arba administracinėmis patalpomis kompleksas, dalyvavo šeši kandidatai.
„Homa Group“ vykdančioji direktorė Jurgita Kveselaitė sakė, kad konkurso metu siekta išrinkti labiausiai vietovės charakterį bei viziją atitinkantį darbą.
„Sklypo teritorija šalia Spaudos rūmų šiuo metu sparčiai urbanizuojama, šioje vietoje kyla aukštuminiai pastatai, o patogi infrastruktūra skatina naujų, įvairios paskirties objektų atsiradimą rajone.
Kėlėme tikslus, kad naujasis kompleksas turėtų ne tik integruotis į besikeičiantį vietos kontekstą, bet ir prisidėti prie šios miesto dalies plėtros“, - kalbėjo Jurgita Kveselaitė.
J. Kveselaitė pridūrė, kad iki šiol daugiausiai verslui pasitarnavusi vieta taps naujais namais daugybei sostinės gyventojų, kurie suteiks pridėtinės vertės tiek Viršuliškių rajonui, tiek visam Vilniui.
Konkurso nugalėtoja tapo „mikro MIESTO“ pristatyta projekto vizija.
Darbo autoriai - „Architektūros kūrybinė grupė“.
Šis darbas pranoko konkurentus savo natūraliai išreikšta viešąja erdve ir pirmų aukštų išdėstymu.
Manoma, kad „mikro MIESTO“ kompleksas taps patraukliu tašku burtis miesto gyventojams bei čia leisti laisvalaikį.
Šio darbo vientisumas miesto bei vietovės kontekste tapo stipriąja puse, padėjusia laimėti konkursą.
„Architektūros kūrybinės grupės“ atstovai kalbėdami apie „mikro MIESTO“ idėją teigia, kad komplekso koncepcija - perkelti „įsivaizduojamo miesto“ audinį į lokalią teritoriją, sukuriant „mikro miestą“.
Kuriame būtų skiriamas dėmesys funkciniams ir socialiniams aspektams, ir trims veiklų kategorijoms - gyvenimui, darbui ir laisvalaikiui.
Kuriamas kvartalas šiuolaikišką gyvenimo būdą vertinantiems miestiečiams, kuriame integruojasi visuomeninės ir komercinės erdvės kartu su gyvenamosiomis.
Gyventojams ir visuomenei numatoma patogi infrastruktūra, darbo erdvės, poilsis, pramogos ir visos reikalingos paslaugos.
Projektuojamoje kvartalo dalyje architektūrinėmis priemonėmis apjungiamos gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir paslaugų funkcijos.
Formuojamas ryšys tarp gyvenamųjų , visuomeninių ir rekreacinių erdvių.
Sukuriama erdvė sveikai ir aktyviai gyvensenai su paslaugomis, aktyviam gyvenimo būdui.
Projektuojamos pėsčiųjų, dviračių ir aptarnaujančio transporto jungtys.
Didelis komercijos plotas pirmame aukšte, kvartalo gyventojams leis poreikius patenkinti vietoje mažiau judant mieste.
Senosios Klaipėdos Spaustuvės: Kultūros Židiniai
Spaustuvė - ar senoji primityvioji, ar moderni šiuolaikinė - tai kultūros židinys.
XV a. viduryje Vokietijoje Johannui Gutenbergui išradus spaudą metalo spaudmenimis, suprasta, jog knygų spausdinimas - tai „menų menas, mokslų mokslas“, nes iškeliami „iš tamsybės žinių ir išminties lobiai, kad praturtintų pasaulį ir jį apšviestų“.
Senosios Klaipėdos spaustuvės tęsė Prūsijos spaustuvių tradicijas, kurios pradėtos formuoti XV a.
Įsikūrimo Priežastys
Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Hohencolernas (1490-1568), priėmęs protestantų tikėjimą, ėmė rūpintis jo sklaida.
1524 m. Karaliaučiuje jis įkūrė protestantiškos spaudos židinį, 1524-1816 m. buvusį vienintelį Rytprūsiuose.
Svarbiausios knygos buvo Biblija, giesmynai, pamokslų rinkiniai, maldaknygės, gražiai įrištos „Burtikės“ - 100 numeruotų, maždaug 6×9 cm dydžio kortelių rinkiniai su prasmingomis Biblijos sentencijomis bei giesmių posmeliais.
Populiarūs tapo kalendoriai (kalendros), kuriuos leisdavo dauguma laikraščių.
Pirmasis Laikraštis
Pirmąją inicijavo mokytojai Aukštesniosios lotynų mokyklos mokytojai dr. J.S.Rozenheynas, Musaesas, K.Besseldtas ir E.Hermesas pakvietė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą spaustuvininką F.W.Horchą (1778-1855), kuris atvykęs 1816 m. įkūrė spaustuvę Didžiojoje Vandens gatvėje.
Minėtieji mokytojai tapo pirmojo Klaipėdos laikraščio „Memelsches Wochenblatt“ („Klaipėdiškių savaitraštis“) įkūrėjais.
Pirmasis laikraščio numeris išėjo 1817 m. ir ėjo iki 1857 m. du kartus per savaitę.
Vėlesni Spaustuvininkų Bandymai
F.W.Horcho sūnus Hermanas Horchas 1855 m. įkūrė spaustuvę „F.W.Horcho našlė“.
1865 m. ją nupirko F.W.Siebertas.
Nelengvai sekėsi ir ant F.W.Horcho spaustuvės griuvėsių iškilusiai „Waikinnis & Co“ spaustuvei, gyvavusiai tik kelerius metus.
Trijų Kartų Dinastija
Žymiausi Klaipėdos spaustuvininkai - Siebertai, kurių trečioji karta įrengė modernią spaustuvę Klaipėdoje.
Pastatas iki šiol išlikęs Herkaus Manto gatvės pradžioje - dabar jame veikia picerija „Bambola“.
Laikraštis „Memeler Dampfboot“ vienintelis iki šiol nepertraukiamai jau eina 162 metus ir susijęs su Siebertais daugiau nei 100 metų.
Ankstyvosios Uostamiesčio Spaustuvės
- Friedricho Wilhelmo Horcho spaustuvė Didžiojoje Vandens gatvėje 1816-1854 m.
- „F.W.Horcho našlės“ spaustuvė, knygrišykla, knygynas Kepėjų gatvėje 1855-1865 m.
- Augusto Stobbe ir C.E.Teuberto spaustuvė 1849-1872 m.
- „Waikinnis & Co“. spaustuvė Kepėjų gatvėje 1857-1864 m.
- Hendricho Holco ir Martyno Šerniaus spaustuvė Tomo gatvėje, vėliau Biržos skersgatvyje 1875-1894 m.
- „Holco ir Šerniaus įpėdinis“ Didžiojoje Vandens g. 23 1894-1900 m., Laukininkų g. (vėliau F.Wilhelmo Nr. 21) 1905-1909 m.
- F.W.Sieberto spaustuvė Žvejų gatvėje 1865 m.
- F.W.Siebertų firma nuo 1900 m. Knygų spaustuvė ir litografinė įstaiga Kepėjų gatvėje.
- „Memeler Dampfboot“ leidykla“ Biržos g. Nr. 8.
- F.W.Sieberto „Memeler Dampfboot“ akcinė bendrovė 1922 m. 7/9, vėliau - Didžiojoje Smilčių gatvėje Nr.13/14 1909-1913 m.
- Knygrišykla, spaudos kioskas Klaipėdos turgaus halėje.
- „Rytas“, nuo 1939 m. Gutenbergo spaudos rūmai Simono Dacho gatvėje 1921-1944 m.
Kiti Istoriniai Pastatai ir Vietos
- Karališkojo auksakalio namas, Vainų rūmai, Pociejų rūmai, Šlapelių knygynas, „Vilniaus vandenų“ būstinė: Visi šie pavadinimai kalba apie tą pačią vietą dabartinėje Dominikonų gatvėje. Šiandien namai, pažymėti numeriais 9 ir 11, tampa Senatorių pasažu. Išlieka ir architektūra.
- Dominikonų g.: Pastatas moderno bruožų (stilizuoti motyvai turi sąsajų su Vilniaus ir Krokuvos senąja architektūra).
- Savanorių prospektas: Gyva Kauno istorija, viena ilgiausių Kauno gatvių, besidriekianti beveik 8 kilometrus ir kertanti net tris mikrorajonus.
- „Ragučio“ alaus daryklos pastatų kompleksas: Savanorių prospekto papėdėje galima pamatyti išskirtinį pastatų kompleksą, kuriame prieš daugiau nei šimtmetį buvo kuriama Kauno alaus istorija.
- „Saulės“ draugijos rūmai: 1913 metais ant Savanorių prospekto kalno iškilo iki šiol stebinantys „Saulės“ draugijos rūmai (dab. „Saulės“ gimnazijos rūmai).
- Kino teatrai Savanorių prospekte: Kino teatras „Hollywood“ pradėtas statyti 1930 m., o kino teatras „Daina“ - 1936 m. vasario 15 d.
- Gyventojų aptarnavimo kompleksas "Juzė": Savanorių prospekte taip pat stovi iki šiol išlikęs ir pradėtas rekonstruoti gyventojų aptarnavimo kompleksas „Juzė“.
- "Metropolis" restoranas Kaune: Kultūrinė erdvė tarpukariu, Laivės al. 68 / S. Daukanto g. 19.
Santrauka
Spaudos rūmai, tiek Vilniuje, tiek Kaune, yra svarbūs Lietuvos architektūros ir istorijos paminklai.
Jie atspindi skirtingus laikotarpius ir stilius, o jų istorinė reikšmė yra neatsiejama nuo šalies kultūros paveldo.
Šių pastatų išsaugojimas ir pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms yra svarbus uždavinys, siekiant išlaikyti istorinę atmintį ir puoselėti kultūrinį identitetą.
tags: #spaudos #rumai #nekilnojamojo #turto