Sodybų Atnaujinimo Finansavimo Galimybės Kaime: Žemaitijos Pavyzdys

Per paskutiniuosius du dešimtmečius naują kvėpavimą įgavo daugelis Žemaitijos dvarų sodybų - jos buvo atnaujintos, restauruotos, renovuotos ir pritaikytos visuomenės poreikiams. Didžioji dalis su jų atnaujinimu susijusių projektų įgyvendinta 2009-2015 m., keletas - vėlesniais metais, yra ir šiuo metu rengiamų bei įgyvendinamų projektų. Jie buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžeto lėšų bei kitų tarptautinių fondų.

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias finansavimo galimybes, kurios leidžia atnaujinti sodybas kaime, remiantis Žemaitijos regiono pavyzdžiais. Taip pat aptarsime, kaip šie atnaujinimo projektai prisideda prie kultūrinio turizmo plėtros.

ES Parama ir Kaimo Plėtros Programos

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. programos taip pat suteikė galimybių gauti finansavimą. Kviečiame pasinaudoti 60 000 Eur ES negrąžinama parama, kad pradėti savo veiklą kaimo vietovėje pagal paramos priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas".

Remiama veikla:

• žemės ūkio produktų pirminė gamyba;
• žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.

Paraiškas priima vietos veiklos grupės (VVG) pagal jų patvirtintą paraiškų priėmimo grafiką.

Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams galima teikti paraiškas pagal paramos priemonę „SMULKIŲ-VIDUTINIŲ ŪKIŲ PLĖTRA“ - supaprastinta ir nesupaprastinta tvarka.

Taip pat galima kreiptis dėl paraiškos rengimo paslaugų paramai gauti pagal paramos priemonę "Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas" Paramos teikimo formos: dotacija; lengvatinė paskola.

Pareiškėjas gali teikti paramos paraišką vienu iš šių būdų:

• gauti tik dotaciją;
• gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą;
• gauti tik lengvatinę paskolą.

Galima teikti paraiškas gauti paramą supaprastinta tvarka pagal paramos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ . Tikslas - remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant.

Paraiškas paramai gali teikti ūkininkai, ketinantys investuoti tik į specializuotą žemės ūkio sektorių. Kiekvienam iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių skirtas atskiras biudžetas:

• pieninei galvijininkystei skirta 10 mln. Eur;
• mėsinei gyvulininkystė ir kitiems gyvulininkystės sektoriams - 10 mln.

Visas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis yra čia.

Žemaitijos Dvarų Atnaujinimo Pavyzdžiai

Daugelyje atnaujintų sodybų veikia muziejai, pritaikyti kultūrinei veiklai. Štai keletas pavyzdžių:

Jurbarko Dvaras

Jurbarko dvaras - mėgstama miesto gyventojų susibūrimų, laisvalaikio praleidimo vieta, turinti didelę ir atvykstančių turistų trauką. Čia puikiai prižiūrimas XIX a. suformuotas parkas, du išlikę rūmų fligeliai, Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė, kumetynas, parkas, sodybą juosusios tvoros fragmentai, dveji vartai. Jurbarko dvaro centriniai rūmai neišliko. 2009-2010 m. vykdant darbus buvo rekonstruotos abi dvarų rūmų mūrinės oficinos, pastatuose įvesta elektros instaliacija, oficinos prijungtos prie šilumos linijų, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyta šių pastatų aplinka bei Jurbarko dvaro parkas, įrengtas dviračių takas, dvaro sodyboje sukurtos palankesnės sąlygos turizmo plėtrai. Užbaigus darbus pietinėje oficinoje įsikūrė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, o šiaurinėje oficinoje toliau veiklą tęsė čia 1991 m.

1989-2001 m. vykdant projektus kultūrinei veiklai pritaikyta nedidelė, mūrinė, kryžiaus plano, puošni, supaprastinto neobizantiško stiliaus Kristaus Atsimainymo cerkvė su medine varpine.

Tauragės Pilis

1990 m. įkurto Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ pagrindinė būstinė - didžiuliame neorenesansinio stiliaus Tauragės pilies komplekse, kuris pastatytas 1844-1866 metais. Čia veikia archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijos. Tauragės rajono savivaldybė projektą „Kompleksinis pastatų ansamblio, vadinamo Tauragės pilimi, sutvarkymas ir pritaikymas viešosioms kultūros bei turizmo reikmėms“ pradėjo įgyvendinti 2009 m., gavusi finansavimą iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto. 2017-2020 m. įgyvendintas projektas „Tauragės krašto muziejaus modernizavimas“. Jo metu muziejaus patalpose įrengtos dinamiškos, nuolat kintančios ekspozicijos, interaktyvios erdvės pritaikytos renginiams, edukaciniams užsiėmimams organizuoti. Iš viso buvo modernizuotas 641,19 kv. m. muziejaus plotas: ekspozicinės erdvės, naujų ekspozicijų įrengimui pritaikytas vakarinis bokštas, sutvarkytos ir įrengtos saugyklos patalpos, atnaujintos edukacinės programos ir kt.

Bijotų Dvaro Sodyba (Baublių Sodyba)

Šilalės rajone yra restauruoti, turizmo reikmėms pritaikyti Bijotų dvaro sodybos, dažniausiai vadinamos Baublių sodyba, fragmentai ir čia stovintys garsieji Dionizo Poškos baubliai, viename iš kurių 1812 m. Labiausiai šios sodybos vaizdas pasikeitė įgyvendinus 2009-2011 m. čia vykdyti iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuotą projektą „Bijotų dvaro sodybos - Baublių komplekso pritaikymas turizmui“. Projekto įgyvendinimu rūpinosi Šilalės rajono savivaldybė. Jo vykdymo metu čia buvo kompleksiškai turizmo plėtrai pritaikyti viešieji nekilnojamieji kultūros paveldo objektai.

Rietavo Oginskių Dvaro Sodyba

Viena žymiausių ir gražiausių Žemaitijoje - Rietavo kunigaikščių Oginskių dvaro sodyba, valstybės saugoma kaip turinti didelę architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. XIX a. II p. šioje sodyboje buvo pastatyti puošnūs neoklasicizmo stiliaus rūmai. Jie po įvairiausių negandų, mirus dvaro šeimininkams, jau gerokai apnykę 1926 m. buvo parduoti iš varžytinių privačiam asmeniui ir nugriauti, tačiau dvaro sodyboje išliko daug kitų pastatų: muzikos mokykla (jos restauruotame pastate nuo 2000 m. veikia Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuris rūpinasi ir dvaro sodybos priežiūros bei atnaujinimo darbais), oficina, muzikantų bendrabutis, alaus darykla-skalbykla, vandens bokštas, arklidės, sargo namelis, du namai, iš kurių vienas vadinamas kryžiauna, Oginskių koplyčia-mauzoliejus, keli ūkiniai pastatai, sodybą juosusios tvoros fragmentai, Baltieji ir Raudonieji vartai, XIX a. pr. (spėjama data) įkurtos kapinės. Išliko ir mišraus suplanavimo parkas, kuris dabar užima 64,13 ha plotą. Dvaro sodybos pastatai, parkas paskutiniais dešimtmečiais yra atnaujinami ir gražiai prižiūrimi, pritaikomi vietos bendruomenės poreikiams bei turizmo reikmėms. Buvusių rūmų vietą parko teritorijoje ženklina čia pastatyta simbolinė kolonada.

2009 m. Rietavo savivaldybė dvaro sodyboje pradėjo įgyvendinti „Oginskių dvaro karietinės pritaikymo turizmo poreikiams projektą“. Jo metu rekonstruotas, kultūros bei turizmo poreikiams pritaikytas ilgą laiką nenaudotas Rietavo dvaro sodybos kompleksui priklausantis Oginskių dvaro karietinės pastatas. Čia įrengtas renginių ir konferencijų centras, sutvarkyta teritorijos aplinka, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. 2018-2019 m. pagal tvarkomųjų paveldosaugos (restauracijos, remonto, konservavimo) darbų projektą buvo atnaujinta Rietavo dvaro sodybos muzikos mokykla. Kiek anksčiau vykdant projektus Rietavo dvaro sodyboje renovuotas muzikantų bendrabutis, arklidės. Vykdant darbus buvo atlikti pastatų langų, palangių, fasado mūro, kaminų ir stogo tvarkybos darbai. Atnaujintas ir parkas.

Palangos Tiškevičių Dvaro Sodyba

Retas kuris lietuvis nėra lankęsis Palangos grafų Tiškevičių dvaro sodyboje, suformuotoje XIX a. pab. šventajame Birutės miške. Čia puikiai tvarkomas parkas, neorenesansinio stiliaus rūmuose nuo 1963 m. Palangos dvaro sodyboje 2009 m. pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos pirmo prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-02-V priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ Palangos miesto savivaldybė pradėjo įgyvendinti projektą „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms“.

Lietuvos dailės muziejus (dabar Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšomis 2011-2015 m. įgyvendino projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurį finansavo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir LVPA bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Buvo du šio projekto įgyvendinimo etapai. Įgyvendinant pirmąjį vyko muziejaus pastato avarinės būklės likvidavimo darbai: suremontuotas stogas, pakeisti langai, restauruoti balkonai, fasadų kartušai, iš originalų atlietos trūkstamos baliustrados istorinių vazų kopijos, parengtas Palangos gintaro muziejaus pastato renovacijos techninis projektas, skirtas pasirengti antrajam projekto vykdymo etapui. Antrasis projekto etapas užbaigtas įgyvendinti 2015 metais. Vykdant jį muziejus buvo pritaikytas žmonių su negalia lankymui bei dideliems turistiniams srautams (iš kruizinių laivų ir kt.) priimti.

Kretingos Dvaro Sodyba

Apie 10 km nuo Palangos į rytus - Kretinga. Prie įvažiavimo į miestą Vilniaus gatve pasukę į kairę, dešinėje pusėje pamatome mūrinę tvorą, skiriančią gatvę nuo Kretingos dvaro parko. Čia - buvusios Kretingos grafų Tiškevičių valdos. Parko šiaurės vakarinėje dalyje - neoklasicizmo stiliaus rūmai, kuriuose nuo 1992 m. Tarp svarbiausių įgyvendintų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų šaltinių finansuotų projektų yra Kretingos rajono savivaldybės kartu su Kretingos muziejumi 2009-2012 m. vykdytas projektas „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“. Tada buvo restauruoti Kretingos dvaro rūmai, Žiemos sodas, malūnas, buvusi ratinė, įrengtos naujos Kretingos krašto istorijos, etnografijos, numizmatikos ekspozicijos bei atnaujintos buvusios ekspozicijos, įrengta parodų salė, edukacinės klasės, patalpos, skirtos rinkinių saugojimui ir eksploatavimui.

2011 m. vasarą Kretingos muziejui pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-02-V priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ buvo skirtas finansavimas projekto „Kretingos dvaro sodybos paminklinio pastato - ūkvedžio namo - renovacija ir pritaikymas turizmui“ įgyvendinimui. Šio projekto tikslas buvo užtikrinti anksčiau vykdyto projekto „Kretingos dvaro paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“ tęstinumą ir renovuoti ūkvedžio namą, jį pritaikant kultūriniam turizmui.

Plungės Oginskių Dvaro Sodyba

Plungė kunigaikščių Oginskių dvaro sodyba - viena gražiausių ir geriausiai prižiūrimų bei daugiausiai lankytojų sulaukiančių dvaro sodybų Žemaitijoje. Sodybos šeimininkas - 1994 m. įkurtas Žemaičių dailės muziejus. Restauruotoje dvaro laikrodinėje-oranžerijoje veikia Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Dvaro centriniuose rūmuose - muziejaus ekspozicinės ir parodų salės. Žirgyno pastatas pritaikytas koncertinei veiklai - čia kasmet vyksta muziejaus organizuojami tarptautiniai Mykolo Oginskio muzikos festivalio koncertai ir kiti renginiai.

2009-2017 m. buvo įgyvendinamas investicijų projektas „Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija ir M. Oginskio dvaro ansamblio laikrodinės-oranžerijos restauravimas ir pritaikymas bibliotekos reikmėms“. Vykdant jį buvo atlikti Laikrodinės-oranžerijos bei Vaikų bibliotekos, Advokatų namo.

2019-2021 m. įgyvendintas projektas „Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio rūmų rekonstravimas ir modernizavimas, kuriant aukštesnę kultūros paslaugų kokybę“. Jo metu buvo vykdomi tolesni kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų tvarkybos, restauravimo, remonto darbai: sutvarkytas rūsys, šešios ekspozicinės salės, pagal turimą ikonografinę medžiagą atkurta rūmų biblioteka ir jos baldai, sutvarkyta rūmų vakarinės dalies mansarda, laiptinė, pakeistos durys ir langai didžiosios salės, fojė bei antrojo aukšto balkono salėje, pakeista dalis stogo dangos. Iš projekto lėšų buvo įsigyta bei įrengta viešųjų kultūros paslaugų teikimui reikalinga įranga: interaktyvūs stendai, bibliotekos interjero, rūmų virtuvės įranga, liftas, keltuvas, kilnojama lauko estrada, edukacinės klasės įranga. Projektas įgyvendintas iš ES struktūrinių fondų ir Plungės rajono savivaldybės lėšų. 2021 m. Dvaro sodybos atnaujinimo ir pritaikymo turizmui projektą numatyta tęsti.

Platelių Dvaro Sodyba

Platelių miestelio centre, kur veikia ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, - buvusi klasicizmo stiliaus XVII a. antrojoje pusėje suformuota Platelių dvaro sodyba. Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, o tada atiteko čia iki 1940 m. gyvenusiai prancūzų grafų Šuazel-Gufjė giminei. Šioje sodyboje ilgą laiką gyveno už Platelių grafo Antuano Lui Oktavijaus de Šuazel-Gufjė ištekėjusi viena pirmųjų istorinės Lietuvos rašytojų Sofija Viktotija Tyzenhauzaitė-de Šuazel-Gufjė, rašiusi ir leidusi knygas prancūzų kalba.

2010-2011 m. Žemaitijos nacionalinis parkas įgyvendino iš ES struktūrinių fondų finansuotą projektą „Buvusios Platelių dvaro sodybos atstatymo, restauravimo ir pritaikymo viešiesiems turizmo poreikiams“. Jo vykdymo metu buvo renovuoti ir turizmui, muziejinei veiklai pritaikyti Platelių dvaro sodybos du pastatai - svirnas ir arklidė. XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne dabar yra parodų salė, veikia dvaro istorijos, etnografijos ekspozicijos, o atnaujintoje XIX a. II p. istorizmo laikotarpio „plytų stiliaus“ arklidėje - didelę tiek vietos gyventojų, tiek ir atvykstančių turistų trauką turintis vienintelis Lietuvoje Užgavėnių muziejus, kuriame lankytojai turi galimybę susipažinti su tradicinėmis žemaičių Užgavėnėmis ir pamatyti įvairiausių šios šventės metu dėvimų kaukių (ličynų), persirengėlių kostiumų pavyzdžių ir kt. 2012 m. restauruotame dvaro sodybos šakniavaisių rūsyje atidarytas tradicinių amatų centras. Po restauravimo buvusioje dvaro jaujoje įsikūrė Platelių kultūros centras.

Bukantės Dvaro Sodyba

Bukantės dvaro sodyba (Bukantės dvarelis) - Plungės rajono Šateikių seniūnijos Godelių kaime, apie 5 km į pietryčius nuo Šateikių. Joje veikia Žemaičių dailės muziejaus ekspozicinis padalinys - rašytojos Žemaitės namas-muziejus. Dvaro sodyboje - 3 pastatai: restauruotas 1855 m. pastatytas ponų gyvenamasis namas, kuriame gimė rašytoja Julija Beniuševičiūtė Žymantienė-Žemaitė, atstatytas tvartas ir svirnas. Pastatai restauruoti, atstatyti, jų aplinka sutvarkyta, naujos ekspozicijos, edukacijoms ir parodoms skirtos patalpos įrengtos 2012 m. įgyvendinus iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto ir Kultūros paveldo departamento finansuotą projektą „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“. Šios sodybos fragmentai ir vietovė 2015 m.

Kitos Finansavimo Galimybės

Be ES paramos, sodybų atnaujinimui kaime gali būti naudojamos ir kitos finansavimo priemonės:

• Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos;
• Savivaldybių biudžeto lėšos;
• Kiti tarptautiniai fondai;
• Privačios investicijos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kelio remonto ar priežiūros darbai gali būti finansuojami iš įvairių finansavimo šaltinių, taip pat ir privačiomis fizinių ar juridinių asmenų lėšomis. Kelias, kuris praeina šalia šeimos sodybos, kiekvienais metais pagal galimybes prižiūrimas ir remontuojamas pačių gyventojų nuosavomis lėšomis.

Lentelė: Sodybų Atnaujinimo Finansavimo Šaltiniai

Kaimo turizmo skatinimas

Turistinės stovyklos paslauga - trumpalaikio poilsio organizavimas ir (ar) nakvynės suteikimas palapinėse ar apgyvendinimui skirtose patalpose rekreacinėse teritorijose, žemės ūkio, miško ar kitos paskirties žemėje įrengtoje stovyklavietėje.

Galimi pareiškėjai: ūkininkai arba kaimo gyventojai, ne jaunesni kaip 18 metų, iki paramos paraiškos pateikimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Nesupaprastinta tvarka pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ didžiausia galima paramos suma siekia 690 560 litų. Finansuojama iki 50-75 proc.

Supaprastinta tvarka paramos pagal pirmąją veiklos sritį galima kreiptis, kuomet prašoma paramos suma nesiekia 150 tūkst. litų, o pagal antrąją veiklos sritį - 75 tūkst.

tags: #sodybu #atnaujinimas #kaime #finansavimas