Sodybų Atkūrimas Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Apribojimai

Sodybų atkūrimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įvairiais teisės aktais, ypač atsižvelgiant į saugomas teritorijas. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, susiję su sodybų atkūrimu, įskaitant įrodymų pateikimą, saugomų teritorijų ypatumus ir teismų praktiką.

Teisinis Reglamentavimas ir Saugomos Teritorijos

Buvusių sodybų atkūrimo galimybė valstybiniuose parkuose ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose įtvirtinta dar 2001 m. LR saugomų teritorijų įstatyme. Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašą nurodyta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose - savivaldybių administracijos.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Mindaugas Balčiūnas informavo, jog, įvertinus archyvinius dokumentus ir nustačius buvusios sodybos buvimo faktą tam tikroje teritorijoje, sprendimai dėl buvusių sodybų atstatymo priimami vadovaujantis minėtu tvarkos aprašu.

Seimo narės Agnės Jakavičiutės-Miliauskienės pirminiu vertinimu, panašu, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, t. y. jie identifikavo, kad anksčiau tame sklype buvo / galėjo būti sodyba. Asmenys, kuriems tas sklypas priklauso, turi teisėtą interesą juo naudotis ir atkurti buvusią sodybą, ypač jeigu tie asmenys yra buvusių šeimininkų giminaičiai ar palikuonys. Manau, kad grėsmė prarasti Šatrijos kalną kaip išskirtinį Žemaitijos objektą nekyla, nes pasitikint institucijomis jau anksčiau toje vietoje buvo sodyba.

Seimo nario Martyno Gedvilo nuomone, Šatrijos kalnas - tai ne eilinis reljefas, o Žemaitijos širdis, mūsų tapatybės simbolis. M. Gedvilas patikino, jog pagal įstatymą buvusių sodybų atstatymas ant senųjų pamatų gali būti leidžiamas, tačiau tik tada, kai tai nepažeidžia kraštovaizdžio apsaugos principų ir nekelia grėsmės gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui. Kitaip tariant, atkurti galima, bet ne bet kaip. Viešasis interesas - išsaugoti šį unikalų kraštovaizdį - čia turi būti svarbesnis už bet kurio privataus asmens planus. Šatrijos grožis ir jos vaizdas nuo amžių buvo Žemaitijos simbolis. Jis toks turi išlikti ir ateities kartoms.

Įrodymų Svarba Nustatant Juridinį Faktą

Pagal galiojančius teisės aktus tokia galimybė yra, jei sklypo savininkas turi įrodančius dokumentus, istorinius žemėlapius ar kitą aktualią informaciją apie sodybos buvimo vietą. Sodybos vieta - išlikęs senas sodas, kuris iš visų pusių apaugęs brandžiais medžiais.

Žemėlapio dalis iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro.

Minimas žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikoma ypatinga apsauga. Draustiniai skirti išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus, augalijos ir gyvūnijos rūšis, užtikrinti kraštovaizdžio įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą. Pagal galiojančius teisės aktus, statybos draustiniuose yra griežtai ribojamos, o naujų statinių statyba - draudžiama.

2014 metais Klaipėdos rajono teismas nustatė, kad 10 ha žemės sklype Karklės kaime kadaise buvo sodyba, todėl suteikė teisę ją atstatyti. Tačiau 2018 metų pradžioje, po Kultūros paveldo departamento pranešimo apie įtartą archeologinių tyrimų duomenų klastojimą, Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujintoje byloje teismas konstatavo, kad nėra pakankamų įrodymų, jog šiame sklype kadaise tikrai buvo sodyba, todėl atmetė savininko pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Šiuo pagrindu buvo inicijuotas tyrimas dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2021 m. pirmosios instancijos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje pažymėta, jog sodybos buvimo faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba. Teismo vertinimu, ši aplinkybė - sodybos buvimo faktas žemės sklype - yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Sodybos buvimo faktas, visų pirma, siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu“, - konstatavo teismas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, jog šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu. Taigi, teismams nenustačius juridinio fakto 2022 m. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos fiziniam asmeniui išduoto statybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje leidusio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Atsižvelgus į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą, kuriuo buvusios sodybos Karklės kaime juridinis fakto nustatymas pripažintas netekusiu galios, prokurorė Edita Rutkauskaitė kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtų statinių Pajūrio regioninio parko teritorijoje nugriovimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas šį prokurorės reikalavimą tenkino.

Archeologiniai Tyrimai ir Interpretacijos

Kartu su naujaisiais sklypų savininkais šį pajūrio draustinį atrado ir archeologai. Bet ieško jie ne kultūrinio palikimo, o pradingusių sodybų. Ieškojo ir beveik visuomet rado. Net tose vietose, kur, atrodo, jų niekada nebuvo. Tiesa, kartais surasdavo ne namo pamatus, bet šukę. Taip sklypo savininkai draustinyje įgydavo teisę statyti ištaigingus namus. Lietuvoje buvo įstatymo spraga, kuri labai naudinga archeologų įmonėms.

Įrodyti sodybos faktą kartais užtenka vien tik suradus šukę arba kirvuką. Kol ši spraga buvo, tol gražiausiuose Lietuvos draustiniuose dygo namai.

Tačiau viskas pasikeitė, kai Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento įvertino 2011 - 2017 m. UAB „Statybų archeologija“ Šaipių kraštovaizdžio draustinyje atliktus archeologinius tyrimus. Ji priėmė išvadą, kad sklype, kuriame dabar jau stovi namas, atliktų archeologinių tyrimų išvada „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“ yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams.

Gindama viešąjį interesą prokuratūra nurodė, kad D. B. 2013 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįsta duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

„Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis išvadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo būti priimtas visiškai kitas sprendimas - teismo sprendimu negalima būtų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikšmingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl šis sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas“, - teismo prašė prokuratūra.

Saugomų teritorijų direkcijos vadovas D. Nicius su buvusių sodybų atstatymo reikalavimais saugomose teritorijose susiduria nuolat. Anot D. Niciaus, "Buvo vienas laikotarpis, kai, siekiant atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje, būdavo vadovaujamasi tik archeologų tyrimais. O archeologai dažniausiai konstatuodavo tik faktines aplinkybes, kad rado kažkokių radinių. Iš to konstatuodavo, kad galbūt toje vietoje galėjo kažkada stovėti gyvenamasis namas, tačiau tuo pačiu metu nevertindavo kartografinės medžiagos arba pripažindavo, jog kartografijoje sodybos faktas nenustatytas, bet esą rasta radinių“.

„Kalbant apie buvusių sodybų vietos nustatymą, vienas pagrindinių įrodymų, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, yra būtent žemėlapiai. Juose turi atsispindėti buvusios sodybos faktas. Žemėlapiai turi būti pateikti iš Lietuvos valstybinio archyvo“, - akcentavo D. Nicius.

Statybos Apribojimai ir Reikalavimai

Pagal galiojančius teisės aktus, statybos draustiniuose yra griežtai ribojamos, o naujų statinių statyba - draudžiama. Teismas konstatavo, kad buvusios sodybos atkūrimo procesas nurodytame žemės sklype šiuo atveju net negalėjo būti pradėtas, o statybų procesas nuo pat pradžių prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Saugomų teritorijų įstatymas nurodo baigtinį sąrašą išimčių, kada leidžiama statyba draustiniuose, ir atsakovai nepatenka į šį išimčių sąrašą.

Namas turės būti nugriautas Šis namas stovi Pajūrio regioniniame parke, Karklėje, Pajūrio take 19. Plungės apylinkės teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį dėl neteisėtai vykdytų statybų Karklėje, Pajūrio take, tokią žinią išplatino Prokuratūra.

Atsakingais dėl šios neteisėtos statybos ir kilusių pasekmių teismas pripažino atsakovus: Kultūros paveldo departamentą, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Teismo sprendimu atsakovai ir statytojai įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamosios paskirties statinį, pagalbinį ūkio statinį, įrengtus inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė teigė, kas saugomų teritorijų įstatymas nėra pasikeitęs, bendros nuostatos dėl sodybų atkūrimo miškuose numatytos miškų įstatyme. Sodybos statybai nereikia didelio ploto. Miškuose, kada leidžiama atkurti sodybas buvusiems jų savininkams iki trečios kartos, nuo miško ploto atidalijamas sodybinis plotas. Saugomose teritorijose dalyti sklypus dalimis draudžiama.

Sodyba negali būti atstatoma arčiau nei 50 m nuo vandens telkinio, bet šis įstatymas negalioja, jei yra atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Vadinasi, savininkas turi pateikti sodybos prieškario laikų techninį projektą, o tai yra labai sudėtinga. Ir čia vėl prasideda interpretavimas, nes kyla klausimas, ką konkrečiai reiškia „identiškas“?

Apribojimas dėl sklypų skaidymo. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kalbėdamas apie saugomų teritorijų įstatymą, sakė, kad prie jo bus sugrįžta kovo- balandžio mėnesiais. Kol kas besikreipusiųjų į Saugomų teritorijų tarnybą su pageidavimu atstatyti buvusias tėvų ar senelių sodybas, R. Baškytė teigė nepastebinti didelio susidomėjimo.

Sodybų Atkūrimo proceso etapai

Jis teigė, kad pirmiausias žingsnis, ketinant atstatyti tėvų ar senelių žemėje buvusią sodybą, atlikti teritorijų planavimo procedūrą. Kažkuriame etape reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kad patikslintų kadastro duomenis, kad sklypas būtų išbrauktas iš miškų kadastro. Prieš tai turės kitur įveisti mišką arba sumokėti kompensaciją už miško žemės pavertimą kitom naudmenom. Įsivaizduoju, kad metų pabaigoje turėsime informaciją apie tuos procesus, kaip jie vyksta.

Įstatyme numatyta, kad žmogus turi pateikti archyvinius dokumentus, jeigu tokie yra išlikę. Jeigu jų nėra, gali būti teismo nustatytas juridinis faktas, kad sodyba ten buvo.

Svarbiausi Saugomų Teritorijų Įstatymo Punktai (iki 2028 m. sausio 1 d.)

Ši lentelė apibendrina svarbiausius Saugomų Teritorijų Įstatymo punktus, susijusius su sodybų atkūrimu, galiojančius iki 2028 m. sausio 1 d.

tags: #sodybos #atkurimas #ne #draustinyje