Viena gražiausių Lietuvos vietų - Pamario kraštas, kuris išsiskiria natūralios gamtos grožiu ir žvejų miesteliais. Šis kraštas puoselėja savitas tradicijas. Čia rasite ir modernias prieplaukas, ir jėgos aitvarų bei burlenčių sporto paplūdimius. DELFI kviečia pakeliauti po Pamario kraštą kartu.
Mingė: Lietuviškoji Venecija
Vienas romantiškiausių gamtos kampelių Lietuvoje yra
Mingės kaimas, dar kitaip vadinamas „Lietuviškąja Venecija“. Įsivaizduokite kaimą, kuriame gatvės - upės, o vietoj automobilių - valtys. Kur rytais jus žadina paukščių balsai ir lengvas vandens čiurlenimas, o vakare dangų nudažo rausvai mėlynos Kuršių marių atspindžio bangos. Mingės kaimas laukia smalsuolių, trokštančių ne tik gamtos grožio, bet ir autentiškų patirčių.
Plaukimas Nemuno delta. Atmata. Kuršių marios. Mingės kaimas....
Kelionė Laivu Iš Mingės Į Nidą
Viena įspūdingiausių patirčių - kelionė iš Mingės į Nidą laivu Svajonė. Esame tikri, kad įspūdinga ir neatrasta Lietuva, sužavės jus taip pat, kaip ir mus. Kelionė maršrutu Mingės kaimas-Uostadvaris-Nida-Uostadvaris-Mingės kaimas vyksta kasdien. Kelionė prasideda 9.00 valandą ryto iš Mingės kaimo. Minijos upe plaukiate iki Uostadvario. Ten 9.30 papildomai įlipa keleiviai ir tęsiate kelionę iki Nidos per Kuršių marias. Vaizdai tiesiog nuostabūs - Kuršių marių atmosfera, fone matosi Ventės ragas. 11.00 val atplaukiate į Nidą ir turite laisvo laiko iki 17.30 val. Kadangi laivas išplaukia 9.00 valandą ryto - labai rekomenduojame užsisakyti pusryčius ir smagiai bei labai romantiškai stebint Kuršių marias papusryčiauti. Galima pasirinkti keliauti į Nidą vieną dieną, o grįžti kitą. Atvykite anksčiau, galėsite pasivaikščioti po be galo gražų Mingės kaimą. Čia verda atskiras gyvenimas - laiveliuose žmonės pusryčiauja, ruošiasi kelionėms, žvejai gaudo laimikį. Man tai iš tiesų viena gražiausių Lietuvos vietų, kuri iš tiesų unikli. Bilietus į laivą galite įsigyti vietoje arba iš anksto patogiai internetu. Rekomenduojame bilietus įsigyti iš anksto, nes kelionė tikrai populiari ir žmonių tikrai būna daug. Suaugusiems bilietai į abidvi puses kainuoja 30 eurų.
„Svajonė“ - tai vienas didžiausių keleivinių laivų Lietuvoje, talpinantis iki 160 keleivių ir net 80 dviračių.
Ką Pamatyti Nidoje?
Atplaukę į Nidą pasinaudokite mūsų smagiausiu dienos planu. Išlipę iš laivo pasivaikščiokite palei Kuršių marių pakrantę - Nidos promenadą. Šiek tiek toliau yra kelios žaidimų aikštelėmis, galite prisėsti kavinėje ir suvalgyti ledų. Promenados pabaigoje yra naujas takas ir laipteliai į Parnidžio kopą. Pakilkite iki viršaus, apžiūrėkite saulės laikrodį, nuostabias kopas. Ten galite išsimaudyti, papietauti kavinėje ar surengti pikniką. Vėliau leiskite pėsčiųjų taku trečiuoju įvažiavimu į Nidą ir radę nuorodas sukite iki švyturio. Apsilankę ten sukite iki Kuršių marių.
Sodyba Mingės Egzotika
Sodyba Mingės egzotika įsikūrusi kairiajame Minijos upės krante - tai rami, patogi ir itin šeimoms pritaikyta poilsio vieta gamtoje. Jei iš tiesų norite unikalios patirties - atvykite į Minijos kaimą su nakvyne. Sodyboje Mingės egzotika šeimininkauja nuostabus žmogus Stasys, kuris viską mums aprodė, papasakoja. Būtent jis yra vienas pirmųjų Mingės kaimo gyventojų pradėjusių poilsio verslą šiame unikaliame krašte. Sodyboje įrengti jaukūs kambariai su visais patogumais, yra galimybė rengti šventes, seminarus ar kitus susibūrimus. Veikia kavinė, kurioje galima papietauti ar išgerti kavos su vaizdu į upę. Vaikams skirta žaidimų aikštelė, o aktyvaus laisvalaikio mėgėjai gali naudotis krepšinio ir tinklinio aikštele. Mes labai džiaugiamės, kad atvykome iš vakaro.
Kelionės Po Pamario Kraštą
Keliaujame į gamtine įvairove ir sudėtinga istorija išsiskiriantį Pamario kraštą, kuris iki šių dienų vis dar puoselėja Didžiosios ir Mažosios Lietuvos etninių regionų kultūrą.
1 Diena: Švėkšna, Rusnė, Ventės Ragas Ir Klaipėda
Vykstame į Švėkšną - Šilutės rajono miestelis, kuriame aplankysime gotikinio stiliaus raudonų plytų bažnyčią, senąjį Švėkšnos dvaro sodybos kompleksą ir vieną gražiausių Žemaitijos parkų. Toliau vykstame į Rusnę - vienintelį Lietuvos miestelį saloje, įsikūrusį Nemuno deltoje tarp Skirvytės ir Atmatos upių. Jei bus galimybė, lankysimės etnografinėje žvejo sodyboje. Vykstame į Ventės ragą - tikrą rojaus kampelį gamtos mylėtojams. Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Čia Jūsų lauks labai įdomus ornitologo pasakojimais po tinklais apie paukščių žiedavimą. Išdailintais ketaus ornamentais geležiniais laiptais pakilsime į jau šimtą metų veikiantį švyturį. Keliausime į romantišką Mingės (Minijos) kaimą, kuris dėl savo unikalaus gamtovaizdžio vadinamas „Lietuviškąja Venecija“. Laiveliu plaukiosime Nemuno delta ir Kuršių mariomis, pageidaujantys galės paragauti šio krašto virtuvės pasididžiavimo - žuvienės. Toliau keliaujame į Klaipėdą. Jūsų lauks ekskursija po uostamiestį. Susipažinsime su seniausiu Lietuvos miestu, jo istorija. Pasivaikščiosite jaukiais menininkų kiemeliais. Laisvas laikas, kurio metu galėsite pavakarieniauti restorane ar išgerti puodelį kavos jaukioje senamiesčio kavinėje.
2 Diena: Kretinga, Mosėdis Ir Orvidų Sodyba
Pusryčiai. Vykstame į Kretingos grafų Tiškevičių XIX a. dvaro rūmus. Rūmuose nuo 1992 metų veikia Kretingos muziejus, kurio eksponatai pasakoja apie buvusią Tiškevičių šlovę. Kretingos dvaro sodyba ir parkas plyti 38,5 ha plote. Parko medynų daugumą sudaro klevai, liepos, ąžuolai ir kaštonai. Įstiklintoje trijų aukštų oranžerijoje - Žiemos sode - visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški pietų kraštų augalai, čia puikiai jaučiasi ir balinių vėžliukų šeimyna bei margaspalvė papūgėlė Barbora, kuriuos Žiemos sodui padovanojo mažieji gamtos mylėtojai. Pietums užsuksime į Žemaitišką karčemą, kur Jūsų lauks tikras skrandžių išbandymas, galėsite paragauti tradicinių žemaitiškų valgių. Keliaujame į Mosėdį, kuris Lietuvoje ir Europoje žymus savo akmenų muziejumi. 1957 metais muziejų kaip akmenų kolekciją pradėjo kurti gydytojas Vaclovas Intas. 1979 metais oficialiai atidarytame Unikalių akmenų muziejuje buvo apie 5000 riedulių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietovių. Šiandien senajame malūne įkurta istorinė ekspozicija. Rieduliai išdėstyti pagal kilmę, grupelėmis sudaro natūralaus riedulyno vaizdą. Lauko ekspozicijoje, 14 ha plote Bartuvos upės slėnyje, guli girnos, nutiesti akmeniniai laiptai, takai, grindiniai, tilteliai, atraminės sienelės, stalai, skulptūros. Čia yra apie 200 didelių riedulių. Visi jie į Lietuvą kartu su ledynais atslinko iš Suomijos, Alandų salų, Botnijos įlankos ir Švedijos. Iš Mosėdžio keliaujame į Salantų regioninį parką, kur netoli Salantų miestelio yra įsikūrusi Orvidų sodyba. Tai nuostabi vieta tiek dėl sukurtos aplinkos, tiek dėl atmosferos. Orvidų sodyboje - muziejuje Jūs atrasite daug V. Orvido bei kitų menininkų darbų iš akmens ir medžio. Kiekvienas muziejaus akmuo yra kažkuo ypatingas, savitas, stebinantis. Muziejuje po atviru dangumi gausu takelių, kuriais eidami apžiūrėsite galingas akmens bei medžio kompozicijas.
Kitos Pamario Vietovės
Dreverna
Kelionę po Pamario kraštą vertėtų pradėti nuo pažinties su kaituotojų ir buriuotojų pamėgta Dreverna - senu žvejų kaimu, įsikūrusiu prie Kuršių marių ir Drevernos upės.
Marios, vėjas, smėlis, saulė - sukuria išskirtinę ir nepakartojamą Pamario krašto išskirtinumą, o vaizdai į Kuršių marias ir Kuršių nerijos Mirusiais arba dar vadinamas Pilkąsias kopas užburia kiekvieną šios vietos lankytoją. Atvykus prie rytiniame Kuršių marių krante įsikūrusio Mažųjų laivų uosto, galima palikti automobilį ir pavaikštinėti marių pakrante. Čia galima apžiūrėti pagal autentiškas tradicijas pastatytą senovinį burinį kuršių marių laivą - reisinę „Dreverną“. Viena iš patraukliausių lankytinų vietų - 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabi panorama - nepakartojami vaizdai ne tik į apylinkę, į Kuršių marias, bet ir Kuršių nerijos Mirusias kopas. Apsuptas jachtų, laivelių, Kuršių marių ir Drevernos upės veikia 3 žvaigždučių kategorijos kempingas, kuriame yra 18 namelių, palapinių ir kemperių aikštelės su visais reikalingais prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų. Yra restoranas, konferencijų ir švenčių salė. Kempinge galima išsinuomoti laivus, greitaeigius katerius, valtis, baidares, kanojas, vandens dviračius, irklentes. Veikia kaitavimo mokykla. Čia rasite ir modulinių namelių kompleksą, iš kurių antrame aukšte esančios didžiulės terasos atsiveria vaizdais į Kuršių marias ir Mirusias kopas. Vasarą iš uosto nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kelis kartus per dieną kursuoja 50 žmonių talpinantis reguliarus keleivinis keltas į Juodkrantę. Kelionė trunka 20 min., bilietas į vieną pusę kainuoja 5 eurus, vaikams iki 3 metų nemokamai, vyresniems vaikams - su 50 proc. nuolaida. Drevernoje yra vienintelis etnografinio laivadirbio muziejus - tai vieno turtingiausių šio krašto žmonių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Muziejuje galima ne tik pamatyti istorinius eksponatus, bet ir daug sužinoti apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, taip pat kaip prieš šimtą metų buvo statomi laivai. Palei Dreverną teka Karaliaus Vilhelmo kanalas. Juo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, taip aplenkdami pavojingas Kuršių marias.
Svencelė
Pamario regione, 2 km į pietus nuo Drevernos, nuo ankstyvo pavasario iki rudens atgyja tarp marių, pievų ir miškų įsikūręs mažas kaimelis - Svencelė, iš kurio atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas. Čia jūros vėsai susidūrus su įšilusių kopų alsavimu, vyrauja daug stipresnis nei bet kur kitur Lietuvos pajūryje vėjas, todėl šis kaimas ypatingai mėgstamas jėgos aitvarų mylėtojų. Vandens sporto - jėgos aitvarų, vandenlenčių, burlenčių mėgėjams čia yra įrengtas modernus rekreacinis kompleksas, įkurdintas ant Kuršių marių kranto. Vėjas, neaprėpiamos erdvės, vanduo, kopų vaizdai antrapus marių, į kraštovaizdį įsiliejanti moderni gyvenvietė maloniai nuteikia kiekvieną atvykusį. Norintys apsistoti nakčiai, tai gali padaryti Svencelės Jėgos aitvarų ir buriavimo centre, nakvojant jūrinio tipo konteineriuose, yra palapinių ir kemperių aikštelės, poilsiautojus priima ir dvi sodybos. Svencelėje galima rasti ir retą istorinės architektūros pavyzdį - 1890 m. statytą raudonų plytų mokyklos pastatą, kuris yra privatus objektas ir jo viduje lankytis negalima. Taip pat yra dvejos kapinaitės, tradicinės architektūros sodyba. Pietinėje dalyje telkšo pelkė.
Rusnė
Keliaujant po Pamario kraštą įdomu aplankyti ir didžiausią salą Lietuvoje - Rusnę, įsikūrusią Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį teka Pakalnės upė). Miestelis pasiekiamas tiltu per Atmatą. Su Šilute jungiasi keliu. Vienintelis lietuviškas miestelis saloje, tokiu pačiu pavadinimu kaip ir sala - Rusnė, įsikūręs potvynių zonoje. Nuo potvynių Rusnę saugo pylimai, saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių. Ant Atmatos upės kranto įsikūręs taisyklingo aštuonkampio formos 18 m. aukščio Uostadvario švyturys, pastatytas 1876 m. Į apžvalgos aikštelę veda įvijiniai betoniniai laiptai, nuo kurios atsiveria puiki Rusnės ir Minijos apylinkių panorama. Giedrą dieną matosi tolumoje besidriekiančios Kuršių nerijos kopos. Greta švyturio - naujas ir modernus Uostadvario uostas, kuriame gausu laivų. Beje, Rusnėje, nuomojama visa galybė laivų, burlaivių, katerių, valčių, tad norintys pažinti apylinkes vandens kelius - vietinių visada laukiami. Plaukdami upėmis turėsite progos kitu kampu išvysti Rusnės gyvenimą ir pajusti čia alsuojančią ramybę. Įkėlus koją į Rusnės centrą pasitinka masyvūs dviaukščiai mediniai namai statyti XX a. pr., o pasivaikščiojimui kviečia aplink juos besirangančios senosios gatvės. Itin gausiai turistų lankoma vieta - Atmatos krantinėje stovintis paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui Kalenbachui. Ant specialiai supiltos kalvelės istorija besidominčių lankytojų laukia kelis šimtmečius skaičiuojanti istorinė sodyba, čia besilankantiems yra pristatoma senųjų gyventojų buitis. Virš Pakalnės upės rasite besidriekiantį medinį kabantį tiltą, vietinių vadinamą „beždžionių tiltu“. Rusnės salą su apylinkėmis jungia patogūs dviračių takai. Kasmet Rusnėje vyksta ir tarptautinis country muzikos festivalis bei įvairiais stiliais gyvai grojančių Lietuvos ir užsienio jaunimo grupių konkursas. Festivalio metu vyksta įvairios edukacinės programos apie Pamario krašto amatus. Organizuojamos ekskursijos po kulinarinį paveldą turinčias Rusnės kaimo turizmo sodybas, vyksta daug vandens ir sausumos pramogų. Rusnė nuo XIV a. garsėja žuvimis. Dabar saloje mielai renkasi žvejai mėgėjai, savo laimę mėginantys Skirvytėje, Atmatoje, Pakalnėje, Rusnės salos polderiuose. Nepamirškite: pasienio ruože žvejybai reikalingas Rusnės pasienio posto išduotas leidimas.
Ventės Ragas
Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje praeitis apipinta legendomis ir tikrais įvykiais. Ventė ne viename senajame jūrininkų žemėlapyje nurodyta kaip ypatingai pavojinga vieta, „tikras visų laivininkų siaubas“, nes čia nusitęsusi akmenuota sekluma. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage, rodantis kelią jūreiviams, buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Užlipus geležiniais jo laiptais, atsiveria nuostabi panorama: Kuršių marios, Rusnės sala, Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius nutolusi Nida ir auksinės kopos, taip pat už 8,5 km esanti Preila.
Pastatytas Ventės 250 m. ilgio molas, baigiantis žiemai, atlieka ir ledlaužio funkcijas - suskaldo didžiulius ledo luitus. Šalia laiptų, vedančių link tako į marias, stovi Meilės akmens skulptūra, ant kurios galima užkabinti meilės spyną. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžų ir Pietų Afriką. Tai vienas paslaptingiausių ir jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Būna, kad per parą pro Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. paukščių. Čia stovinti Ventės rago ornitologinė stotis yra viena seniausių Europoje, įkurta 1929 m. Vėliau atsirado muziejus ir lankytojų centras. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais, turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu. Stotyje per sezoną sužieduojama tūkstančius paukščių, gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje. Per 70 metų, kai čia žieduojami paukščiai, ornitologai žiedavo daugiau kaip milijoną sparnuočių. Ventės rage galima ne tik pasivažinėti dviračiais, taip geriau atrandant įdomias vietas, bet ir išplaukti laivu į marias, kur pajusite vandens ir vėjo galią. Čia taip pat rasite vieną geriausių Lietuvoje šviežios lietuviškos žuvies restoranų „Šturmų švyturys“, turinčiu savo uostą, žuvies apdorojimo cechą bei rūkyklą. Šalia veikia ir viešbutis.
Kintai
Ant Kuršių marių, kitapus Kuršių nerijos kranto, 8 km nuo Ventės kaimo nutolęs nedidelis miestelis - puošniųjų vėtrungių gimtinė Kintai. Į pietryčius nuo Kintų - Nemuno deltos regioninis parkas, į šiaurę nuo jo plyti Kintų miškas ir Kintų botanikos draustinis. Miestelio centre stovi evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia galima išvysti tikrąjį vietinių pasididžiavimą - apie 18 m. aukščio ir 12 m. pločio Kintų didžiąją tują, kuri yra antroji pagal aukštį Europoje. Aukštesnė tuja auga tik Šveicarijoje. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. 1888-1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą - Vydūno arfą. Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Kintų - Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams.
Mokami Objektai Ir Kainos
Žemiau pateikta lentelė su kainomis lankomiems objektams:
| Objektas | Kaina |
| Dreverna, J. Gižo sodyba | 2€-1€ / asm. |
| Kelionė autobusu (konkreti vieta) | 10 eur/asm. |
| Kelionė laivu Mingė - Nida (suaugusiems) | 30 eur į abi puses |
tags:
#sodyba #tarp #minges #ir #ventes #rago