Švėkšna - jaukus miestelis Šilutės rajone, turtingas istorinio ir kultūrinio paveldo. Vienas pagrindinių akcentų - Švėkšnos dvaro sodyba, kuri yra viena iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, kurioje šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią.
Švėkšnos bažnyčia ir parkas
Švėkšnos Dvaro Istorija
Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a. Jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams - Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel - Pliateriui. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės.
Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino "Villa Genowefa" (Genovaitės vila). Adomas Pliateris fundavo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios statybą. Adomo Pliaterio sunūs Jurgis Pliateris tarpukario žemės reformos metu neteko didelės dalies žemių, o dalį parko paaukojo "Saulės" gimnazijos statybai. "Saulės" gimnazija pastatyta 1928 m.
1940 m. dvaras nacionalizuotas, meno vertybės buvo išvežtos. Jurgio Pliaterio sūnus Aleksandras 1943 m. vedė Feliciją Laimą Verešilkaitę, spėjo pasitraukti į vakarus ir apsigyveno JAV. Grafas Aleksandras Pliateris 1997 m. mirė, jo palaikai po metų perlaidoti Švėkšnos bažnyčioje salia senelio Adomo.
Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel - Pliaterienė. Švėkšnos dvaro vila grafienei Felicijai Laimai Breoel - Pliaterienei grąžinta 2001 m.
Architektūra ir "Villa Genowefa"
Neorenesansiniai rūmai - mūrinis, stačiakampio formos pastatas su terasomis. Išskirtinio grožio 1880 metais statyta ampyro stiliaus vila išlikusi iki šių dienų. Švėkšnos dvaro vilą pastatė Adomas Pliateris, pavadinęs ją žmonos garbei - „Genovefa“.
Grafienės Felicijos Laimos Broel - Pliaterienės pastangomis pastaraisiais metais sutvarkyti Genovaitės vilos fasadai bei restauruota prabangi Pobūvių salė, išsiskirianti keturiomis kolonomis, lipdiniais ir tapyba, atkurtai antikiniais motyvais. Kasmet vasarą atostogauti į Lietuvą iš JAV sugrįžtanti grafienė F.L. Broel - Pliaterienė mąsto, kad Genovaitės vila ateityje turėtų būti naudojama visuomenės susibūrimams, o kol kas tai daugiau privati grafienės valda.
Dvaras išsidėstęs pačiame Švėkšnos miestelio centre, greta Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Iki mūsų dienų išliko Švėkšnos dvaro rūmai, keliolika dvaro pastatų, vienas gražiausių Vakarų Lietuvos parkų, "Saulės" gimnazija.
Genovaitės vila
Švėkšnos Dvaro Parkas
Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pr. pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ankstėliau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies - parterio. Švėkšnos dvaro parkas, dabar žaliuojantis 9,5 ha plote, yra vienas gražiausių Lietuvoje.
Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi Švėkšnos parko puošmena - deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, "Laisvės angelas". Restauruoti ir kiti parko elementai - apžvalgos aikštelės, takai, vartai.
Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena - apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje.
Švėkšnos dvaro parkas
Ką dar galima pamatyti Švėkšnoje ir aplink?
- Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia: Neogotikinė bažnyčia, pastatyta 1905 metais.
- Švėkšnos muziejus: Muziejus, įkurtas viename iš Švėkšnos dvaro pastatų.
- Vilkėno dvaras: Dvaro ansamblis su neorenesansiniais rūmais.
- Skrendančios gervės paminklas: Paminklas ant Parakaunyčios kalnelio.
- Lurdo grota: Grota su Mergelės Marijos statula.
Apgyvendinimas ir maitinimas Švėkšnoje
Pasistiprinti Švėkšnoje užsukite į šeimos restoraną „Viesulas“. Arba rinkitės atostogų namelį sodyboje „Jomantų slėnis“.
Švėkšnos apylinkės
Švėkšna (Šilutės r.) ir Dreverna (Klaipėdos r.) kartu su dar trimis miesteliais yra Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Apsilankymas Šilutėje padės geriau pažinti egzotiškąjį Pamario kraštą.
Toliau nuo Švėkšnos esantis Vilkėno dvaras - taip pat grafų Pliaterių valdos. privatus, tačiau lankytojai priimami.
Lankytinos vietos Drevernoje
- Drevernos uostas: Vieta pasigėrėti vaizdais į Kuršių marias.
- Jono Gižo etnografinė sodyba: Muziejus, skirtas žymiausiam Drevernos laivadirbiui.
- Tyrų pažintinis takas: Takas per Tyrų pelkę.
Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas
Dar geriau pažinti vietos virtuvę padės ir Švėkšnos tradicinių amatų centro edukacija „Paprūsės skoniai“.
Patirti lietuvininkų paveldą galima XVIII a. vieninteliame išlikusiame Rytų Prūsijos dvaro komplekse. paveldas“ su kafijos (kavos), tijos (arbatos), pucelių (spurgų) degustacija yra vedamas senąja šišioniškių tarme.
Norintiems paskanauti Mažosios Lietuvos patiekalų verta užsukti į kavinę-restoraną „Trukio stotelė“.
ŠVĖKŠNOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ: istorija ir paveldas, 2020 m. (rež. Nerijus Brokas).
Švėkšnos dvaro sodyba - tai vieta, kur susipina istorija, architektūra ir gamtos grožis. Apsilankę čia, galėsite pasinerti į praeities atmosferą, pasivaikščioti po parką ir susipažinti su Mažosios Lietuvos kultūriniu paveldu.