Sostinėje kultūros paveldo zonoje esančių senų namų balkonai šaukiasi remonto, tačiau gyventojai į tai numoja ranka. Vilniuje yra pasitaikę nelaimingų atsitikimų, kai kartu su balkonu nukrito žmonės ir žuvo. Tokia rizika sostinės Panerių gatvės daugiabutyje baigėsi nelaime.
Prieš pradedant gilintis į problemą, svarbu žinoti, kad nukritus avarinės būklės balkonui ir atsitikus nelaimei atsakomybė dažniausiai krenta pačiam buto savininkui.
Balkonų būklės pavyzdžiai: Vivulskio g. (tvarkingi) ir Naugarduko g. (avarijos požymiai)
Daugiabučių namų balkonų avarinė būklė
Daugiabutį Panerių g. 15 administruojanti įmonė "Naujamiesčio būstas" praėjusių metų rugsėjo ir lapkričio mėnesiais organizavo pastato fasado, balkonų ir perdangų neeilines apžiūras. Atlikę neeilinę apžiūrą ir reaguodami į avarinę balkonų būklę, bendrovės "Naujamiesčio būstas" atstovai suskubo užsakyti projektą.
Gegužės pabaigoje namo gyventojams buvo pranešta apie atliktą projektą, o birželio 20 d. buvo šaukiamas susirinkimas, per kurį daugiabučio bendrasavininkiai turėjo būti supažindinti su tolesnio remonto eiga. Tačiau į susirinkimą atvyko vos trijų butų atstovai, jie kategoriškai prieštaravo bet kokiems remonto darbams.
Šiame name gyvenantis ir už pastato remontą pasisakantis Marius Skudžinskas teigė, kad jis ir dar maždaug penkių butų savininkai pakliuvo į savotiškus spąstus. "Visos mūsų pastangos pradėti namo remontą atsimuša į kaimynų abejingumą. Jie, kurių dauguma yra pensininkai, kategoriškai prieštarauja bet kokiems pokyčiams. Jų motyvas paprastas ir banalus - mūsų amžiui užteks, o po mūsų mirties namas tegu nors ir sugriūva. Viena moteris netgi grasino susideginti, jei prieš jos valią bus pradėti namo remonto darbai.
Daugiabučius namus administruojančios įmonės "Naujamiesčio būstas" direktorė Aurelija Dapkūnienė tikino, kad Panerių g. 15 namo gyventojų nenoras tvarkyti avarinės būklės balkonus nėra išimtis. "Gaila, kad žmonės nesupranta, jog daugiabutis namas yra visų jame gyvenančių žmonių bendras turtas, kuriuo privalu rūpintis. Gyventojų abejingumas turi ir savo kainą - tai dar kartą įrodė tragiškas antradienio dienos įvykis Panerių gatvėje.
Atsakomybė už nukritusį balkoną
Kas atsako už nukritusį avarinės būklės balkoną - buto savininkas ar daugiabutį namą prižiūrintis ir jo saugumu turintis pasirūpinti administratorius? Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis nusijuokia, kad atsakomybės prisiimti nenori niekas, tačiau greitai surimtėja. „Už viską atsako buto savininkai. Administruojančios įmonės arba bendrijos pirmininko atsakomybė gali būti tik tuo atveju, jei iš jų pusės nesiimta jokių saugumą užtikrinančių veiksmų.
Administratorius kaltas tuomet, jei neatliko kasmetinės buto apžiūros, nesudarė priemonių plano trūkumams likviduoti ir nesiūlė to daryti butų savininkams“, - aiškina J. Antanaitis. Lietuvos būsto rūmų prezidentas negali pamiršti atvejo, kai nukritus avarinės būklės balkonui užsimušė jame buvusi moteris. „Prokuratūra pradėjo tyrimą. Administruojanti įmonė buvo kaip tik neseniai atlikusi apžiūrą, sudariusi planą ir žmonėms pasakiusi, kad mirtinai reikia remontuoti balkonus. Viename bute gyvenusi moteris tuomet priešinosi ir sakė, kad jai remonto nereikia. Atsitiko taip, kad ji pati ir žuvo. Tikriausiai tai likimo pirštas - visa laimė, kad po balkonu nebuvo žmonių“, - prisimena jis.
Teisinės spragos ir gyventojų abejingumas
Vis dėlto, J. Antanaitis įsitikinęs, kad panašiose situacijose kalčiausi yra ne butų savininkai, prieštaraujantys remontui, o galiojančių įstatymų spragos. „Manyčiau, kad pati didžiausia kaltė dėl griūvančių balkonų tenka Aplinkos ministerijai. Ji panaikino anksčiau galiojusią „būtinųjų darbų“ sąvoką. Pavyzdžiui, anksčiau, komisijai nustačius trūkumą, būdavo vykdomas privalomas sprendimas. Dėl to turime griūvančius balkonus“, - įsitikinęs J. Antanaitis.
Šiai dienai tam, kad balkonai būtų remontuojami, pirmiausiai yra nustatomas trūkumas, sudaromas remonto ir finansinis planas, butų savininkai sumoka už būsimą remontą, samdoma įmonė remontui atlikti. „Tačiau buto savininkai, nenorėdami skirti pinigų savo turto išlaikymui, protestuoja, skundžiasi, neleidžia remontuoti. Nei vienas daugiabučio namo administratorius nerizikuoja be savininkų leidimo atlikti jokių remonto darbų, nes jei 51 proc. buto savininkų reikalauja savivaldybės nušalinti įmonę, savivaldybės privalo tai padaryti. Dabartiniai teisės aktai leidžia buto savininkams piktnaudžiauti ir neleisti remontuoti objekto, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei“, - aiškina Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Nesirūpindami senu daugiabučio namo balkonu pavojų keliate ne tik sau. Pasirūpinti prastos būklės balkonu, visų pirma, reikia dėl saugumo. „Naujamiesčio būsto“ direktorius Raimondas Lisauskas teigia, kad avarinių požymių turintys balkonai yra nesaugūs naudoti, nes dėl susidėvėjusių konstrukcijų jie gali paprasčiausiai nukristi.
Kita problema - nuo senų balkonų krentantys betono luitai. Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų“, - pastebi R. Lisauskas. Anot jo, tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.
Sprendimai
Tiems, kuriems atsinaujinti balkoną yra pernelyg brangu, yra galimybė už tvarkymo darbus išsimokėti per keletą metų ir tokiu būdu sumažinti finansinę naštą. "Džiugina tai, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems ne tas pats, kaip atrodo jiems priklausantys balkonai. Žmonės aktyviai įsitraukia į tvarkybos procesą ir siekia, kad balkonai būtų atnaujinti bei nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei praeiviams. Su gyventojų sutikimu per pastaruosius 5 metus Vilniuje sutvarkėme apie 400 balkonų“, - skaičiuoja „Naujamiesčio būsto“ direktorius.
Anksčiau Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas DELFI teigė, kad esant pastato sugriuvimo tikimybei, taip pat, jei dėl pastato būklės kyla grėsmė aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, namo administratoriaus pareiga yra atlikti reikalingus darbus, o jei jis to nedaro, būna baudžiamas.
Savivaldybė turi įgaliojimus įpareigoti statinių naudotojus atlikti remonto darbus, nustatyti tam tikrą protingą terminą. Jei tikrai yra avarinė būklė, tuos darbus atlikti neatidėliojamai. Sistema iš tikro veikia ir ji yra reglamentuota“, - teigė R. Šveikauskas.
Kadangi balkonai traktuojami kaip bendras namo turtas, balkono remonto išlaidos yra paskirstomos savininkams pagal tai, koks nuosavybės plotas jiems priklauso.
Minėtus teisinius įrankius Aplinkos ministerija žada sukurti iki 2025 m. „Mes šiemet sukursime juridinę viziją, kaip tai padaryti. Tai leis galvoti apie pastatų nugriovimą ir perstatymą. Jei pastatas pasenęs ir neatitinka standartų, asmuo, kuris valdo jį, privalo jį nugriauti ir perstatyti“, - nekilnojamojo turto konferencijoje „CORE“ kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pagal pirminius projektus, senos statybos stambiaplokščiai daugiabučiai kapitaliai turėjo būti remontuojami jau po 30 metų eksploatacijos. Dabar, pasak pašnekovės, situacija tokia, jog neliesti jie stovi nuo 40 iki 60 metų.
Susidėvėjusios konstrukcijos, atsilupęs tinkas, korozijos pažeistos armatūros - visa tai ne tik gadino pastatų bei miesto vaizdą, bet ir kėlė realią grėsmę tiek gyventojams, tiek praeiviams. Tačiau šiandien vaizdas keičiasi - vis daugiau balkonų atgimsta naujam gyvenimui.
Vienas svarbiausių pokyčių, kuris paskatino balkonų renovacijos bangą, yra Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros parama. Pagal naująją programą, Senamiesčio ir Naujamiesčio zonose esančių namų gyventojai gali gauti net iki 80 proc. finansavimą balkonų tvarkybos darbams. Tai reiškia, kad didžioji dalis renovacijos kaštų gali būti padengta iš miesto biudžeto, o gyventojams tenka tik maža dalis išlaidų.
Nors gyventojai vis aktyviau įsitraukia į savo namų priežiūrą, balkonų tvarkymas reikalauja profesionalių žinių ir patirties. „Mano BŪSTAS“ jau ne vienerius metus padeda daugiabučių bendruomenėms įgyvendinti šiuos darbus - nuo avarinės būklės balkonų demontavimo iki pilnos renovacijos, užtikrinančios konstrukcijų ilgaamžiškumą.
Tuo metu „Capital Real Estate“ nekilnojamojo turto brokerė Lina Matukienė antrina, kad balkonų tvarkymas nėra vien tik būtina saugumo priemonė - tai ir investicija į nekilnojamąjį turtą. Mat sutvarkyti balkonai padidina buto patrauklumą rinkoje, pagerina bendrą namo išvaizdą ir gali padidinti būsto vertę.
tags: #naujamiescio #bustas #avarine