Sostinės parkas, UAB (kodas 304124710) buvo įkurta 2015-11-05. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Šiuo metu Sostinės parkas, UAB įsikūrusi adresu Veiverių g. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 1. 2024 metais Sostinės parkas, UAB pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -363 829 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukšta.
2025-10-22 „Kreda“ kredito unijų grupė ir „Urbo“ bankas bendrovei „Sostinės parkas“ suteikė sindikuotą 10,6 mln. eurų paskolą. Tai - pirmasis toks bendras kredito unijų grupės ir komercinio banko finansavimo sandoris „Kreda“ grupės istorijoje.
Individualių Namų Sklypai Kalnėnuose
Individualių namų sklypų kvartalą „Sklypai Kalnėnuose” plėtojantys verslininkai nuo šių metų pradžios pajuto ryškiai padidėjusį susidomėjimą galimybe apsigyventi šioje miesto dalyje.
„Sklypai Kalnėnuose“ - individualiai statybai skirtų sklypų projektas Kalnėnuose šalia Pavilnio parko. Intensyvi „Sklypai Kalnėnuose“ plėtra vyko nuo 2016 metų - plynas laukas virto į gyvenvietę, turinčią svarbiausius darnios gyvenvietės bruožus: visos miesto komunikacijos, asfaltuotos ir apšviestos gatvės, puikus susisiekimas su miesto centru ir kitais rajonais - vos 10 min. iki senamiesčio.
Vienas didžiausių Kalnėnų gyvenvietės privalumų - greitas ir patogus susisiekimas miesto transportu, iki Vilniaus centro - vos 5 km. Nuo šių metų pradžios pajuto ryškiai padidėjusį susidomėjimą galimybe apsigyventi šioje miesto dalyje. „Pirkimo bumas kilo vasarį. Per mėnesį trečdalis parduotų sklypų, lyginant pardavimų apimtis šiuo metu plėtojamuose naujuose sklypų kvartaluose, buvo nupirkta iš mūsų“, - išplatintame pranešime cituojamas NT vystytojo REWO plėtojamų „Sklypų Kalnėnuose“ pardavimų vadovas Paulius Čereška. Parduodami sklypai visiškai parengti statyboms. I plėtros etapo dalyje jau įrengti visi inžineriniai tinklai - vandentiekis, nuotekos, elektra, dujos. Liepos mėnesį bus baigtos asfaltuoti gatvės. 85 proc. sklypų - 76 iš 90 - šiame etape jau parduoda. II plėtros etapo statybos darbai prasidės dar šiemet, vasarą planuojama gauti statybos leidimą ir pradėti inžinerinių bei gatvių tinklų statybos darbus.
Pasak P. Čereškos, išaugusiai paklausai įtaką daro numatoma aplinkinių teritorijų bei infrastruktūros plėtra. Rinktis šį rajoną skatina vieta - nuo istorinio senamiesčio ji nutolusi maždaug tiek pat, kaip Žirmūnų galas, ir išskirtiniai kaimynai. Plėtojamoje 22 ha teritorijoje planuojama statyti Balžeko teniso akademijos „Balzekas Tennis Academy“ 4,5 tūkst. kvadratinių metrų teniso centrą. Statoma moderni Karalienės Mortos mokykla, kuri atitiks aukščiausius švietimo įstaigai keliamus reikalavimus.
Tačiau didžiausią įtaką būsimų Kalnėnų gyventojų patogumui turės netrukus prasidėsianti Liepkalnio sankryžos rekonstrukcija. Kiekvieną dieną šią sankryžą kerta per 60 tūkst. transporto priemonių. Kelių sankirta bus pertvarkoma į dviejų lygių sankryžą. dalis atsidurs tunelyje, o virš jų, esamame lygyje, bus įrengta šviesoforais reguliuojama Liepkalnio gatvės sankryža. Sankryžoje bus pastatytas daugiau kaip 23 m ilgio ir 78 m pločio viadukas. Statybos darbai prasidės jau šią vasarą.
„Kalnėnai šiuo metu yra labai intensyviai plėtojamas rajonas, kuris iš priemiesčio tampa aktyvia Vilniaus dalimi. Prieš keletą metų ėmęsi „Sklypų Kalnėnuose“ projekto matėme, kad šis mikrorajonas turi didžiulį potencialą augti. Iš dalies prie to prisidėjome ir mes, tam tikra prasme inicijuodami ir Teniso akademijos, ir mokyklos atsiradimą. Čia bus ne tik patogu gyventi, turto vertė taip pat augs“, - sakė P. Čereška. Investicijos į „Sklypų Kalnėnuose“ plėtrą siekia apie 9 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos jau investuota, skelbiama pranešime.
Sklypai Kalnėnuose. Šaltinis: REWO
Prekybos Parko Projektas Pavilnionių Gatvėje
15min skelbė, kad sostinės Pavilnionių gatvėje projektuojamas didžiulis prekybos parkas. 63 numeriu pažymėtame 3,3 ha ploto sklype turėtų iškilti iki 20 tūkst. kv. m ploto prekybos pastatas. Į projektą įmonė „Novatoriai“ ketina investuoti 25 mln. eurų. Dalis statybos sklypo vakarinės ribos tiesiogiai sutampa su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos riba.
Tačiau planuojamo prekybos parko nenori gretimų namų gyventojai. Jie, surinkę apie 170 aplinkinių gyventojų parašų, pareiškė pretenziją ne tik statytojui, bet ir savivaldybei. Greta numatyto statinio planuojanti įsikurti Rimantė 15min pasakojo, kad, kai ji pirko butą, apie jokius prekybos centrus nė kalbos nebuvo. Beje, namai ką tik baigti statyti, ir dalis jos kaimynų ten gyvena apie pusmetį. Rimantė tikina dar tik įsirenginėjanti būstą.
„Kai pirkome butus, tas prekybos centras nebuvo suplanuotas, apie jį neseniai paskelbė. Aš, pavyzdžiui, nepatenkinta, nes mano balkonas bus priešais, kaimynų terasos bus į tą prekybos centrą. Mūsų teritorija turėtų būti aptverta, tai prie pat tvoros prasidėtų visos statybos. <...> Kaip mes juokaujame, galėsime iš balkono šokti tiesiai į prekybos centrą, nes viskas bus taip arti“, - kalbėjo moteris.
Rimantės teigimu, ne tik Pavilionių, bet ir Gineitiškių gyventojai nenori prekybos centro. Anot jų, toks traukos objektas sukels daug nepatogumų gyventojams, atsiras kamščių, padaugės triukšmo. „Pastatas išeina aukštesnis nei mūsų namai, prekybos centro planuojamas aukštis - 15 metrų, tai - apie 5 aukštų namas, o mūsų namai yra žemaaukštės statybos, 3-4 aukštai. Neturėsime ramybės laiko, tuo labiau privatumo, nes langai yra dideli. Tuo labiau kad dienos šviesos nematysime, nes viskas bus uždengta“, - įsitikinusi ji.
Jai pritaria ir taip pat greta planuojamo statinio gyvenantis Stanislovas, kuris tikina nesitikėjęs, kad Pavilionių gatvėje gali iškilti tokio dydžio kompleksas. Anot jo, paprasta parduotuvė gal ir būtų reikalinga, bet tikrai ne prekybos centras. „Šis kompleksas apkraus gatvę, antra, pažiūrėjus į projektą, įvažiavimas iš rytų pusės ir automobilių stovėjimo aikštelė ant stogo, saulės baterijos taip pat ant stogo. Kur bus visi šaldytuvai? Kur prekės? Ir kur kondicionieriai? Kur restoranai, kur jų gartraukiai išmetinės garus? Į vakarinę pusę, nes kitos neturi. Vadinasi, visą laiką po langais ūžesys“, - kalbėjo jis.
Be to, Stanislovo nuomone, dideli prekybos centrai turėtų dygti ne mieste, o už jo ribų, ir tam nurodo puikiai tinkantį Ukmergės plentą. „Netrukdys žmonėms, susisiekimas normalus ir Ukmergės plentas puikiai tam tinka. Nelabai suvokiu, kodėl reikia statyti čia“, - įsitikinęs jis.
Pretenzijoje, kurią turi ir 15min, gyventojai nurodo, kad jie „kategoriškai nesutinka su planuojamo prekybos centro paskirties pastato statyba nurodytoje teritorijoje“. Gyventojai aiškina, kad greta sklypo neseniai išdygę nauji, 2-3 aukštų daugiabučiai, kurių aukštis siekia 7-10 metrų. Didžioji dalis langų yra nukreipti būtent į planuojamą prekybos centrą.
Taip pat, žmonių nuomone, planuojamo prekybos paskirties statinio pasirinkta vieta yra visiškai neracionali, nes greta ir taip yra daug parduotuvių ir prekybos centrų. „Pažymėtina, jog bendrojo plano aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog prekybos paskirties pastatai turi būti planuojami Ukmergės gatvėje, o ne Pavilnionių g. bei turi būti stabdomas fragmentiškas statymas. Prekybos centrų plėtros plane taip pat nėra numatomo prekybos centro Pavilnionių g. 63“, - rašoma pretenzijoje.
Pasirašiusiųjų dokumentą teigimu, projektas neatitinka visuomenės poreikių ir prieštarauja šalia gyvenančių asmenų gyvenimo kokybei. Rašte rašoma, kad Pavilnionių gatvė jau ir taip kenčia dėl Vakarinio aplinkkelio skleidžiamo triukšmo, o pastačius prekybos centrą jis tik padidės. „Pavilnionių g. numatyta kaip mažo intensyvumo gyvenamoji erdvė, todėl gyventojai pagrįstai tikisi, jog šioje teritorijoje nepatirs pernelyg intensyvaus triukšmo, kurį sukelia prekybos paskirties veikla. Pabrėžtina, jog paprastai prekybos centrai dirba iki 22 val., tačiau gyventojai bent jau nuo 18-19 val. tikisi, kad bus užtikrinamas žymiai mažesnis triukšmo lygis jų gyvenamosiose patalpose pagal higienos normų reikalavimus. Šiuo atveju nėra pateiktų jokių sprendinių, kurie užtikrintų, jog prekybos paskirties pastato veikla neturėtų įtakos triukšmo lygiui“, - tikinama dokumente.
Gyventojai reikalauja ne tik nepritarti projektiniams sprendiniams, bet ir uždrausti statyti parduotuvę sklype.
Tačiau su tokiu gyventojų nusistatymu nesutinka vienas iš „Novatorių“ akcininkų ir projekto vadovas Aušrys Žukauskas. Tiesa, jis 15min tikino, kad pačią pretenziją vertina teigiamai. „Dauguma pretenziją pasirašiusių gyventojų tiesiogiai nesusiję su urbanizuojama teritorija, t. y.: prekybos parkas „Vakarinis“ niekaip negali daryti įtakos jų gyvenimo kokybei. Mes visiems nuodugniai atsakysim į visus iškilusius klausimus“, - 15min kalbėjo įmonės akcininkas.
A.Žukausko teigimu, apie tai anksti kalbėti, tačiau jis tikino esantis atviras pasiūlymams. A.Žukauskas kategoriškas - ne. „Statyti daugiabučius (turbūt sunku būtų parduoti sklypo butus, besiribojančiu su aplinkkeliu) ar mažesnę parduotuvę yra ekonomiškai neprotinga įvertinant sklypo vertę, kurią pakėlė pats miestas. Atidarydamas Vakarinį aplinkkelį miestas iškėlė transporto srautus ir įgalino komercinės NT plėtros projektus miesto prieigose. NT projektai naudojasi miesto sukurta infrastruktūra pačiam miestui auginti. Vieno aukšto prekybos pastatas yra žemiausia, ką galima pastatyti veiksmingai išnaudojant brangią žemę“, - aiškino A.Žukauskas.
Pašnekovo teigimu, daugiabučiai ar kitas nekilnojamojo turto projektas, pavyzdžiui, biurai, būtų dar didesnių apimčių. Ir toks objektas, svarsto A.Žukauskas, kai kuriems gyventojams dar labiau nepatiktų. „Mūsų projektas yra įkastas 4 metrus į žemę ir nuo gyventojų pusės iškilęs virš žemės tik tris metrus, o vietomis net visai susilieja su žemės paviršiumi“, - atsakė jis.
Ispanijoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš šalies būsto krizę
Anot A.Žukausko, daugumai gyventojų, pasirašiusių pretenziją, pastatas nesimato arba jie gyvena kitoje Vakarinio aplinkkelio pusėje. Taip pat jam atrodo keistas gyventojų noras šiame sklype matyti viešą erdvę. „Jie norėtų, kad čia būtų, pavyzdžiui, parkas. Tačiau sklypas yra privatus ir pagal Vilniaus bendrą planą ir miesto siunčiamą žinią NT plėtotojams, atidarant Vakarinį aplinkkelį ir perkeliant miestiečių transporto ir perkamosios galios srautus, ši vieta jau dešimtmečius buvo numatyta komerciniam objektui. Todėl mes šį sklypą ir įsigijome už Vilniaus miesto padiktuotą rinkos vertę“, - teigė jis.
Be to, A.Žukauskas pažymėjo, kad Vakarinis aplinkkelis yra skirtas visiems Vilniaus miesto gyventojams ir tai nėra siaurai lokalizuota gatvė. „Vilniaus miesto atžvilgiu būtų labai neprotinga pagrindines aplinkkelių sankryžas ir šalia esančius sklypus, į kuriuos investuota visų Vilniaus gyventojų pinigų, paversti siaurai žmonių grupei tarnaujančiais objektais“, - sakė A.Žukauskas.
Sklypas Pavilnionių g. 63. Šaltinis: 15min
Vilniaus vyriausiasis architektas ir miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis 15min tikino, kad kol kas projektui nėra pritarta. Šiuo metu jis yra viešinamas, taip siekiama išklausyti gyventojų pageidavimų. „Mes dabar tiesiog viešiname ir kol kas nei pritariame, nei nepritariame. Būtent dabar yra viešinami projektiniai pasiūlymai, gyventojai gali išsakyti savo pastabas, lūkesčius, ir žiūrėsime, vertinsime“, - sakė jis.
M.Pakalnio teigimu, prekybos centras turėtų gyventojams tarnauti kaip buferis nuo Vakariniame aplinkkelyje keliamo triukšmo. Be to, statinys tyčia projektuojamas arčiau gyventojų, kad jie negirdėtų sunkvežimių ir atvykstančių automobilių skleidžiamo triukšmo. „Pastatas yra įleistas gilyn, ir jie neplanuoja logistikos palei gyventojų sklypus. Mums atrodė, kad toks sprendimas yra vertas paviešinti ir vertas diskusijos. <...> Bet taip tyčia daryta. Ar tuomet žmonės norėtų po savo langais turėti automobilių stovėjimo aikštelę? Čia tyčia logistika ir automobilių stovėjimo aikštelė padaryta arčiau vakarinio aplinkkelio, ir pastatas į gyventojų kiemus atsiveria būtent ramiąja savo puse. Toks buvo architektų pasiūlymas“, - tikino jis.
Į gyventojų skundus, kad jiems pastatas užstos saulę, kels triukšmą, M.Pakalnio nuomone, reikia atsižvelgti. Tačiau tai, esą, yra techninių sprendinių klausimas. „Yra insoliacija, sanitarinės, higieninės normos, ir jų laikymasis yra nekvestionuojamas. Čia yra daug techninių sprendimų. Dabar jie (gyventojai, - red. past.) girdi vakarinio greitkelio triukšmą, bet tas pastatas būtų garsinis barjeras, todėl tai nėra vienpusiška, kad tik bloginama situacija. Be abejo, viską reikia vertinti“, - tikino jis.
Be to, M.Pakalnis patikino, kad prekybos centras Vakariniame aplinkkelyje atitinka galiojantį miesto bendrąjį planą. O papildomai išpirkti teritorijos šioje vietoje siekiant įrengti žaliąsias zonas miestas nesirengia. „Žemė ten privati, ir miestas palei Vakarinį aplinkkelį tikrai neplanuoja išpirkti žemės žaliosioms zonoms. Mes jas išperkame ten, kur yra didesnė žmonių koncentracija ir kur galima įrengti rekreacijos teritorijas. Pavilnionių gatvėje labiau reikalingos apsauginės priemonės nuo greitkelio, užstatyti pastatais yra viena iš galimybių. Visa tai atitinka galiojantį bendrą planą. Mes nemanome, kad tai neatitinka bendrosios miesto strategijos“, - komentavo 15min M.Pakalnis.
Ginčas dėl Sklypo Strazdelio Gatvėje
Neparduotus butus vieninteliame pastatytame komplekso korpuse perėmusi bendrovė „Sostinės parkas“ subūrė daugiabučio gyventojus ir siekia susigrąžinti 3,7 aro sklypo dalį, kurią neva neteisėtai užėmė nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Merko būstas“. Pastaroji tvirtina teisę į žemės nuomą įsigijusi iš bankroto administratoriaus.
2009 metais bankrutavusi prabangių butų projektą „Strazdelio namai“ sostinės A.Strazdelio ir Šv. Dvasios gatvių sankirtoje plėtojusi įmonė Leidybos centras planavo rekonstruoti trijų pastatų kompleksą ir jame įrengti 103 butus. Tuomet skelbta, kad komplekso uždarame kieme bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė ir sodas gyventojams. Po kiemu planuota įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje turėjo būti specialūs liftai, kad transportas būtų statomos dviem aukštais.
Iki bankroto 2009-aisiais bendrovė rekonstravo tik vieną komplekso korpusą, kuriame įrengė 28 butus. Požeminę automobilių stovėjimo aikštelę planuota įrengti kituose projekto plėtros etapuose. 2014 metais likusius nerekonstruotus pastatus bei jų eksploatavimui priskirto valstybinio sklypo dalies nuomos teisę varžytinėse įsigijo „Merko būstui“ priklausanti bendrovė „Timana“, kuri teritorijoje planuoja plėtrą.
O šių metų pradžioje bendrovė „Sostinės parkas“ iš žlugusio banko „Snoras“ reikalavimus įsigijusios bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ įsigijo 13 neparduotų butų ir 3 komercines patalpas rekonstruotame komplekse. Jos atstovai tvirtina pastebėję, jog „Timana“ valdo per didelę sklypo dalį.
Pasak vienintelio „Leidybos centro“ pastatyto daugiabučio bendrijos „Strazdelio namai“ interesams atstovaujančio kontoros „Trinity“ advokato Deivio Valiulio, neparduotus butus įsigijusi bendrovė pastebėjo, jog buvęs bendrijos pirmininkas sutiko perduoti daugiabučiui priklausančią sklypo dalį „Timanai“, todėl namo gyventojai pradėjus teritorijoje plėtrą neteks galimybės kieme įsirengti automobilių stovėjimo vietų ir vaikų žaidimo aikštelės.
D.Valiulio nuomone, „Timana“ pakeitė detalųjį planą ir dabar planuoja kiemą užstatyti. Pasak jo, daugiabučio bendrija Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pateikė naują sklypo naudojimo planą ir siekia, kad namui būtų papildomai priskirta 3,7 aro.
D.Valiulis sakė, jog verslininkas pirmininku išrinktas, nes parodė iniciatyvą. Advokatas patvirtino prieš keletą mėnesių pasamdytas sklypo klausimams spręsti.
NT paslaugų bendrovės „Rebank“, pardavinėjančios „Sostinės parkui“ priklausančius butus daugiabutyje, savininkas Mindaugas Vaitkūnas BNS pasakojo, jog butų pardavimai pradėti gegužę ir šiuo metu trečdalis jų rezervuota. Jo teigimu, bendrija kieme norėtų įrengti automobilių stovėjimo vietų. M.Vaitkūnas įsitikinęs, kad iš „Leidybos centro“ butus įsigiję žmonės turėjo teisėtą lūkestį, jog ateityje galės įsigyti stovėjimo vietas automobiliams.
M.Vaitkūnas tvirtino, jog daugiabučio gyventojai tik po to, kai „Sostinės parkas“ įsigijo dalį butų name, sužinojo, jog teritorija namo kieme jiems nepriklauso.
Projektas Strazdelio gatvėje buvo įgyvendintas privatizavus anksčiau valstybei priklausiusį „Leidybos centrą“. Jis sostinės senamiestyje valdė pastatus, kuriems buvo išnuomotas 4042 kv. m ploto valstybinis sklypas. Dabar jo 2995 kv. m ploto dalį teigia valdanti „Timana“, o likusi 1087 kv. m ploto dalis turėtų tekti daugiabučiui. Anot bendrijos, daugiabučiui turėtų priklausyti dar maždaug 370 kv. m ploto sklypo dalis, kurią neva neteisėtai užvaldė „Timana“.
2007 metais „Leidybos centrui“ dabar jau žlugęs bankas „Snoras“ suteikė kreditą, kurio dalies įmonė negrąžino. BNS žiniomis, už negrąžintos paskolos dalį bankui buvo įkeisti du nekilnojamojo turto portfeliai, kurių viename buvo gamybinės patalpos, gamybinis pastatas, 2 transformatorinės bei žemės sklypo nuomos teisė, o kitame - 14 butų ir 3 administracinės patalpos.
„Timanos“ vadovas S.Putrimas teigia nesuprantantis, iš kur kyla bendrijos lūkesčiai į didesnę sklypo dalį, kur ji pati galėtų įsirengti automobilių stovėjimo vietų. Anot S.Putrimo, buvusio bendrijos pirmininko parašas ant sklypo plano nereiškė, kad bendrija atsisako sklypo dalies.
Daugiabučio bendrija teigia balandį kreipusis į NŽT, prašydama perskaičiuoti žemės sklypo plotus ir gyvenamajam namui priskirti didesnę sklypo dalį, ir į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama prieš išduodant „Timanai“ statybos leidimą, įvertinti greta gyvenančių žmonių interesus.
Kol kas nei NŽT, nei savivaldybė savo pozicijos BNS šiuo klausimu nepateikė.