Plungės Rajono Seniūnijos: Alsėdžiai, Babrungas, Kuliai ir Nausodis

Plungės rajonas, įsikūręs Žemaitijos širdyje, pasižymi turtinga istorija ir kultūra. Jį sudaro keletas seniūnijų, kurių kiekviena turi savitą veidą ir unikalų paveldą. Šiame straipsnyje apžvelgsime keturias iš jų: Alsėdžių, Babrungo, Kulių ir Nausodžio.

Plungės rajono žemėlapis

Alsėdžių Seniūnija

Alsėdžių seniūnija įsikūrusi Plungės rajono šiaurės rytiniame pakraštyje. Ji ribojasi su Žemaičių Kalvarijos ir Paukštakių seniūnijomis, taip pat su Telšių rajono Gadūnavo seniūnija. Seniūnijos centras - Alsėdžių miestelis, įsikūręs prie Sruojos upės, 24 km į šiaurės vakarus nuo Plungės.

Alsėdžių seniūnijos plotas - 5576,92 ha, joje 2017 m. gyveno 1347 gyventojai. Iš Alsėdžių keliai veda į Plungę, Telšius, Platelius, Žemaičių Kalvariją. Alsėdžių apylinkės yra gražios, kalvotos ir miškingos. Aukščiausi žemės paviršiaus pakilimai į pietus nuo miestelio siekia 169 m virš jūros lygio. Netoli miestelio įrengti gražūs tvenkiniai.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose Alsėdžiai pirmą kartą paminėti 1253 m. Iš senų laikų yra išlikęs trikampis piliakalnis, ant kurio vėliau buvo pastatyta garsioji Žemaičių vyskupų rezidencija. Žemaičių vyskupams miestelis priklausė nuo 1421 m. iki 1850 m. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Alsėdžiai buvo valsčiaus centras.

Heraldika

Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. balandžio 25 d. dekretu Nr. 57 patvirtino Alsėdžių herbą, kurio etaloną sukūrė dailininkas A. Každailis. Herbe pavaizduotas vyskupo pastoralas, apipintas vynmedžio šakelėmis ir vynuogių kekėmis. Tuo siekiama parodyti, kad miestelis išaugo vyskupų rezidencijos dėka.

Dabartis

Šiuo metu seniūnijoje veikia ambulatorija, biblioteka, vaistinė, vaikų darželis, paštas, gimnazija, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialas, priešgaisrinė tarnyba, du pieno surinkimo punktai ir dvi maisto prekių parduotuvės.

Verslas

Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkio veikla: užsiima pienininkyste, gyvulininkyste, grūdinių kultūrų auginimu. Yra ir kitokių ūkių: bitininkystės, ekologinių.

Lankytinos Vietos

Alsėdžių miestelio centre stovi sena bažnyčia - įdomus architektūros paminklas. Pastatyta 1793 m. iš pušinių bei eglinių rąstų, įdomi savo primityviomis formomis. Viduje gražiai iš medžio išdrožti altoriai. Ši Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia yra viena iš gražiausių barokinio stiliaus bažnyčių Žemaitijoje. Alsėdžių miestelio senoji dalis, susiformavusi iki XIX a. vidurio, yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklas.

Kitos įdomesnės seniūnijos vietos: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus kapas Alsėdžių kapinėse, 1918 m. vasario 16 d.

Žymūs Žmonės

Alsėdžių seniūnijoje yra gimęs bibliografas Jonas Gintina; JAV lietuvių dailininkas Kazys Varnelis (g. 1917); visuomenės veikėjas Jackus Sondeckis-Sonda; Lietuvos steigiamojo Seimo narys Pranas Šmotelis; kalbotyrininkė Zuzana Jonikaitė (1902-1981); Makščių kaime gimė lakūnas, skrydžio per Atlantą S.Dariaus ir S.Girėno 65-osioms metinėms paminėti dalyvis Edvardas Slušnys; medicinos daktaras Romualdas Gurevičius (g. 1951 m.); medicinos daktaras Juozas Kurmonavičius (g. 1954 m.).

Reikšmingų darbų sukūrė dvarininkas, 1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Narutavičius; 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius (1870 - 1942 m.); lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Lietuvių pedagogų kvalifikacijos instituto Lietuvių kalbos skyriaus vedėja Živilė Bončkutė-Bandorienė (g.

Tradiciniai Renginiai

Seniūnijoje kasmet švenčiamos Užgavėnės, Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės, Joninės, minimi šv. Onos ir šv. Baltramiejaus atlaidai, įvairūs kiti renginiai.

Babrungo Seniūnija

Babrungo seniūnija yra priemiestinė, iš šiaurės ir rytų juosianti Plungės miestą. Nuo seniūnijos centro iki Plungės rajono centro yra 2 kilometrai. Seniūnija ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Žlibinų, Paukštakių, Platelių ir Šateikių seniūnijomis.

Seniūnijos teritorija užima 10048 ha plotą: iš jų: 55% žemės ūkio naudmenos, 32% miškai, 2% vanduo, 11% keliai ir kitos paskirties plotai. Babrungo seniūnijoje yra 20 kaimų, juose 2011 m. gyvena 2490 gyventojų. Didesnės gyvenvietės yra: Babrungo, Didvyčių ir Glaudžių.

Seniūnijos vietovaizdis yra smulkiai kalvotas, banguotas. Per seniūniją teka Babrungo upė bei jos intakai Uošna ir Čerkšnė. Didesni miškų masyvai yra šiaurinėje seniūnijos dalyje. Babrungo seniūnijoje yra Didvyčių pradinė mokykla-darželis, Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai Glaudžiuose ir Didvyčiuose, Babrungo kaime - veterinarijos paslaugų įmonė.

Verslas

Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Tačiau nemažai seniūnijos gyventojų užsiima žemės ūkio veikla, ūkininkauja: yra nedidelių ūkelių, yra ir stiprių ūkininkų. Ūkininkai užsiima ne tik pienininkyste, seniūnijoje yra ir stambių mėsinių galvijų ūkių. Vilija ir Alvydas Miliai augina ir danielius.

Seniūnijoe yra stambios įmonės: UAB „Litnaglis“, UAB „Vensva“, UAB „Medinčius“, UAB „Augriva“.

Lankytinos Vietos

Babrungėnų kaime, sename restauruotame vandens malūne (1816 m.

Visuomeninis Gyvenimas

Kulių Seniūnija

Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje, ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Rietavo seniūnijomis, Klaipėdos ir Kretingos rajonais. Seniūnijos administracinės įstaigos įsikūrusios Kulių miestelyje - seniūnijos centrinėje dalyje, prie kelio Plungė - Klaipėda. Atstumas nuo Kulių iki Plungės - 18 km, iki Rietavo - 23 km, iki Vėžaičių - 16 km.

Per seniūniją teka upės: Alantas, Trumpė, Makepis, Žvelsa, Lukna, Vieštovė, Lenkenis, Juodupis, Karkluoja, Geldupis, Blidakė. Yra trys tvenkiniai, Reiskių aukštapelkė. Didžiausi miškai yra pietuose - Peklinės, šiaurės vakaruose - Šiemulių, Palioniškių, Reiskių bei Paalančio.

Istorija

Didžiausia seniūnijos gyvenvietė yra Kuliai. Jie pirmą kartą paminėti 1253 m. Kuliai, kaip ir Plungė, priklausė grafams Zubovams, 1873 m. atiteko kunigaikščiui M. Oginskiui. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1644 m., o 1776 m. suteiktos ir parapijos teisės.

1900 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis su parapijiečiais ir kunigu Vincentu Jarulaičiu pagal švedų architekto K. Straudmano projektą pastatė dabartinę mūrinę Šv. Stanislovo kankinio bažnyčią. Joje altoriai pjaustyti iš medžio, grindys - iš keturkampių ir šešiakampių ąžuolo gabalų.

Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gyventojai dar prieš spaudos draudimą daug skaitė iš lietuviškų maldaknygių. Gilų pėdsaką Kuliuose paliko 1898-1901 m. vikaravęs kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą”, rašė „Pragiedrulius”. Tuomet Kuliai tapo lietuvybės centru. Rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė aprašė Kulius savo kūrinyje „Šventmarė”. Gyvendama Kuliuose, ji rengdavo vakarus, statydavo vaidinimus. Kuliuose gyveno ir dirbo knygnešys Jurgis Gudas. Lietuviškos knygos iš čia plito į Aukštaitiją ir Žemaitiją.

Heraldika

Vienas iš Kulių heraldikos atributų - herbo raudoname lauke sidabrinis kaspinas su trimis juodais akmenimis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. rugpjūčio 12 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1477. Istorinio herbo Kuliai neturėjo. Heraldikos komisijos posėdyje nuspręsta herbe pavaizduoti akmenis, nes jų apylinkėse daug, o ir Kulių pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio kūlis, reiškiančio akmenį.

Žymūs Žmonės

Kulių seniūnijoje, Paalančio kaime, gimė (1898 m.) švietėjas ir pedagogas Juozas Tarvydas, Kumžaičių kaime - knygnešys Jurgis Gudas (1868 m.), poetas kraštotyrininkas Juozas Grušys (1918 m.), Čiuželių kaime - Rainių kankinys Augustinas Gaudutis (1896 m.), Tilvikų kaime - skulptorius Juozas Laurinkus (1907 m.), Palioniškių kaime - žemės ūkio specialistas Juozapas Bražinskas (1927 m.).

Kuliuose gyveno, dirbo poetas Vytautas Martinėnas, kompozitorius Vaidotas Juozas Lygutas, tautodailininkas Domininkas Srėbalius, klebonas Česlovas Degutis, kurio iniciatyva buvo pastatytas paminklas J. Tumui-Vaižgantui, užsodintas Vaižganto ąžuolynas, sutvarkytas šventorius; medžio drožėjas Antanas Diržininkas, audėja Barbora Kubilienė, kraštotyrininkas Romualdas Jankevičius.

Kulių miestelio plėtimo, tvarkymo darbai, kultūros namų statyba, žemės ūkis siejamas su Aldonos Bražinskienės ir Juozapo Bražinsko vardais.

Dabartis

Kulių seniūnijoje veikia ambulatorija, Kulių gimnazija, paštas, Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, Kulių kultūros centras, kelios maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, kirpykla. Kulių seniūnijos teritorijoje yra dvi girininkijos - Kulių ir Mostaičių.

Verslas

Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. Ūkiai palaipsniui stambėja, nes dalis senesnio amžiaus gyventojų traukiasi iš žemės ūkio veiklos. Kuliuose yra penki ekologiniai ūkiai: trys mėsinės gyvulininkystės, du ūkiai augina šaltalankius. Didžiųjų Mostaičių kaime yra bitininkystės ūkis, Kumžaičių kaime - avininkystės. Veikia medienos ruošos ir perdirbimo įmonės bei smulkios paslaugų teikimo įmonės.

Saugomos Teritorijos ir Lankytinos Vietos

Atvykus į Kulių miestelio centrą, akį patraukia Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksas. Viename iš šių komplekso pastatų gyveno rašytojas J. Tumas-Vaižgantas. Miestelyje yra architektūros paminklai - kapinių koplyčia, bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas J. Tumui-Vaižgantui, prie bažnyčios vartų - Laisvės paminklas, nemažai koplytstulpių, koplytėlių. Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje saugomos skulptūros, varpas. Mažųjų Mostaičių kaime stovi etnoarchitektūrinė sodyba. Kulių gimnazijoje veikia kraštotyros muziejus. 1998 m. pastatytas koplytstulpis „Didžiosios tremties 50-mečiui atminti”. Seniūnijoje yra vienos veikiančios ir dvylika neveikiančių kapinių.

Visuomeninė Veikla

Seniūnijoje savo veiklą vykdo Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“. Kuliuose puoselėjamos ir gaivinamos senosios tradicijos, daug žmonių sutraukia tradicinė miestelio šventė - Šv.

Nausodžio Seniūnija

Nausodžio seniūnija yra į pietvakarius nuo Plungės. Ji ribojasi su Šateikių, Kulių, Stalgėnų ir Babrungo seniūnijomis, Klaipėdos rajonu. Plotas - 81,5 kv. km, iš jų ariamoji žemė užima 60,3 kv. km, miškai - 12,4 kv. km, kiti plotai - 8,8 kv.

Nausodžio seniūnijoje gyvena 4 070 žmonės. Seniūnijos teritorijoje yra 18 kaimų: Gandinga, Jodėnai, Juodeikiai, Kalniškiai, Kaušėnai, Karklėnai, Klepsčiai, Maceniai, Mardosai, Mažiavos, Nausodis, Noriškiai, Prūsaliai, Santakis, Stonaičiai, Šložiai, Varkaliai, Vieštovėnai. Didžiausias kaimas - Varkaliai, mažiausias - Klepsčiai.

Seniūnijos centras - Varkaliai - yra šiaurės rytiniame pakraštyje, prie Plungės - Klaipėdos plento. Nuo Varkalių iki Plungės yra tik 3 km. Seniūnijos teritoriją kerta didžiausios rajono upės - Minija ir jos dešinysis intakas Babrungas. Be to, šiauriniame seniūnijos pakraštyje tyvuliuoja Gandingos tvenkinys (88 ha). Didžiausi miškai yra pietuose ir vakaruose. Tarp jų išsiskiria Vieštovėnų ir Karklėnų miškų masyvai.

Istorija

Nausodžio seniūnijoje stūkso Gandingos piliakalnis, kuris saugo praeities paslaptis. Istorikai mano, kad pirmieji gyventojai Gandingos apylinkėse pasirodė 1000-aisiais pr. m. e. V-VIII a. Gandingoje stovėjo medinė pilis, o šalia driekėsi gyvenvietė. XII a. Gandingos žemes mindė kryžiuočiai. XV a. įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. XVII-XVIII a. švedai galutinai sunaikino šį miestą. O juk 1520 m. Gandinga buvo Žemaitijos Kunigaikštijos administracijos vienetas, vadinamas Gandingos tėvūnija. Iki XVI a. Gandinga buvo seniūnijos centras, jai priklausė ir Plungė. Tik vėliau Plungė, įsikūrusi prie didesnių prekybinių kelių, ėmė vis labiau stelbti Gandingą.

XVII a. Visai šalia Plungės, 3 km į pietvakarius, netoli Gondingos piliakalnio, įsikūrusi Varkalių gyvenvietė. Vietovės vardas tikriausiai kilęs nuo žodžio „varkalys“- vario kalėjas, vario kalvis. Varkalių žemė istoriniuose šaltiniuose minima 1583 m. Rašytiniuose šaltiniuose dažniausiai minimas Gandingos piliakalnis, kartu minint Varkalius, Pilalę, Apieros kalną, kaip vientisą archeologinį kompleksą. Ant vienos šių kalvų galėjo būti šventvietė - observatorija.

Kunigaikščio M. Oginskio orkestre grojo jaunasis M. K. Čiurlionis, kuris 1908 m. Karklėnų kaime sutiko savo būsimą žmoną Sofiją Kymantaitę. Vieštovėnų kaime yra Alkos kalnas, vienų vadinamas alkakalniu, o kitų - piliakalniu. Jis stovi 300 m į pietryčius nuo kelio Plungė - Kuliai. Kai kurie istorikai mano, kad Alkos kalnas priklausęs Gandingos gynybinei sistemai.

Dabartis

Seniūnijoje yra aštuonios seniūnaitijos. 2019 m. birželio mėnesį buvo perrinkti seniūnaičiai, jie yra seniūno pagalbininkai savo seniūnaitijose. Yra susibūrusios penkios bendruomenės - Varkalių, Vieštovėnų „Šilupis“, Prūsalių „Liepupė“, Karklėnų „Karkluoja“ ir Stonaičių „Tuopų dvaras“. Šios bendruomenės aktyviai dalyvauja rajoniniuose ir seniūnijos renginiuose, buria kaimų gyventojus į organizuojamas šventes, įvairius užsiėmimus. Prūsalių ir Karklėnų bendruomenės turi savo patalpas.

Seniūnijos teritorijoje yra aštuonios sodų bendrijos: Kaušėnuose - „Dobilas“, „Liepa“, Sveikata“, „Senasis vandenis“; Prūsaliuose - „Babrungas“, „Gandinga“, „Rasa“, „Vaivorykštė“. Prūsaliuose yra mokykla - darželis, Stonaičių kaime veikia socialinės globos namai, kuriuose gyvena ir gydosi sutrikusio intelekto žmonės.

Seniūnijos centre, Varkaliuose, yra kavinė „Ranča“, Varkalių kebabinė „Morini“, kuri teikia paslaugą - maitinimą į namus.

Verslas

Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Nemažai seniūnijos gyventojų ūkininkauja. Apie 200 ūkininkų užsiima žemės ūkio veikla, kurių ūkių dydis - 2 - 3 ha, tik žemės ūkio veikla užsiima 335 registruoti ūkiai. Seniūnija gali didžiuotis tokiais stambiais ūkininkais, kaip T. Skierus, L. Bendikas, M. Grikštas, S. ir S. Pučkočumai, G. Bartkevičius, D. Rojus, K. Vaitkus, J. Martišius, K. Mikalauskienė, D. Šleinius, S. Drungilas ir A.

Žymūs Žmonės

Dirigentas Juozas Domarkas, literatūros kritikas ...

tags: #sodyba #sodzius #varkaliai