Kazys Binkis - žymus lietuvių poetas, dramaturgas ir publicistas, palikęs ryškų pėdsaką XX amžiaus Lietuvos literatūroje. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimą, kūrybą ir gyvenamąsias vietas, kurios turėjo įtakos jo kūrybai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 16 d. Gudelių kaime (Papilio valsč.). 1908-1910 m. mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje. 1915 m. Vilniuje baigė mokytojų kursus ir mokytojavo Papilyje.
Studijos ir Literatūrinė Veikla
1920-1923 m. Berlyno universitete lankė literatūros ir filosofijos paskaitas, rūpinosi Švietimo ministerijos knygų spausdinimu Leipcige. Grįžęs į Lietuvą telkė jaunus menininkus, rengė jų sueigas, mokytojavo, dirbo spaudos darbą. Dalyvavo literatūrinėje veikloje „Keturių vėjų“ sąjūdyje.
K. Binkis buvo beužsimezgančio lietuviško futurizmo idėjinis vadovas. Jis paskelbė poezijos rinkinius ,,Eilėraščiai“ (1920 m.) ir ,,100 pavasarių“ (1929 m.), keletą humoristinių ir satyrinių poemų ,,Tamošius Bekepuris“ (1927 m.) ir eiliuotų kūrinių vaikams. Parašė pjeses ,,Atžalynas“ (1937 m.) ir ,,Generalinė repeticijaׅ“ (1940 m.). Išvertė rusų rašytojų kūrinius į latvių, vokiečių, lenkų kalbas.
1931-1938 m. su pertraukomis gyveno Balsių dvarelyje (Klovainių v. Šiaulių aps.).
Kūryba ir Stilius
1927-1931 metų laikotarpyje Binkis, Alijošiaus slapyvardžiu, spausdino periodikoje, ypač Mūsų rytojaus žurnale, humoristinio pobūdžio eiles - dainuškas ir poemas. Nors ir pats Binkis pirmąjį rinkinį yra pavadinęs eiliuotais feljetonais, tačiau vis dėlto atrodo, kad geriausiai čia tiktų humoristinės poemos terminas, nes šie ilgesnieji kuriniai yra daugiau negu feljetonai, o kita vertus - ten ne tik satyra, bet ir humoras, o vadinant juos vien tik poemomis, ne viskas pasakoma ir net klaidinama.
Šių humoristinių poemų meninis lygis yra labai nevienodas. Mat sąmoningai skirtos lengvam, tiesiog pramoginiam, daugiausia kaimo žmonių, pasiskaitymui, jos buvo reguliariai spausdinamos periodikoje maždaug vienodo ilgio dalimis, todėl nelabai paslankiam raštui Binkiui dažnai tekdavo tiesiog galvotrūkčiais skubėti, kad suspėtų.
Pasakojama, jog Mūsų rytojaus redaktorius A. Bružas kartais jį (kartu su pusbuteliu) užrakindavęs šalutiniame redakcijos kambaryje ir neišleisdavęs tol, kol tas reikiamo poemos tęsinio neparašydavęs. Todėl nenuostabu, kad tos poemos dažnai padrikos kompozicijos ir apskritai skubotos. Be to, kad patenkintų pilko skaitytojo skonį, įpinta nemaža plikų, lėkštų aktualijų ir tuščių nuotykių.
Tačiau, nors ir su trūkumais, kai kurios poemos (ar bent atskiros jų dalys) yra gerokai aukščiau pigios lektūros.
Štai pavyzdys iš poemos "Tamošius Bekepuris":
„Tu Tamošiau. O paskui? „Ai, Tamošiau, kaip? Ko ne marga? Taip... Štai skaitytojau... Ach... Apie šitą... apie... Kas? Ką jūs manot? O Tamošius.... mm... Tik greičiau gi tu krapštykis! Staiga... III. Lauk, dėduli! Ryja žoles jis. Dalgė? Šakės? Jos praš... Latvys - tuoj pabunga. Lėkė, lėkė, ir..."
Svarbiausi K. Binkio kūriniai:
- Eilėraščiai (1920 m.)
- 100 pavasarių (1929 m.)
- Tamošius Bekepuris (1927 m.)
- Atžalynas (1937 m.)
- Generalinė repeticija (1940 m.)
Kazys Binkis ir lietuvių avangardizmas
Paskutinieji Metai ir Mirtis
Poetas Kazys Binkis mirė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune.
Palikimas
Kazys Binkis paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje. Jo kūryba, pasižyminti originalumu, novatoriškumu ir socialine kritika, tebėra aktuali ir šiandien. Jo indėlis į lietuvių futurizmą ir modernizmą yra neįkainojamas.
Viktoro Binkio paroda Anykščiuose
tags: #kazys #binkis #gyvenamosios #vietos