Sodybų Vartų Kaimo Tipai Ir Stiliai Lietuvoje

Lietuvos kaimo architektūra, turtinga savo istorija ir tradicijomis, atspindi ne tik žmonių gyvenimo būdą, bet ir kultūrinį paveldą. Sodybos vartai - svarbi kaimo kraštovaizdžio dalis, atspindinti sodybos savininko statusą, skonį ir tradicijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo sodybų vartų tipus ir stilius, jų raidą ir ypatumus.

Lietuvos etninių regionų žemėlapis

Kaimo Gyvenviečių Raida Lietuvoje

Geležies amžiuje susiklostė pagrindinis gyvenvietės tipas - kaimas; seniausi - kupetiniai kaimai. Po Kijevo Rusios krikšto (988-989) paplito žiedinio plano kaimo su aikšte tipas (gyvenamieji namai statyti aplink cerkvę), po caro Petro I reformų kaimai perplanuoti pagal gatvinio kaimo principus (pagrindinės gatvės nutiestos lygiagrečiai su upe arba keliu).

Liaudies Architektūros Bruožai

Liaudies architektūrai būdinga rąstų pastatai su aukštais cokoliais, daugiausia dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. 2-3 patalpų (su keletu langų gale nuo gatvės) gyvenamieji namai buvo gausiai puošiami drožinėto medžio dekoru.

Aukštaitijos kaimas

Sodybų Vartų Tipai

Senesnėms sodyboms būdingi vartai su antvartėmis - aukštesniais stulpais šonuose ir skersiniu viršuje. Šios sodybos vartų antvartės šoniniai stulpai baigiasi pjaustytu dekoratyviu bumbulu. Toks pats bumbulas įtaisytas ir antvartės centre, ant jo...

Vartai gali būti tiek mechaniniai, tiek automatiniai. Jie gali būti varstomi arba stumdomi. Pastarieji yra puiki išeitis tiems, kurių sklypai maži, ir varstomiems, į vidų atsidarantiems vartams, tiesiog neužtenka vietos. Automatinis vartų atidarymo/uždarymo mechanizmas yra labai patogus, ypač jei nesinori lipti iš mašinos, esant blogam orui ar stingdančiam šalčiui.

Mediniai Vartai

Lietuvoje dėl čia esančių specifinių gamtos sąlygų ir galimų vietoje pasiruošti statybinių medžiagų, liaudies architektūrai priskiriami pastatai dažniausiai yra mediniai. Medis naudotas ne tik sienoms, bet ir sutvirtinimo detalėms, nes metaliniai gaminiai būdavo brangūs ir sunkiai įgyjami.

Metaliniai Vartai

Metaliniai, mūriniai, plastikiniai, tinkliniai, kalvio darbo - tvorų pasiūla išties įspūdinga. Norint nepasimesti, pirmiausia, reikėtų nusistatyti esminius kriterijus, kuriems teiktumėte pirmenybę, susiruošus tverti tvorą. Ieškote ilgaamžės, daug priežiūros nereikalaujančios tvoros, o gal visai nenorite didelės pradinės investicijos?

Architektūros Stiliai Lietuvoje

Lietuvos architektūrai būdingi skirtingi stiliai, kurie atsispindi ir sodybų vartuose. Nuo seniausių laikų iki XIII a. pab.-XIV a. pr. mūsų kraštuose vyravo ikigotikinis architektūros stilius. XIV a. pab.-XV I p. įsitvirtino ankstyvasis gotikos, XV a.II p.-XVI a. - vėlyvasis gotikos stilius. XVI a. pr.-1550 m. pastatams būdingas ankstyvojo, 1550-1625 m. - brandžiojo, 1625-1655 m. - vėlyvojo renesanso stilius. Baroko architektūroje taip pat išskiriami trys laikotarpiai: ankstyvasis - 1600-1650 m., brandusis - 1650-1695 m. ir vėlyvasis -1695-1790 m. Klasicizmo architektūra skirstoma į du laikotarpius: ankstyvąjį ir brandųjį (1770-1795 m.) bei vėlyvąjį - 1795-1860 m., nors tarp jų ryškios chronologinės ribos ir nėra. Be to XIX a. 3 dešimtmetyje klasicizmui persipynus su romantizmu, susiformavo romantinio klasicizmo stilius, vyravęs iki 1860 metų. Romantizmo stilius Lietuvoje įsitvirtino tarp 1831 ir 1863 metų sukilimų. Istorizmo architektūroje Lietuvoje išskiriami 3 laikotarpiai: ankstyvasis - 1850-1875 m., brandusis - apie 1875-1900 m. ir vėlyvasis - 1900-1930 m. XIX a.-XX a. pr. Moderno stiliaus architektūra Lietuvoje plito apytiksliai nuo 1900 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. XX a. I p. architektūroje įsitvirtino retrospektyvizmas, ėmė dominuoti neoklasicistiniai pastatai.

Lietuvos architektūra

Tvorų Reglamentavimas

Statybinis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustato, kad sklypą juosianti tvora ir jos konstrukcijos negali peržengti sklypo ribų, o jeigu aptvėrimas įrengiamas arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, turi būti išlaikytas jo ažūriškumas, kurio parametrai priklauso nuo tvoros orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai). Tvoros ažūriškumas arba, kitaip tariant, kiaurymių plotas, nulemia kaimyninio sklypo insoliaciją, todėl reglamentuojama, jog užtvaro, metančio šešėlį rytų ir vakarų kryptimi, kiaurymių plotas būtų ne mažesnis kaip 25 proc. Kuomet aptvaro šešėlis į kaimyninį sklypą krenta šiaurės kryptimi, tokia tvora turėtų praleisti daugiau šviesos, o jos kiaurymių plotas neturėtų būti mažesnis kaip 50 proc. Pietų kryptimi tvoros metamas šešėlis nereglamentuojamas.

Aklina tvora iš gatvės pusės savo sklypą galima apsitverti gavus sodo bendrijos pirmininko sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tvorai gali prireikti ir projekto. Tai priklauso nuo jos aukščio ir nuo sklypo vietovės. Galima statyti ir aukštesnę tvorą, tačiau tokiam statiniui keliami griežtesni insoliacijos reikalavimai ir reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui statant mieste (šiuo atveju, miestu laikoma daugiau nei 3000 gyventojų turinti gyvenvietė) ar saugomoje teritorijoje.

Išvados

Apibendrinant, nepamirškime, kad tvora ne tik skiria, bet ir jungia kaimynus. Tad varteliai gali būti įrengiami ne tik gatvę, bet ir tarp kaimynų. Lietuvoje, kur kraštovaizdis išsaugojęs senosios kultūros bruožus, ypač svarbu puoselėti tautinę architektūrą. Nusikalstume, jei ir ateityje leistume Lietuvoje sporadiškai dygti bet kokiems trobesiams svetimu pavyzdžiu.

Sodybos vartai - svarbus kaimo sodybos elementas, atspindintis jos savininkų skonį ir statusą. Pasirinkdami tinkamą vartų stilių ir medžiagas, galite sukurti harmoningą ir estetišką aplinką.

tags: #sodybos #vartu #kaime