Zarasų rajonas - tai nepakartojamo grožio kraštas, garsėjantis tyrais ežerais, ošiančiais miškais ir ramybe, kurios taip trūksta šiuolaikiniam žmogui. Čia galite pamiršti kasdieninius rūpesčius, atgauti jėgas ir praturtinti sielą. Šiame gamtos kampelyje įsikūrę daugybė kaimo turizmo sodybų, siūlančių įvairias galimybes poilsiui.

Sodybų įvairovė Zarasų krašte
Zarasų rajone rasite įvairių sodybų - nuo modernių iki senovinio stiliaus vienkiemių. Didelė sodybų teritorija atokiau nuo kaimyninių sodybų, todėl čia labai privatu ir ramu. Iš sodybos teritorijos nematyti nei kelio, nei aplinkinių namų. Aplink augantys ilgamečiai medžiai sukuria labai jaukią ir privačią erdvę.
Populiarios sodybos ir jų ypatumai:
- Kaimo turizmo sodyba „Antalieptės marios“: Įsikūrusi gražiame gamtos kampelyje, vienkiemyje, atokioje ir itin ramioje Antalieptės marių pakrantėje.
- Sodyba „Atostogos Grybiškėje“: Moderni senovinio stiliaus sodyba - vienkiemis, įsikūrusi Gražutės draustinyje, 11 ha privačioje valdoje, atokiai nuo pagrindinių kelių, šalia nėra kitų gyventojų, ant žuvingo Asavėlio ežero kranto kuris jungiasi su dideliu Asavo ežeru.
- Sodyba „AUSLA”: Įsikūrusi Zarasų rajone, išskirtinėje vietoje, ant ežero kranto. Nuomojama visa sodyba vienai šeimai ar kelių šeimų kompanijai.
- Sodyba „Brasta“: Įsikūrusi Zarasų rajone, vaizdingo ir žuvingo Avilio ežero apsuptyje.
- Sodyba „Ėglis“: Laukianti tų, kuriuos apėmė paprasto, nuo gamtos nenutolusio, buvimo ilgesys. Esame įsikūrę sename Jasų kaime, netoli Dusetų miestelio, Zarasų rajone.
Jei pageidausite, kai kuriose sodybose išrūkys jūsų pagautą žuvį. Taip pat netoli sodybų įrengtos dviračių trasos, kurios vingiuoja miško keliukais ir paežerėmis. Taigi, sodybos siūlo aktyvų ir ramų poilsį, puikiai tinkantį šeimoms, porelėms ir nedidelėms kompanijoms.

Apgyvendinimo galimybės
Sodybose siūlomi įvairūs apgyvendinimo variantai: kambariai, nameliai, apartamentai. Ekologiškas namas (šiaudinis, apdrėbtas molio mišiniu) su individualia ir savita architektūra bei interjeru taip pat gali būti puikus pasirinkimas. Patalpose geras mikroklimatas. Yra skoningai įrengta lauko poilsio infrastruktūra šalia didelio prūdo: terasa, lieptai - aikštelės ant vandens, pavėsinė, trinkelių terasa.
Apgyvendinimo pavyzdžiai:
- Namelis prie ežero su erdvia lauko terasa, pirmajame aukšte - pirtis, poilsio kambarys su židiniu, WC, dušo kabina. Antrame aukšte du erdvūs miegamieji kambariai, stoglangiai suteikia kambariams ypatingo jaukumo. Abu miegamieji kambariai 3 vietų.
- Svečių namo pirmajame aukšte yra erdvi lauko terasa, virtuvė su inventoriumi, indaplovė, valgomasis su židiniu, poilsio zona, WC dušo kabina. Antrajame aukšte įrengti du erdvūs miegamieji kambariai. Vienas - 3 vietų, kitas - 4 vietų.
- Kaimo turizmo sodyboje „Ignė“ apsistosite vienuose iš apartamentų, esančių pirmame arba antrame aukšte. Pirmo aukšto apartamentai turi atskirą lauko terasą su vaizdu į vidinį kiemą, yra lauko baldai. Antro aukšto apartamentuose apsistojusiems svečiams skirta pirmame aukšte esanti terasa su vaizdu į vidinį kiemą ir pagrindinį sodybos pastatą. Abeji apartamentai jaukūs, šviesių spalvų, apstatyti kietmedžio baldais, sienas puošia paveikslai. Juose yra atskiri miegamieji, židinys, televizorius, buitinė technika, XBOX žaidimų kompiuteris.
Šeimai priklausančioje teritorijoje yra 3 nameliai, iš kurių nuomojami du. Kiekvienam priklauso privati teritorija su atskiru privažiavimu, automobilio stovėjimo vieta, privatus lieptas ir pakrantė.
Pramogos ir veikla
Zarasų rajonas - puiki vieta aktyviam poilsiui gamtoje. Čia galite mėgautis vandens sportu, žvejyba, dviračių žygiais, pasivaikščiojimais miške ir kitomis pramogomis.
Norėdami nepamirštamai paatostogauti bet kuriuo metų laiku, nepraleiskite progos apsilankyti Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke, kuris garsėja 19,11 km² ploto Antalieptės mariomis su savo 75 salomis, pusiasaliais bei įlankomis. Parke galima išvysti augalijos ir gyvūnijos įvairovę, kuri yra beveik nepaliesta žmogaus.

Siūlomos pramogos:
- Žvejyba Avilio, Asavėlio ar kituose ežeruose.
- Vandens sportas Antalieptės mariose.
- Dviračių žygiai Gražutės regioninio parko miško keliukais ir paežerėmis.
- Pasivaikščiojimai po Stelmužės apylinkes, garsėjančias Stelmužės ąžuolu ir medine bažnyčia.
- Šventosios upės vingiais plaukimas baidarėmis ar kanojomis.
Kai kurios sodybos siūlo papildomas paslaugas, tokias kaip pirtis, kubilas, sūkurinė vonia, masažas. Taip pat galite išsinuomoti dviračius ir mėgautis ramiu poilsiu gamtoje.
Be to, Zarasų kraštas gali būti puiki vieta jaukioms, autentiškoms vestuvių šventėms be skubėjimo. Kai kurios sodybos siūlo vestuvių paketus, į kuriuos įeina sodybos nuoma visam savaitgaliui, dekoravimo, koordinavimo ir kitos paslaugos.
Šalia Zarasų miesto ribos (5 min. automobiliu iki miesto centro, iki Zaraso ežero kranto apie 200 m) randamės prie pat. Be to, nuo Vilniaus 140 km, nuo Kauno 170 km, nuo Panevėžio 130 km, iki Zarasų 20 km, iki Utenos 40 km, iki Daugpilio 40 km. Už 5 km Salako miestelis, kuris garsėja nuostabaus grožio akmenine bažnyčia, yra įsikūręs jūrų muziejus.
Poilsio kampelis yra puiki vieta tiek šeimoms, tiek pavieniams keliautojams, ieškantiems ramios vietos atsipalaidavimui. Adresas: Turmanto g.
Apgyvendinimo vietų skaičius ir kambarių skaičius įvairiose sodybose:
| Sodybos tipas | Kambarių skaičius | Vietų skaičius |
|---|---|---|
| Namelis | 2 | 8 |
| Namelis | 4 | 8 |
| Vasaros namelis | 3 | 7 |
| Namelis Užtiltės k. | - | - |
| Namelis | - | 20 |
| Namelis | - | 22 |
| Namelis | 5 | 20 |
| Namelis | 3 | - |
| Namelis | 6 | - |
| Kambariai | 2 | - |
| Namelis | 2 | - |
Architektūriniai ir istoriniai kaimų bruožai Ignalinos draustinyje
Ignalinos kraštas garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir išskirtine architektūra. I. Butkevičiaus straipsnyje "Sodybos Ignalinos draustinio kaimuose" aprašomi tradiciniai kaimų bruožai, susiformavę per šimtmečius.
Daugiausia tai gatviniai kaimai, įkurti dar XVI a. valakų reformos metu. Jie dažniausiai išsidėstę patogiose vietose tarp miškų, prie ežerų. Parko teritorijoje dėl įvairių sąlygų susiformavo dvejopi gatviniai kaimai - ilgieji ir trumpieji.
Ilguosiuose gatviniuose kaimuose, pavyzdžiui: Meironyse, Ginučiuose, Vaišniūnuose, sodybos išrikiuotos abipus tiesaus kelio. Trumpieji gatviniai kaimai, pavyzdžiui, Šuminai, iš dalies Strazdai ir net Gaveikėnai, sudėtingesni. Tų kaimų trobesiai, ypač ūkiniai, dažniausiai atitraukti nuo gatvių ir išrikiuoti atitinkamoje vietoje - pamiškėje ar kitur. Visų kaimų gatvės dažniausiai aptvertos.
Kai kuriuose kaimuose (Gaveikėnuose, Meironyse, Ginučiuose ir kituose) palei gatvę auga didžiuliai lapuočiai medžiai, liudiją tų kaimų senumą. Želdinius dažnai papildo natūralūs miškai; kaimai dažniausiai betarpiškai įkomponuoti į pušynų masyvus. Sodybiniai sklypai - pailgo keturkampio formos.
Sodybų trobesiai visuose parko kaimuose paprastai atkreipti galais į gatvę. Jie daugiausia išdėstyti dviem linijomis. Vienoje linijoje arčiausiai gatvės stovi gyvenamasis namas, o toliau nuo gatvės toje pačioje linijoje - tvartai. Antroje linijoje priešais gyvenamąjį namą stovi klėtis, pagrindiniu įėjimu atsukta į gyvenamąjį namą. Vienoje linijoje su klėtimi stovi rūsys. Toliau toje pat linijoje arba sodybos gale toliausia nuo gatvės stovi kluonai. Jų pagrindinis įvažiavimas atsuktas į kitus trobesius.
Toks sodybų išplanavimas yra būdingiausias daugeliui parko kaimų. Tačiau kai kur dėl ypač raižyto reljefo ir kitų geografinių sąlygų minėtas tradicinis sodybų išplanavimas neišlaikytas. Šuminu ir Strazdų kaimuose susidaro savotiškas grupinis sodybų išplanavimas. Antai Šuminuose visi gyvenamieji namai sugrupuoti prie vingiuojančios gatvelės, arčiau namų be ypatingos tvarkos sustatyti svirnai, dažnai sugrupuoti po du. Viso kaimo tvartai, sugrupuoti po kelis, stovi trijose vietose, atskirai išdėstyta kluonų eilė, o ežero pakrantėje išrikiuotos pirtys.
Parko teritorijoje esančių sodybų trobesių skaičius svyruoja nuo dviejų iki keturių. Retkarčiais sodybos, ypač tos, kuriose yra sodai, aptvertos. Sodybose šuliniai neturi griežtai nustatytos vietos, jie dažniausiai iškasti arti gyvenamųjų namų. Tarp gatvės ir gyvenamojo namo, paprastai po seklyčios langu, įrengti gėlių darželiai.
Pagrindiniai sodybų trobesiai: gyvenamieji namai, svirnai, tvartai, kluonai, pirtys. Atskiruose kaimuose, pavyzdžiui, Ginučiuose, gausu nedidelių rūsių bulvėms laikyti.

Tradiciniai pastatai ir jų ypatumai
Gyvenamieji namai minimoje teritorijoje yra aukštaitiško tipo - turi visus būdinguosius bruožus. Pažymėtina, kad Strazdų kaime dar tebėra gerai išsilaikiusi XVIII a. dūminė pirkia. Šiuo metu joje negyvenama, nes šalia jos yra pastatyta dviejų galų tradicinė pirkia. Dūminė pirkia nesuardyta, gerai išlikusi. Ją sudaro dvi patalpos: priemenė ir pirkia. Kairiajame pirkios kampe prie lauko durų gerai išlikusi dūminė krosnis (kita panašios formos dūminė krosnis yra išlikusi ir Gaveikėnų kaime).
Gyvenamųjų namų puošyba paprastai koncentruojama gyvenamojo namo frontone. Ypač puošnios karnizinės lentos, piaustytos geometriniu raštu: dantukais, lankeliais bei kiaurapiūvio rašto spiralėmis; retkarčiais greta geometrinių panaudojami ir kai kurie stilizuoti augalinių raštų, ypač lelijos žiedų, motyvai. Šiek tiek papuošimų randame antlangėse ir duryse. Apskritai, parko teritorijos gyvenamųjų namų puošyba - saikinga ir kukli, tačiau trobesių bendra forma yra labai vykusi ir, tinkamai įkomponuota į aplinką, daro malonų įspūdį.
Vieni svarbiausių ūkinių trobesių, kuriuose būdavo laikomi grūdai, miltai, mėsa ir kiti maisto produktai, šiame krašte vadinami svirnais. ANP teritorijos kaimuose visi svirnai - nedideli (4×4 m ar 5×5 m) vienos patalpos trobesiai, iš horizontalių apvalių rąstų suręsti į sąsparas, dvišlaičiu šiaudiniu arba skiedriniu stogu.
Tvartai tyrinėtuose kaimuose - paprastai dviejų patalpų, nors durys dažniausiai vienerios. Pastatas pailgo keturkampio plano, sienos - horizontalių apvalių rąstų, kampuose suręstos į sąsparas. Tvartų stogai dvišlaičiai, šiaudiniai, gegninės konstrukcijos.
Apie parko kaimuose esamus kluonus („klaimus”) galima kalbėti kaip apie praeities statinius. Jie buvo reikalingi individualiesiems valstiečiams pašarui, javams susidėti ir kulti. Šiuo metu valstiečių sodybose naujų kluonų nebestatoma. Senųjų kluonų, neretai statytų dar XIX a., buvo gausu beveik visuose draustinio kaimuose.