Sovietinių daugiabučių renovacija Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai

Lietuvoje yra per 40 tūkstančių daugiabučių, iš kurių 90 proc. pastatyti sovietmečiu, 1960-1990 metais. Juose gyvena per 1 milijoną žmonių. Senos statybos daugiabučiai yra energiškai neefektyvūs ir švaisto didelius šilumos kiekius, o tai gyventojams tiesiogiai atsiliepia didesnėmis sąskaitomis už šildymą. Be to, butuose dažnai žiemą būna šalta, kaupiasi drėgmė, o vasarą pernelyg karšta. Šias problemas efektyviai sprendžia renovacija.

Apie savo seno daugiabučio modernizavimą svarsto vis daugiau butų savininkų, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų.

Vis dėlto, daugiabučių namų renovacijos procesus šalyje vis dar stabdo biurokratija ir dažnai besikeičiančios finansavimo tvarkos. Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą - žadėjo renovuoti tūkstantį daugiabučių kasmet. Šio tikslo pasiekti nepavyko - praėjusiais metais buvo renovuoti vos 278 daugiabučiai. Aplinkos ministerija pirštu beda į gyventojų bendruomenes, kuriose neretai trūksta susitarimo.

Renovacijos būdai ir galimybės

Yra įvairių būdų, kaip atnaujinti senus daugiabučius, siekiant pagerinti jų energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Vienas iš jų - nemokama daugiabučio renovacija mainais už leidimą didinti namo aukštį. Šis reiškinys vertinamas teigiamai, nors tenka pripažinti, kad jis nėra plačiai paplitęs, nes patys gyventojai nepatikliai vertina tokią galimybę.

„Atnaujinti fasadai ir inžineriniai tinklai, apšiltintos sienos, pakeisti langai - visi šie darbai gyventojams atlikti mainais už galimybę pakeisti stogą šlaitiniu ir įrengti mansardą su papildomu gyvenamoju plotu, kuris pereina statybininkų nuosavybėn”,- aiškino V. Katarskis. Anot jo, prieš pradedant įgyvendinti šiuos projektus, buvo rengiamos koncepcijos, tartasi ir su Savivaldybe, ir su architektais: "Nuspręsta, kad tai - geriau nei nieko nedaryti. Juk vienu ypu galima išspręsti visas senų daugiabučių gyventojų problemas, susikaupusias per dešimt metų.

Senų daugiabučių renovacija mainais už pastato aukštingumo didinimą - puiki alternatyva gyventojams, kai gyvenamoji aplinka atnaujinama nemokamai.

Taip pat svarbu, kad žmonės nesikuklintų iš investuotojų išsireikalauti kuo daugiau. Pavyzdžiui, jeigu Klaipėdos centre stovinčiam daugiabučiui nemokamai pakeičiamas stogas, o gyventojai neprieštarauja, kad už tai investuotojas padidintų namo aukštingumą ir įrengtų, sakykime, šešis naujus butus bei juos parduotų, kas nukenčia?

Kitas būdas - skydinė renovacija (moduline renovacija). Tai pažangus būdas modernizuoti senus pastatus ir sumažinti šildymo išlaidas, naudojant inžinerinės medienos konstrukcijas. Pagal pastato išmatavimus gamykloje gaminami pažangūs skydai, kurie sumontuojami ant fasado.

Be to, svarbu investuoti į išmaniuosius inžinerinius sprendimus. Vienas vis labiau populiarėjančių sprendimų - šilumos siurbliai. Jie tampa puikia alternatyva tradiciniams šildymo būdams. Efektyviausiu pasirinkimu laikomi geoterminiai šilumos siurbliai, šilumą išgaunantys iš žemės.

Modernizacijos metu taip pat svarbu rūpintis oro kokybe ir komfortu - tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu. „Mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu leidžia efektyviai išspręsti kelias problemas - drėgmės, pelėsio pavojų ir pablogėjusios oro kokybės. Iš patalpų išeinantis šiltas oras pašildo į patalpas tiekiamą šaltą lauko orą, ir taip sutaupo šilumos energiją.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pristato naują, interaktyvų Renovacijos vadovą būsto savininkams. Tai išsamus ir patogiai struktūruotas leidinys, skirtas padėti gyventojams geriau suprasti daugiabučių namų modernizavimo procesą, jo etapus bei susijusias procedūras.

Sėkmės istorijos

Gargdžuose įgyvendintas ambicingesnis projektas - atlikus statinio ekspertizę dėl apkrovų didinimo ir parengus sklypo priskyrimo esamam pastatui detalųjį planą, Vingio g. m gyvenamojo ploto statyboms virš jų galvų atsiradimui, o investuotojai įsipareigojo apšiltinti ir nutinkuoti daugiabučio fasadą, pakeisti laiptinių duris ir langus, sutvarkyti aplinką, pakeisti stogą.

Projektą įgyvendinusios bendrovės "Idmava ir partneriai" direktorė Alma Macijauskaitė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad įmonė, nepaisant proceso metu iškilusių problemų, nesigaili: "Daugiabučio Gargžduose, Vingio gatvėje, rekonstrukcija buvo pirmasis tokio pobūdžio projektas. Antrasis - komercinės paskirties pastato "auginimas" Priekulėje.

Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančio namo gyventojai šiandien džiaugiasi šiltu, energiškai efektyviu bei moderniu namu. Kelionė iki šio rezultato užtruko tris metus ir pareikalavo tvirto sprendimo bei vieningo siekio atsinaujinti sovietiniais laikais statytą pastatą.

Finansavimas ir parama

Daugiabučių renovacijai Lietuvoje skiriama dar 200 mln. Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų.

„SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln.

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui paraiškų teikimas prasidės balandį arba gegužę, žada Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Renovuotis šilumos punktus norintys daugiabučiai šiemet išsidalins 20 mln.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių namų butų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.

Iššūkiai ir problemos

Viena iš problemų - didelės projekto įgyvendinimui reikalingos laiko sąnaudos. Pavyzdžiui, Vingio g. 2 daugiabučio projektas užtruko beveik trejus metus, didžiąją laiko dalį pasiglemžia privalomų procedūrų įgyvendinimas.

Be to, rūpesčių kyla ir dėl to, kad aplink senos statybos daugiabučius iki šiol nėra suformuoti žemės sklypai. Kai kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę Gargžduose ir pradėjome rengti techninę dokumentaciją, paaiškėjo, jog daugiabutis yra tiesiog apibrėžtas raudonomis linijomis, todėl teko rūpintis ir detaliuoju planu.

Kitas iššūkis - gyventojų nesutarimai dėl renovacijos. Daugiabučių gyventojai dėl namo tvarkymo darbų privalo susitarti tarpusavyje. Tačiau dalis gyventojų, bijodami papildomų išlaidų, bet kokiems remonto ar renovacijos darbams atkakliai priešinasi. Žmonėms nesvarbu net prakiuręs stogas ir į butus tekantis vanduo.

Senų daugiabučių renovacijos tempams lėtėjant, Aplinkos ministras gyventojams nori kelti mokesčius, skirtus namo atnaujinimui. O kam tai nepatiks, iš karto ir siūlo keletą idėjų - senus daugiabučius griauti, o jų vietoje statyti naujus, didesnius namus. O jeigu žmonės namo griauti nenori, turės bent jau leisti statybininkams ant jo pastatyti papildomus aukštus.

Statistika

Daugiabučių modernizacijos tendencijos šalyje išlieka stabilios - 2024 m. atnaujintų pastatų skaičius išaugo iki 333, beveik 200 iš jų pasiekė B energinio naudingumo klasę. Pagerėjusias gyvenimo sąlygas pajuto 11,3 tūkst. šiuose namuose esančių butų gyventojų.

tags: #sovietiniai #bendrabuciai #renovacija