Kuriant jaukią ir funkcionalią aplinką kaimo turizmo sodyboje, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų - nuo funkcinių zonų planavimo iki augalų parinkimo ir kraštovaizdžio ypatumų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sodybos apželdinimo principus, pateiksime praktinių patarimų ir įkvėpimo, remdamiesi Dzūkijos nacionalinio parko pavyzdžiu.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Funkcinių Zonų Planavimas Sodyboje
Projektuojant sodybų aplinką, svarbiausia nustatyti funkcines zonas. Jos nustatomos įvertinus sodybos gyventojų bei lankytojų amžių, poreikius, pageidavimus. Projektuojant aplinką, į statinių architektūrą, fasadų apdailą atsižvelgiama iš dalies. Projektuotoja Julita rekomenduoja pirmiausiai įvertinti statinį, jo paskirtį, kas svarbu gyventojams ir kokie jų poreikiai.
Dažnai ūkinė zona būna ne vietoje arba ji sklype kerta poilsio ar kitas zonas. Takai bei takeliai būna įrengti ne tikslingai, funkciškai nepatogiai. Daržas - ūkinė sklypo vieta, kurią labiau įprasta maskuoti. Kokio stiliaus ar dizaino jis bebūtų, turėtų būti įrengtas tik ūkinėje sklypo zonoje. Dažnai jam būna skirta vieta link šiaurinės sklypo dalies, tačiau ūkinę zoną, kaip ir visoms kitoms daro įtaką namo vidaus funkcinės zonos, kaimyniniai sklypai, kiti nenumatyti kriterijai ar specialūs poreikiai.
Daugumoje sodybų reprezentacinėje bei poilsio zonoje daržas tikrai nepageidaujamas, tačiau kartais būna įvairių poreikių ir net pareikalavimų, todėl specialistui reikia motyvuotai patarti ir atsižvelgti į tos vietos gyventojų poreikius, kas jiems tikrai patogiausia. Gali būti tikrai labai rimtų priežasčių bei motyvų, kad būtent daržas, pavyzdžiui, turėtų atsirasti prie pat įėjimo į namą. Kita vertus, nuo apželdinimo dizainerio - projektuotojo labai priklauso koks daržas klientui bus pasiūlytas ir suprojektuotas.
Tvenkinio įrengimo vieta dažniausiai parenkama žemiausioje sklypo vietoje. Jeigu nėra rimto tikslo tvenkiniui įrengti - daugelis aplinkos projektuotojų siūlytų susilaikyti nuo nedidelės „balutės“ prie namų dėl kelių priežasčių: Lietuvoje vandens - kritulių labai daug, o itin karštų, saulėtų dienų labai mažai, todėl neverta įsirengti dirbtinio telkinuko, kuris džiugintų ar gaivintų (kas turėtų būti pagrindinė telkinio paskirtis) tik mėnesį laiko per metus. Ir aplinkos projektavimo specialistė primena, kad nereiktų pamiršti, kad įranga bei vandens baseinėlio priežiūra kainuoja, o priežiūrai laiko skirti taip pat reikia daug.
Svarbiausia, kad eksterjere vyrautų vientisumas, o interjero tematika atsispindėtų ir aplinkoje. Kuriant etnografinės sodybos aplinką, svarbu pasidomėti tos vietovės etnografiniais motyvais, papročiais.
Augalų Parinkimas ir Išdėstymas
Augalų išdėstymo galima pasimokyti iš natūralios gamtos. Augalai turi tarpusavyje derėti, tačiau atskiros jų dalys gali sudaryti ir spalvinius bei tūrinius kontrastus. Kontrastai aplinkoje suteikia žaismo, netikėtumo, judesio pojūtį. Sodinant jaunus augalus, nereikėtų sugrūsti jų vienas šalia kito.
Kaimo sodyboje rinksimės laisvas lajų formas. Specialistė sako, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas priklauso taip pat nuo žmonių poreikių ir aplinkos projektuotojo - dizainerio: kiek jis sugeba pajausti klientą, sužinoti jo norus, pomėgius, gyvenimo būdą ir - labai svarbu, kiek laiko jis galės skirti priežiūrai. Jeigu reikia spalvų - geriausia tai sukurti iš gėlių - daugiamečių bei vienmečių. Su vienmetėmis viskas paprasčiau, o su daugiametėmis gėlėmis yra ką veikti - ne tik projektuojant, bet ir prižiūrint. Tačiau, jeigu žmogus aplinkos priežiūrai gali ir nori skirti laiko kiek įmanoma mažiau, bet spalvų jam vis tik norisi - kontrastai yra sudaromi iš sumedėjusių augalų medžių bei krūmų, kurie turi spalvotus lapus, stiebus, kamienus, žiedus.
Dzūkijos Nacionalinio Parko Kraštovaizdžio Tvarkymo Ypatumai
Toliau aptarsime, kaip funkcinės zonos yra apibrėžiamos ir tvarkomos saugomose teritorijose, tokiose kaip Dzūkijos nacionalinis parkas. Dzūkijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemoje nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonas.
Dzūkijos nacionalinis parkas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį, tvarkymo priemones, skirtas gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus dėl pažintinio turizmo ir kitos rekreacinės infrastruktūros plėtros.
Žemės Ūkio Paskirties Kraštovaizdžio Tvarkymo Zonos
Žemės ūkio paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskirtos 5 teritorijos. Ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje Skroblaus upelio paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotis yra 100 m, o juostos plotis - 10 metrų. Į šią kraštovaizdžio tvarkymo zoną patenkančioms Kapiniškių kaimo vienkieminėms sodyboms pritaikomas ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas. Sodybose turi būti išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, palaikomos kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo tradicijos, leidžiama imtis priemonių (daugiausia renovacijos), padedančių gerinti poilsio sąlygas. Kaimuose sodybas skatinama pritaikyti kaimo turizmui.
Specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose, išsidėsčiusiose Skroblaus upelio slėnyje, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotis yra 100 m, o juostos plotis - 10 metrų. Kapiniškių kaimo vienkieminėms sodyboms galioja aukščiau nurodytos vienkieminių sodybų tvarkymo priemonės.
Miškų Ūkio Paskirties Žemė
Miškų ūkio paskirties žemėje išskirtos dvi specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų zonos, išsidėsčiusios abipus Skroblaus slėnio.
Kraštovaizdžio Atnaujinamojo Tvarkymo Zona
Kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, išskirtoje pietinėje draustinio dalyje, Margionių kaimo teritorijoje pagrindinis tvarkymo reglamento tikslas yra išsaugoti tradicinio kraštovaizdžio pobūdį ir jo vizualinius ryšius su aplinka. Šioje tvarkymo zonoje gali būti vykdomi pastatų renovavimo, imitavimo, taip pat dalinio regeneravimo, restauravimo ir transformavimo darbai, kuriais užtikrinamas dalinis tradicinės architektūros išsaugojimas, teisės aktų nustatyta tvarka saugomas esamas užstatymo pobūdis (tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus) ir neužstatyta erdvė aplink kaimus ar miestelius.
Pėsčiųjų, dviračių trasa su trumpalaikio poilsio vietomis įrengiama visame Kapiniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Mergelės Akelių Rekreacinio prioriteto Funkcinės Zonos Tvarkymas
Dzūkijos nacionalinio parko Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir tvarkymo priemones, skirtas gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus dėl pažintinio turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtros.
Miškuose, kuriuose formuojami miško ir poilsio parkai, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.
Infrastruktūra lankytojams kuriama urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Šiose zonose įrengiama stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat lankytojams skirta informacinė infrastruktūra.
Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos. Gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kita).
Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikoma subnatūrali aplinka, vykdomi pakrančių tvarkymo darbai.
Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje prie mažojo Mergelės akelės ežero vakarinės pakrantės, įrengiama maudymosi vieta, persirengimo kabinos, tualetas, pastatomas pagrindinis informacinis nacionalinio parko stendas.
Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose tvarkymo ir apsaugos darbai vykdomi pagal detaliuosius planus arba techninius projektus. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje centrinėje Mergelės akelių rekreacinės zonos dalyje, įrengiama poilsio stovykla (kempingas). Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje prie didžiojo Mergelės akelės ežero pietinės pusės esanti kaimo turizmo sodyba pritaikoma naudoti ir žiemą, čia statoma ne daugiau kaip 6 poilsio paskirties nameliai.
Statiniai turi derėti prie gamtinės aplinkos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ir Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ypatumus (forma, dydis, aukštingumas, medžiagos, spalvos). Statomiems rekreacinės paskirties pastatams keliami šie reikalavimai: pastatai turi būti vieno aukšto su palėpe, dvišlaičiu stogu, didžiausias aukštis nuo užstatomo žemės sklypo vidutinės altitudės iki aukščiausio karnizo taško - 3 metrai, iki aukščiausio kraigo taško - 7 metrai. Statomi pastatai turi imituoti arba kopijuoti tradicinę regioninę architektūrą. Užstatyti galima ne daugiau kaip 30 procentų sklypo teritorijos. Pastatams naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos. Gali būti įrengiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, gręžtiniai šuliniai.
Jeigu žmogus turi nuovoką, domisi ir skaito su aplinka bei augalais susijusią literatūrą, tai gali savo aplinką kurti ir pats. Į aplinkos projektuotojus reikėtų kreiptis kiek galima anksčiau. Tokio plano sudarymas yra itin svarbus, siekiant tinkamai įvertinti turimos vietos plotą - dydį, reikiamais atstumais sutalpinti augalus bei jų grupes.
27 geriausios kalvos šlaito kraštovaizdžio idėjos su ribotu biudžetu
tags: #sodybos #apzeldinimo #planas #kaimo #turizmo #sodyboje