Straipsnyje nušviečiamas Lietuvos partizanų sąjūdis 1944-1946 m., nagrinėjant pasipriešinimą sovietinei agresijai. Šis laikotarpis, pasižymėjęs aršia kova dėl Lietuvos laisvės, iki šiol kelia daug diskusijų ir reikalauja nuodugnaus istorinio įvertinimo.
Lietuvos partizanai. Šaltinis: Vikipedija
Bendroji Charakteristika
1944-1953 m. pasipriešinimas užgrobėjui yra visuma, kurią sudaro ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros) etapai. Periodizaciją yra pirmasis partizaninių kovų etapas. Laisvės kovų 1944-1946 m. žinoma tik bendrais bruožais. Šis laikotarpis nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo. Naujų politinių-karinių pokyčių, prasidėjusių 1944 m. objektą ir sąvokas žr.: Kasparas K. klasifikacija//Laisvės kovų archyvas. T.20.
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Prieinamos medžiagos - J.Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slapti fondai. Svarbu spręsti du pagrindinius klausimus: bendroji 1944-1946 m. veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius bei 1944-1946 m. panaudojimas (patikimumo ir informatyvumo lygmuo), vietą ir reikšmingumą.
Šaltiniai
Pagrindiniai šaltiniai, leidžiantys nušviesti šį laikotarpį, yra:
- Lietuvos ypatingasis archyvas
- Literinės bylos
- Operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos
- Baudžiamosios bylos
- Kitų archyvų medžiaga
- Rezistencinė ir išeivijos istoriografija
- Atsiminimai ir užrašai, nuotraukos
Šaltinių gausa yra didelė, tačiau tai tėra nedidelė dokumentų, egzistavusių tikrovėje, dalis. Dalis dokumentų 1951 m. pateko priešui į rankas arba dingo be žinios. Iš jų išliko tik atskiri fragmentai. Dokumentai, kurie nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m.
Dokumentai buvo slepiami įvairiais būdais: suvynioti į popierių, sudėti į metalines dėžutes, tūtas, stiklinius butelius ir užkasti į žemę, paslėpti pas patikimus žmones. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių r. Nuo 1989-1990 m. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika, ieškojo ir atkasė paslėptus archyvus. 1996 m. apie 1944-1946 m. įvykius. 1989-1990 m. paslėptas prie Aukštelkų k. Žaliosios rinktinės archyvas (1991 m. paketų partizanų dokumentų, deja, jau sugadintų drėgmės, apie Gudžiūnus (1992 m. bidonai Maironio rinktinės dokumentų Krakių apylinkėse (1994 m. paslėpti dokumentai prie Ukmergės ir kt.
Netvarką raštvedyboje, padidintą karo metų sąlygų, ėmė keistis tik 1944 m., ypač 1945-1946 m. pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui. Iki 1944 m. dalinių žvalgybos skyriams. 1944 m. saugumo komisarui J.Bartašiūnui, kad Šiaulių aps. viršininkai pplk.Bobčenko ir pplk.Pet-rov. 1944 m. gruodžio mėn. Kauno aps. vadovams. Partizanai 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu. 1945 m. balandžio 27 d. operatyviniais dokumentais pametė Trakų aps. 1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio 1945-1947 m. archyvinės medžiagos. Iš dalies tai buvo susiję su pasiruošimu galimam sovietų pasitraukimui iš Lietuvos.
Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. Nuo 1991 m. šaltinius bei jų tyrinėjimus leido Lietuvos genocido tyrimo centras. ARCHYVAS formavosi iš dviejų grupių - tiek Pasipriešinimo, tiek užgrobėjų-okupantų dokumentų.
Archyviniai Dokumentai
KGB padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m. 1994 m. informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį. Literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę. Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. Jos buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą.
Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. Šiame darbe privalėjo remtis kiek galima autentiška medžiaga. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. Pasitaiko iš 1945-1946 m. panaudotas J.Bulavo monografijoje. Jau 1942 m. šalyje. Partizanų, bet būtinas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. Padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai.
Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). Penkiadienės, mėnesinės, ketvirtinės ir metinės ataskaitos aprašymai. Pvz. už ataskaitoje paminėtos "banditų" grupės sunaikinimo. 1944 m. d. į Švenčionių aps. Melagėnų vls. potvarkius. Gruodžio 20 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. grupė užklupo "3 banditus, kurie miške rūkė papjautą kiaulę. lietuviškos armijos leitenantas Juozas Smalstys". Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmones. 1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai. 1944 m. sausio 1 d. atsirado "Delo Nr.17 s materialami po "LLA".
Literinės ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę). - nuo tikrovės iki gandų. Fantazijas ir gandus paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose. Duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas. Išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai. Nutraukiamos ir vėl atnaujinamos. Skyrius jau nuo 1944 m. išaiškinimo bylų. 1945 m. d. naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. nurodė, kad buvusio Trakų aps. neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m. agentūrinės bylos, ypač kuriose kalbama apie tuo metu aktyviai veikusius žmones. Formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį.
Baudžiamosios Bylos
Baudžiamosios bylos ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste. Bylose buvo siekiama sumenkinti organizaciją, kovos apimtis bei tikrosios veiklos užmojį. Taip į vieną bylą buvo siuvami 1941 m. dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai. Dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai. Buvo siekiama, kad partizanas išsižadėtų savo kovos, idealo, net artimųjų. Kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. Opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį. Pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai. Informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus. Tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių.
Pradžios Etapai (1944-1946)
Partizaninis judėjimas Lietuvoje prasidėjo 1944 m. vasarą ir tęsėsi iki 1946 m. Šis laikotarpis skirstomas į du etapus:
- 1944 m. vasara - 1945 m.
- 1945 m. vasara - 1946 m.
1944 m. Vasara - 1945 m.
Šiuo laikotarpiu formavosi Šiaurės Rytų, Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų sąjūdžiai. Vyko pirmosios partizanų kovos ir kautynės. Priešas naudojo antipartizaninę taktiką, siekdamas sunaikinti besiformuojančias partizanų grupes. Okupantai vykdė gruodžio puolimą ir Kalėdų operaciją, sausio-vasario operacijas. Partizanai veikė žiemojimo periodu, o okupantai vykdė pavasarinį puolimą. Šiuo laikotarpiu susiformavo Šiaurės LLA - Panevėžio apygarda, 5 LLA apylinkė - DKR Vanagai, Pietų Lietuvos - Dzūkijos ir Suvalkijos partizanai, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia. LLA Vyr. vadovybės žūtis.
Šiaurinė LLA Vilniaus apygardos dalis. Kovos rinktinės struktūriniai pokyčiai. Iniciatyvos ir idėjos.
1945 m. Vasara - 1946 m.
Šis laikotarpis pasižymėjo karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybėmis. Okupantai vykdė veiksmus Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. 1945 m. vasarą vyko okupantų karinis puolimas, buvo taikomos slopinimo priemonės. Partizanų veiksmai 1945 m. buvo kulminacinio periodo veiksmai. 1945-1946 m. okupantai pradėjo "pabaigos pradžią". Vykdyta "priešrinkiminė kova", tačiau "rinkimų" akcijos žlugo. Okupantai pakeitė taktiką. Veikė 3-ioji Šiaurės LLA apygarda - LLA Panevėžio apygarda, 3 LLA Vytauto apygarda, LLA Didžiosios Kovos apygarda, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas. Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė. Tauro apygarda ir jos rinktinės. (Dzūkų) rinktinės susiformavimas ir Dzūkų grupė. LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn. Komitetas. Kauno pogrindis ir LIK tragedija.
Lietuvos partizanų apygardos 1946 m. Šaltinis: Vikipedija
Pasipriešinimo Demoralizacijos Ir Dezorganizacijos Linkme
Okupantai vykdė veiksmus Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. 1945 m. vasarą vyko okupantų karinis puolimas, buvo taikomos slopinimo priemonės. Partizanų veiksmai 1945 m. buvo kulminacinio periodo veiksmai. 1945-1946 m. okupantai pradėjo "pabaigos pradžią". Vykdyta "priešrinkiminė kova", tačiau "rinkimų" akcijos žlugo. Okupantai pakeitė taktiką.
Okupantų Taktikos Pokyčiai
Okupantų taktikos pokyčiai leido jiems geriau kovoti su partizanais ir vykdyti represijas prieš gyventojus. Tai lėmė pasipriešinimo silpnėjimą ir perėjimą į defenzyvinį etapą.
Sovietų Pretenzijos Ir Prievartinio Užgrobimo Nepripažinimo Politikos Sankirtoje
Prievartinio užgrobimo nepripažinimo politika ir sovietų pretenzijos susikirto Lietuvos klausimo Koalicijos sąjungininkų santykiuose. Bandymai atgaivinti VLIKo veiklą. Kaltinėnų suvažiavimas. Lietuvos Laisvės Armijos parengtis 1945 m. liepos-rugpjūčio mėn. LLA Šiaulių apygardos organizacija ir karinė veikla, kovos planai ir jų realizacija. Tėvynės apsaugos rinktinės steigimosi aplinkybės ir veikla, silpnumo šaknys ir Sedos kautynės. Prievartinė mobilizacija į okupacines karines pajėgas, gyventojų persekiojimas. Patriotizmas ir tarptautinės padėties įtaka.